„Ne, iš tiesų manęs nepasveikino jokie aukščiausi šalies pareigūnai. Pasveikino tik Klaipėdos vadovai“, - penktadienį DELFI surengtoje interneto konferencijoje prisipažino L. Grinčikaitė.
Sprinterei nėra kada ilsėtis, nes jau šeštadienį (rugpjūčio 1 d.) ji dalyvaus Lietuvos čempionate.
„Tolimesni planai - Lietuvos čempionatas, vykstantis Kaune, per kurį bandysime įvykdyti pasaulio čempionato estafetės 4x100 metrų normatyvą (43,90, o mūsų merginų laikas 44,0 sek. – DELFI). Individualiai aš pasaulio čempionate nestartuosiu, nes man šiemet buvo labai sunkus sezonas, todėl nutarėme pailsėti ir ruoštis kitai vasarai ir Londono olimpinėms žaidynėms“, - sakė sportininkė.
Treneris - kaip antras tėtis
Liną, kuri rimtai susidomėjo bėgimu nuo 15 metų ir sportuoja apie 9 metus, nuo pat mažens iki dabar treniruoja Edmundas Norvilas.
„Man mano treneris yra kaip antras tėtis. Mano pasiekimams jo indėlis yra labai didelis, - neslepia mergina. - Aš jau vaikystėje dalyvaudavau varžybose ir visus jau tada aplenkdavau. Tada juokais man visi sakydavo, kad ši mergina tikrai bus sprinterė. Gyvenime taip ir įvyko.“
Pasak L. Grinčikaitės, gerus jos rezultatus bėgimo takelyje 50 proc. lemia genai, o 50 proc. - darbas.
„Treniruojuosi kiekvieną dieną, priklausomai, kada yra varžybos. Būna rengiu net po kelias treniruotes per dieną. Specialios maisto dietos nesilaikau.
Per treniruotę aš niekada nebėgu maksimaliai 100 proc., kaip galėčiau. Treniruotėse ir varžybose labai skiriasi ir nusiteikimas, ir varžovės, ir emocijos, ir įtampa. Aš iš tiesų nubėgu nedaug, nes tokia yra sprinto specifika. Per dieną nubėgu apie 5 km.
Man nėra labai griežtų drausmės ir režimo ribojimų. Stovyklose, žinoma, 22-23 val. stengiamės eiti miegoti, o prieš čempionatus jau tikrai nevartojame alkoholinių gėrimų“, - treniruočių ir sportinio režimo metodiką aiškino L. Grinčikaitė.
Bėgikė lengvai gali išvardinti savo įspūdingiausius pasiekimus. Skirtingose varžybose ji yra iškovojusi apie 150 medalių ir apie 70 taurių.
„Kaip svarbiausius savo laimėjimus išskirčiau: olimpinių dienų festivalio auksą, Europos iki 20 metų sidabrą, Universiados auksą, Europos iki 23 metų auksą ir, be abejo, Pekino olimpiados bėgimą pusfinalyje“.
Lietuvos rekordo - nesivaiko
L. Grinčikaitės asmeniniai rezultatai nuolat gerėja: 100 metrų bėgimo - 11,31 sekundės (prieš vėją), 60 m - 7,31 sek., o 200 m. - 23,33 sek., tačiau ji neplanuoja žūt būt pagerinti Agnei Eggerth priklausantį 100 m bėgimo Lietuvos rekordą - 11,29 sek.
„Aš neturiu tikslo pagerinti to Lietuvos rekordo. Man niekada nesiseka bėgti pavėjui, nes visada bėgu prieš vėją, kai oro sąlygos būna ne pačios geriausios. Jei jos pasitaikytų palankesnės, gal ir rekordą pavyktų pagerinti. Norėčiau „išbėgti“ iš 11 sekundžių, o galimybės tam yra“, - viliasi Lina.
Smulki ir grakšti - 167 cm ūgio bei 61 kg sverianti lengvaatletė - jokių kompleksų dėl fizinių duomenų bėgimo takelyje nejaučia.
„Ne, tikrai nesu pati žemiausia. Pagal ūgį esu kažkur per vidurį tarp Lietuvos bėgikių“.
Sprinterės idealo neturi
Greičiausia Lietuvos mergina sprinterės idealo neturi.
„Sprinterės idealo neturiu. Nepaisant šiuo metu ją šiek tiek kompromituojančių faktų dėl dopingo vartojimo, bet man imponuoja amerikietė Marion Jones. Kai aš tik pradėjau sportuoti, man ji buvo sprinterės idealas“, - teigia L.Grinčikaitė.
Didžiausia aistra – sportas
„Didesnės aistros negu sportas neturiu. Tai tapo mano gyvenimo malonumu ir darbu. Po truputį domiuosi viskuo. Labai pasiilgstu kitų sporto šakų, patinka ir tinklinį pažaisti, ir į krepšį kamuolį pamėtyti. Patinka futbolas ir plaukimas. Domiuosi visomis sporto šakomis“, - kalbėjo jaunoji sportininkė.
Savo asmeninio gyvenimo L. Grinčikaitė per daug nelinkusi viešinti.
„Esu klaipėdietė, mokausi Klaipėdos universitete kūno kultūros ir sporto pedagogiką, baigiau 3 kursą. Turiu brolį, su kuriuo kartu mokomės viename kurse. Turiu ir draugą. Jis – irgi sportininkas, lengvaatletis.
O gerbėjų visąlaik yra. Laisvalaikiu po sezono nueinu ir į klubą, ir bendrauju bei linksminuosi su draugais. Labai patinka geri filmai ir išvykos į gamtą. Nelaikau savęs įžymia. Būna, kad žmonės pakalbina parduotuvėje ar gatvėje, pasveikina su laimėjimais“, - sakė kukli bėgikė.
Tačiau mergina nesutiktų dalyvauti kokio nors vyrų žurnalo atviroje fotosesijoje.
Karjerą tęs iki 29-30 metų amžiaus
L. Grinčikaitė puikiai suvokia, kad visą gyvenimą nesportuos.
„Visą gyvenimą profesionaliai sportuoti neįmanoma, nes ateina riba, kai fiziškai nebeturi tiek jėgų, kad galėtum konkurencingai varžytis. Sprinto bėgime geriausias amžius laikomas iki 29 metų, nors tai labai individualu.
Dabar, kai šiek tiek pailsėjau, emocijos jau atslūgo. Labai svarbu neužmigti ant laurų ir siekti gerų rezultatų toliau“, - sau linkėjo L. Grinčikaitė.
