Lietuvos statistikos departamentas konkrečių duomenų apie sporto industriją Lietuvoje nepateikia.
Buhalterijos nėra
"Varganomis mūsų valstybės lėšomis išugdyti sportininkai išvyksta dirbti į Vakarus. Ir tai pateisinama. Sveikatą aukojantis profesionalas per kelerius karjeros metus turi susikurti gerovę likusiam gyvenimui. Nutylimas ir dar liūdnesnis reiškinys - daug metų rezultatams rengtas sportininkas spjauna į sportą ir ieško kito darbo. Visa tai - mūsų sporto industrijos menkumo pasekmė", - teigia sporto ekonomikos ekspertė, Lietuvos kūno kultūros akademijos docentė Vilma Čingienė.
Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės generalinis direktorius Vytas Nėnius laimina mūsų sportininkų eksportą: "Labai gerai, kad sportininkai važiuoja dirbti į užsienį - jie turi galimybę gauti didesnius honorarus, auga jų meistriškumas". Departamento vadovo duomenimis, šiuo metu užsienyje dirba 144 krepšininkai iš Lietuvos. Vien JAV studijuoja ir sportuoja 79 jaunuoliai.
Už sportą atsakingo pareigūno įsitikinimu, valstybė turėtų sudaryti sąlygas ateiti į sportą privačiam kapitalui, sukurti patrauklią mokesčių sistemą.
Kūno kultūros akademijos docentė Vilma Čingienė siūlo remti ne valstybines, bet privačias sporto mokyklas ir klubus. Krepšinis - mirštanti religija?
Net krepšinis, kurį dievina kone kiekvienas lietuvis ir kuriam valstybė atrėžia didžiausią dalį, neklesti. "Krepšinis Lietuvoje nėra verslas - tai brangiai kainuojantis pomėgis", - sakė "Žalgirio" krepšinio klubo valdybos pirmininkas Mindaugas Plūkas. Valdiški pinigai, pasak Plūko, sudaro beveik trečdalį šio Kauno klubo biudžeto.
Neskaičiuojant dviejų didžiųjų klubų, Lietuvoje žaidžiantys krepšininkai uždirba nuo 500 iki 3000 litų. "TOPO centrui-Atletui" atstovaujantis Rolandas Skaisgirys teigia sportuojąs savo malonumui, nes gaunąs pajamų iš savo verslo.
Futbolas neišsiverčia neeksportavęs
Šešis kartus mažiau nei krepšinis valstybės paramos gaunantis futbolas kišenes lopo parduodamas užsienio klubams geriausius žaidėjus, neslepia Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius. Ne vienoje mažoje šalyje, pasak jo, futbolas klesti. Tačiau mūsų šalies įstatymai neskatina šios sporto šakos industrijos.
Varanavičiaus nestebina mūsų šalies sporte įsigalėjęs mokesčių slėpimo mechanizmas, kurį lemia ydingi įstatymai. Futbolo federacijos prezidento nuomone, netvarka vyraus tol, kol ši veiklos sritis nebus suvokta ir plėtojama kaip pramonės šaka.
Pinigų aruodai
Sportine veikla užsiimančių žmonių skaičius nuo 1980 metų Europos šalyse padidėjo trigubai.
Ekonominę sporto naudą valstybei lemia sporto sektoriuje dirbantys žmonės, vartotojų išlaidos sportui ir su sportu susijusi veikla, pavyzdžiui, sporto kompleksų statybos, sportinės įrangos gamyba ir pan.
Be abejo, tam tikros sporto paslaugos, pavyzdžiui, treniruoklių salės, lauko tenisas, golfas, taip pat sporto prekių gamyba bei prekyba ir Lietuvoje yra pelningos. O neatsiperkančios sporto šakos pasmerktos ir toliau vegetuoti arba visai sunykti? Valstybės finansinė parama sportui vis mažės. "Sportas tampa entuziastų ir privačių interesų subjektu. Nesugebantiesiems gerai gyventi, nėra reikalo vegetuoti", konstatuoja Čingienė. Jos įsitikinimu, daugelį mūsų sporto žmonių pirmiausia reikia išmokyti veikti laisvosios rinkos sąlygomis, naudotis įvairiais fondais ir programomis.
Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas įsitikinęs, kad remiančiųjų sportą daugėja. 2001 metais visoms sritims suteikta paramos už 56 milijonus litų. Daugiau kaip pusė šios sumos atiteko sportui. Kadangi ankstesniais metais tokios statistikos nebuvo, o praėjusių metų duomenų Nėnius dar neturi, sunku pasakyti, ar oficiali parama sportui išties didėja.
Laukiame medalių?
Šiemet iš valstybės biudžeto sportui teko 25,2 milijono litų, iš jų 7 milijonai skirti sporto šakų federacijoms. Šie pinigai skirstomi atsižvelgiant į sporto šakų reitingus.
Pasak specialistų, valstybės lėšų skirstymo metodika pagal medalių skaičių didumą sporto šakų palieka už borto. Šis modelis veikia tarsi užburtas ratas: negauni pinigų, nes nepasieki gerų rezultatų, neužimi prizinių vietų, nes neužtenka pinigų atitinkamai pasirengti.
