„Iš lietuvių tikimasi prizinių vietų, jų meistriškumas leidžia siekti geriausių rezultatų“, – pranešime spaudai teigia būsimo pasaulio čempionato direktorius Lietuvos akrobatinio skraidymo sporto federacijos (LASSF) prezidentas Arminas Murauskas.
Lietuvos rinktinę, kuri dėl ekonominės krizės artėjančiam čempionatui intensyviai rengėsi tik pastarosiomis savaitėmis, sudaro 6 lakūnų eskadrilė: Aurimas Bezaras, Eltonas Meleckis, Viktoras Kurbedis, Onutė Motiejūnaitė, Kazys Antanavičius ir Žilvinas Lidžius.
Rojūnų aerodromo savininkas, čempionato organizatorius ir dalyvis A. Bezaras DELFI prisipažino, kad visas trejas atsakingas pareigas suderinti nėra lengva.
„Tai suderinti tikrai nėra paprasta, bet bus gera patirtis ir išbandymas. Tikimės ir stengsimės čempionate užimti prizines vietas, o gal net ir nugalėti. Tačiau varžovai tikrai rimti ir konkurencija varžybose bus didžiulė“, - DELFI sakė A. Bezaras.
Čempionatas Lietuvoje – įrodymas, kad esame aviacinė valstybė
Varžybų organizatorius A. Bezaras nė akimirkai neabejoja, kad tokio lygio čempionatas Lietuvai reikalingas.
„Šis pasaulio čempionatas Lietuvai yra labai svarbus tuo, kad dar kartą visiems įrodysime, jog tikrai esame aviacinė valstybė, turime gilias tradicijas ir gerą lietuvišką akrobatinio skraidymo mokyklą“, - motyvus dėstė Lietuvos rinktinės narys.
„Tai pirmas pasaulio čempionatas Lietuvoje. Nors mes maža valstybė, bet visų užsienio pilotų atsiliepimai apie varžybas Lietuvoje būna tik geri“, - DELFI tikino LASSF generalinė sekretorė Irma Jančiukienė.
Iš valstybės – nei cento
Dar iki sunkmečio Lietuvai gavus teisę rengti pasaulio čempionatą, buvo planuojamas 2,5 mln. litų biudžetas.
„Ką jūs, apie tokius pinigus girdėti negirdėjome. Mes negavome nei cento net iš Kūno kultūros ir sporto departamento žadėtų 719 tūkst. litų.
Verčiamės tik savo ir rėmėjų lėšomis. Starto mokestis yra 1200 eurų, o tokia suma numatyta ir patvirtinta visų komandų. Visus spaudžia krizė. Labai gaila, kad dėl to negalėjo atvykti ispanai, taip norėję dalyvauti varžybose Lietuvoje“, - finansinius aspektus pabrėžė A. Bezaras.
„Pats sunkiausias klausimas mums yra finansinis. Rėmėjai mums padeda žmogiškaisiais resursais ir paslaugomis“,- DELFI informavo I. Jančiukienė.
Generalinė repeticija
Praėjusį savaitgalį būsimų planetos pirmenybių generaline repeticija tapo Lietuvos čempionatas Rojūnuose. Nugalėtoju tapo E. Meleckis, aplenkęs O. Motiejūnaitę ir K. Antanavičių.
„Geriausias skrydis varžybose yra toks, kai sugebi skristi kaip treniruotėje – ramiai. O geriausias būdas pasiruošti varžyboms – daug skraidyti, mokytis vis naujų figūrų derinių, tuomet per varžybas bus lengviau“, – leidiniui „Aviacijos pasaulis“ patyrimu dalijosi Lietuvos čempionas E. Meleckis.
Lakūnai figūras pieš dangaus kvadrate
Pasaulio čempionate, kuriame dalyvauja Lietuvos, Suomijos, Belgijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos ir Kazachstano ir Rumunijos lakūnai, dalyviams reikės atlikti privalomąją, laisvąją ir nežinomąją programas.
Pilotai figūras pieš varžybų kvadrate – įsivaizduojamajame 1 km kube – danguje, kur į erdvę turi tilpti kiekvienas lakūno pratimas, o lėktuvas negali skristi žemiau 200 metrų aukštyje.
„Didžiausias išbandymas lakūnams yra nežinomoji programa. Tiesą pasakius, ji nėra visai nežinoma. Programa yra figūrų, kurių kiekvieną elementą pasiūlo komanda-dalyvė, rinkinys. Kiekviena komanda sugalvoja tokią figūrą, kurią patys geriausiai atlieka tam, kad parklupdytų varžovus. Sudėtingiausia yra tai, kad figūrų eiliškumas sudėliojamas taip, kad pilotams būtų kuo sunkiau programą atlikti“, - DELFI varžybų plonybes aiškino A. Bezaras.
Vakare gavę programą lakūnai gali pasitreniruoti tik mintyse, o kitą dieną pagal ją skrenda pirmą ir vienintelį kartą.
„Artimiausias tris dienas Rojūnuose vyksta oficialios treniruotės, kad visi pilotai galėtų „primušti akį“ virš varžybų kvadrato“, - DELFI kalbėjo A. Bezaras.
Pirmajame pasaulio akrobatinio skraidymo „Jak-52“ lėktuvais čempionate Rusijoje praėjusiais metais lietuviai bendroje komandų įskaitoje iškovojo antrąją vietą.
Lietuvoje jau buvo rengiamos svarbios akrobatinio skraidymo varžybos. 2002 m. Įstros, o 2004-aisiais Aleksoto aerodromuose vyko Europos čempionatai.
„Žmogus nuolat trokšta laisvės ir erdvės. Skrydis lėktuvu padeda tai pajusti. Tai ir vilioja žmonės į aviaciją. Kviečiu DELFI skaitytojus atvykti stebėti čempionatą“, - žiūrovus ragino viena šalies šios sporto šakos vadovių.
