Dukart pasaulio ir dukart olimpinis čempionas V. Alekna pirmadienį Vilniaus Vingio parke esančiame stadione geriausiu - trečiuoju - bandymu diską nusviedė 66,30 m. Pirmuoju bandymu jis diską nuskraidino 65,50 m, antruoju - 64,39 m, ketvirtuoju - 64,59 m, penktuoju - 65,18 cm, o šeštasis metimas nebuvo įskaitytas.
Gera treniruotė
Antrąją ir trečiąją vietas užėmę atletai pasirodė daug kukliau: Alekso Abromavičiaus įrankis nuskriejo 57,63 m, Giedriaus Šakinio - 54,91 m.
V. Aleknos pademonstruotas rezultatas šiems prizininkams kol kas, ko gero, yra lyg rožinė svajonė. O Virgilijui, kaip jis pats pasakė po varžybų, šios pirmenybės buvo tarsi gera treniruotė. Pastaruoju metu vienas tituluočiausių Lietuvos sportininkų dirba pagal savo susidarytą grafiką, per daug nepersistengdamas, kad geriausią sportinę formą įgytų rugpjūčio viduryje, kai prasidės pasaulio čempionatas Berlyne.
37-erių V. Alekna tikisi, kad per svarbiausias metų varžybas jo sviestas diskas nuskries mažiausiai dviem metrais toliau, nei dabar Vilniuje lėkė.
Taikinys nesikeičia
Kol kas geriausias jo rezultatas šį sezoną - 67,62 m. Toks buvo Virgilijaus pasirodymas gegužės pabaigoje Čekijos Turnovo mieste vykusiame tradiciniame turnyre. Ten lietuvis liko antras - po Pekino olimpinio čempiono esto Gerdo Kanterio (68,90 m).
Beje, pastarajam priklauso ir geriausias šio sezono rezultatas, kuris užfiksuotas praėjusią savaitę Estijoje per "Aukso lygos" varžybas - 71,64 m. Gegužės 6 dieną trisdešimtmetį šventusio G. Kanterio absoliučiai geriausias rezultatas - 73,38 m (2006 m). V. Aleknos asmeninis rekordas - 73,88 m - gyvuoja nuo 2000-ųjų vasaros.
O pasaulio rekordas jau per dvidešimt metų (nuo 1986-ųjų) priklauso vokiečiui Jurgenui Schultui - 74,08 m. Taigi abu garsūs Baltijos šalių atletai G. Kanteris ir V. Alekna vis dar turi labai konkretų taikinį - 74,09 m ir daugiau.
Amžinas ignoravimas
Jau šį šeštadienį V. Alekna dalyvaus turnyre Ispanijos sostinėje Madride. Nuo vakar jis treniruojasi nebe sostinėje, o... Kaune. Mat Vilniuje prasideda Dainų šventės renginiai.
Dėl šios priežasties apgailėtina sostinės sporto bazių būklė geriausią visų laikų Lietuvos atletą išginė iš Vilniaus. Nes per dvidešimt nepriklausomybės metų niekas nepasirūpino, kad sostinėje gyvenantiems olimpiniams čempionams (1992 metais disko metikas Romas Ubartas pirmasis į nepriklausomą Lietuvą atvežė olimpinį auksą) ir jų pamainai būtų įrengta nors viena specialiai metikams pritaikyta veja ar maniežas. Juk tai kainuoja grašius, palyginti su amžiams įstrigusia nacionalinio stadiono statyba.
Bet, ko gero, tai net ne finansinė problema. Tiesiog toks mūsų šalies sporto vadovų bei sostinės savivaldybės aukščiausių pareigūnų (visų - buvusių ir dabartinių) požiūris į lengvosios atletikos olimpinius čempionus.
Šuolininkų džiaugsmai
Vilniaus miesto pirmenybėse nudžiugino šuolininkai į aukštį - nugalėtoju tapęs Raivydas Stanys (2,25 m) ir antrąją vietą užėmęs Nerijus Bružas (2,20 m). Merginos šioje rungtyje nepademonstravo visko, ką sugeba: Karina Vnukova ir Airinė Palšytė įveikė tik 1,83 m aukštį.
100 m barjerinio bėgimo rungtyje asmeninį rekordą pagerino bei geriausią sezono rezultatą pasiekė ir Sonata Tamošaitytė - 13,39 sek. Šuolių į tolį sektoriuje geriausią sezono rezultatą pasiekė Eglė Kondrotaitė - 6,19 m.
