M. Jurgilo treneris Aleksas Stanislovaitis teigia, kad šiame bėgime galėjo būti pagerintas Kastyčiui Klimui priklausantis Lietuvos rekordas (10.33 sekundės, jis pasiektas 1992 metais Vilniuje bei 9.9 sekundės, matuojant rankiniu chronometru).
Aiškinantis trenerio hipotezę, verta atkreipti dėmesį, jog atrankos bėgimuose M. Jurgilas distanciją įveikė per 10.72 sekundės (vėjas -1.6), o Ž. Adomavičius per 10.74 (vėjas +0.7).
„Atrankos bėgimuose sportininkai bėga ne visu pajėgumu, vyksta taktinė kova dėl patekimo į finalą, tad rezultatai nebūna labai aukšti. Jei laikytumėm, kad Ž. Adomavičius bėgo panašiu grafiku kaip ir atrankoje, o Martynui, skirtingai nuo pirmojo bėgimo, netrukdė vėjas, galima teigti, kad bėgime galėjo būti užfiksuotas naujas Lietuvos rekordas. Nuotraukoje matyti, jog tarp sportininkių finišo metu buvo 3-4 metrų skirtumas, o sprinte tai – 0.3-0.4 sekundės.
Du varžybų teisėjai matavo bėgimo rezultatus rankiniais chronometrais – jų parodymai buvo 9.87 ir 10.07. Tad vidutinis šių parodymų laikas – 10.0 sekundės, pagal tarptautinius reikalavimus šis rezultatas atitinka 10.24 sekundės laiką, matuojant elektronika.
Šio bėgimo metu buvo idealios sąlygos – nurimęs vėjas ir šiluma. Tokią pat išvadą darau ir peržiūrėjęs bėgimo vaizdo įrašą“, – sakė A. Stanislovaitis.
Pats sprinteris M. Jurgilas tokią tikimybę vertina kiek atsargiau.
„Negaliu pasakyti, ar buvo rekordinio greičio pojūtis. 100 metrų šį sezoną bėgau pirmą kartą, tad pojūčiai kiek užsimiršę. Tačiau finale tikrai bėgau greičiau nei atrankoje. Manau, visas šias hipotezes pagrįsim būsimose varžybose", - sakė bėgikas.
