„Šių žaidynių tikslas yra skatinti neįgaliuosius nuolat užsiimti fizine kultūra ir gyventi sveikai. Varžybose dalyvauja visi norintys, bet kokio amžiaus ir įvairių negalių žmonės, o ne sąlyginai vadinami sportininkai-profesionalai“, - DELFI sakė renginio organizatorius, Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas, buvęs sportininkas Ignas Mačiukas.
Šiemet jau vyko žaidynių etapai Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Tauragės apskrityse, o finalo varžybos liepos 11 d. numatytos Kauno sporto halėje.
„Nors krizė ypač skaudžiai palietė neįgaliųjų sportą, kartais atrodo, kad sunkmetis yra tik pretekstas maskuoti neveiklumą ar dejuoti. Lėšų turime per pusę mažiau, negu pernai ir jų trūksta. Tačiau neįgalūs sportininkai nepratę dejuoti ir veržte veržiasi į finalo etapą Kaune, o mes tik palaikome tokį jų entuziazmą“, - pabrėžė I. Mačiukas.
Žaidynių organizatoriai net neabejoja tokio renginio reikalingumu.
„Žaidynes rengiame kas metai, o ne kas dveji ar ketveri – sąmoningai. Neįgalieji dėl suprantamų liūdnų priežasčių negali ilgai laukti varžybų. Renginys labai vienija neįgaliuosius sportininkus, nes jie išsisklaidę po įvairias organizacijas ir asociacijas, pasiilgę bendravimo. Postūmis rengti varžybas ateina iš „apačios“, o nėra per jėgą nuleidžiamas sporto valdininkų „iš viršaus“, - DELFI aiškino I. Mačiukas.
Žaidynių programoje pasirinktos septynios sporto šakos, kurios yra įveikiamos kiekvienam neįgaliajam: šaškės, šachmatai, bočia, smiginis, orientavimosi sportas (Ąžuolyne), krepšinis 3x3 ir krepšinio baudų mėtymo konkursas bei aklųjų šoudauno varžybos.
„Šias sporto šakas pasirinkome dėl prieinamumo. Juk kiekvienas Lietuvoje gali paridenti bočios rutulį ar įmesti kamuolį į krepšį. Žaidynėse debiutuos šaudauno (showdown) varžybos. Jos skirtos žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Tai žaidimas ant stalo tenisą primenančio stalo, kai kamuoliuką reikią pataikyti į specialią kišenę“, - DELFI informavo varžybų organizatorius.
Paklaustas, ar neįgaliesiems sportininkams svarbiau yra olimpinis principas „tik dalyvauti“ varžybose, ar pergalė ir rezultatas, I. Mačiukas neatmetė abiejų aspektų.
„Reikia matyti ir įvertinti tai, kokie laimingi būna mūsų sportininkai, iškovoję apdovanojimą ar medalį. Kaip ir apetitas kyla bevalgant, taip ir neįgalieji sportininkai pradžioje nori tik dalyvauti, o paskui jau siekia ir kuo geresnio rezultato.
Kiek ginčų kelia taisyklė, kad mes rungtyse neribojame sportininkų amžiaus. Vyresni sportininkai pyksta pralaimėję jaunesniems, tarkime, krepšinio turnyrą, bet patenkinti tyli, kai įveikia jaunimą, pavyzdžiui, šachmatuose“, - kelis pavyzdžius pateikė I. Mačiukas.
Sporto žaidynėse dalyvauja klausos, regėjimo, judėjimo ir intelekto negalią turintys žmonės.
