- Galima teigti, kad Lietuva šiam čempionatui rengiasi jau kokius dvylika metų. 2002 metais Vilniuje vyko Europos jaunių laisvųjų imtynių čempionatas, 2005 metais – pasaulio jaunimo čempionatas. Praėjo ketveri metai ir mums patikėjo rengti suaugusiųjų Europos čempionatą. Taigi viskas logiška – nužingsniavome nuo vaikų, jaunimo iki suaugusiųjų kategorijos.
Mūsų rezultatai kyla. Čempionatus organizuojame visai neblogai, mumis pasitiki.
- Ar tai, kad Europos čempionatas vyks Lietuvoje, yra ir mūsų šalies imtynininkų nuopelnas? Kas daugiau lemia – sporto šakos populiarumas šalyje, rezultatai ar organizaciniai sugebėjimai, infrastruktūra?
- Jeigu valstybė neturi pasiekimų konkrečioje sporto šakoje, tikimybė, kad jai patikės rengti čempionatą, yra niekinė. Nėra prasmės rengti čempionatą valstybėje, kurioje sporto šaka nepopuliari, ja nesidomima. Turi būti ir valstybė pakankamai išsivysčiusi, kad sugebėtų surengti tokį čempionatą, ir sportininkai pasiekę rezultatų. Šalis turi įrodyti, kad šia sporto šaka joje domimasi.
- Kokie didžiausi Lietuvos imtynininkų laimėjimai?
- Negalime pasigirti, kad imtynių tradicijos Lietuvoje labai senos. Pirmąjį medalį iškovojo Rimantas Bagdonas – 1965 metais jis tapo graikų-romėnų imtynių pasaulio čempionu. 1975 metais Valentinas Mizgaitis tapo pasaulio jaunimo čempionu. Paskui buvo didžiulė pertrauka. Tačiau nuo 2000–2001 metų pasipylė nemažai apdovanojimų jaunių (15–16 metų) ir jaunimo (17–19 metų) amžiaus grupėse – per septynerius metus susišlavėme apie 15 medalių.
Reikšmingiausių pasiekimų sulaukėme 2007 metais, kai Lietuvos imtynininkai tarp visų šalies sporto šakų užėmė pirmąją vietą. Tais metais pasaulio čempionate iškovojome sidabrą ir bronzą. Valdemaras Venckaitis tapo trečiosios, Mindaugas Ežerskis – antrosios vietos laimėtoju. Pernai olimpinį bronzos medalį iškovojo Mindaugas Mizgaitis, Valentino Mizgaičio, kuris 1975 metais laimėjo pirmąją vietą pasaulio jaunimo čempionate, sūnus.
Lietuvoje visą laiką buvo vienas kitas geras imtynininkas. Tačiau per praėjusius 10 metų užsiauginome naują imtynininkų kartą, brandžiausius mūsų sportininkus, iš kurių tikimės gerų rezultatų. Jiems ant kulnų jau lipa ir jaunimas. Tai labai džiugina, nes svarbu ne tik turėti gerų suaugusių imtynininkų, bet ir pamainą. Šiandieniniai imtynininkų laimėjimai tarptautinėse varžybose – kokių 12 metų visos imtynių federacijos ir jos prezidento Andrejaus Gribojedovo įdirbis.
- Kokios imtynės mūsų šalyje populiaresnės: laisvosios ar graikų-romėnų?
- Be jokios abejonės, populiariausios - graikų-romėnų. Po jų eina laisvosios. Trečia olimpinė sporto šaka – moterų imtynės. Bet lietuvės moterys nelabai nori eiti imtynių, labai sunkiai renkame grupes.
- O vaikų netrūksta?
- Tikrai ne, ateina daug gerų vaikų. Svabiausia, kad būtų galimybė juos išlaikyti. Mums, kaip ir visiems, sunku su finansais.
- Kokius tikslus mūsų imtynininkams keliate Europos čempionate?
- Gerai atstovauti savo šaliai. Iki čempionato nelabai norisi kalbėti, kokių medalių sieksime ir panašiai. Ką nors prognozuoti – nedėkingas užsiėmimas. Bet šiaip, be abejo, tikimės medalių iš savo auklėtinių.
Iš viso čempionate dalyvaus 19 Lietuvos sportininkų: 7 graikų-romėnų, 7 laisvųjų imtynių ir 5 moterys.
- Kaip sekasi rengtis šioms varžyboms?
- Tikimės, kad dalyvaus daugiau kaip 40 valstybių, laukiame apie 500 sportininkų. Oficialiose delegacijose šiandien jau yra užsiregistravę per 900 žmonių: treneriai, vadovai, medikai.
Sąmata keičiasi kas antrą dieną. Dabar pats derybų įkarštis, sudarinėjame įvairias sutartis. Jeigu prieš dvejus metus būtume žinoję, kad bus tokia ekonominė padėtis, turbūt nebūtumę ryžęsi rengti čempionatą. Jo sąmata – daugiau kaip milijonas litų.
- Jau rengėte kelis imtynių čempionatus. Ar ar juose netrūko žiūrovų?
- 2002 metais jaunių čempionate žiūrovų buvo nemažai. 2005 metais pasaulio jaunimo čempionate tikėjomės daugiau, tačiau renginys vyko vidurvasarį – liepos 5–7 dienomis, daugelis žmonių atostogavo, tad žiūrovų nebuvo daug. Šiemet čempionatas vyks balandžio pradžioje, todėl tikimės didesnio susidomėjimo.
Varžybos Vilniuje, Utenos pramogų arenoje, vyks šešias dienas. Manau, kad bent vieną dieną žmonės, kurie yra bent šiek tiek girdėję apie imtynes, o po praėjusių vasaros olimpinių žaidynių tokių tikrai yra daug, ateis pasižiūrėti kovų.
