„2007 metais Birmingeme (Anglija) vyko Europos lengvosios atletikos asociacijos (EAA) Tarybos posėdis, kuriame Lietuva konkurencinėje kovoje nugalėjo 8 valstybes, o Kaunas įveikė tiek pat balsų surinkusią Ostravą (Čekija) tik burtais“, – prisiminė būsimo čempionato direktorius Virginijus Daukšys.

U-23 čempionatai – olimpiadų repeticijos

Čempionate Kaune turėtų dalyvauti 1000 lengvaatlečių iš 50 Europos valstybių, o su treneriais, vadovais, aptarnaujančiu personalu ir oficialiais asmenimis tai sudarys 1200-1300 žmonių. Varžybas nušvies 300 žurnalistų, Europos transliuotojų sąjunga (EBU) kasdien rengs pusvalandžio trukmės svarbiausių įvykių santraukas.

„U-23 čempionato Kaune dalyvių gretose bus net 100 Pekino olimpiečių, kurių 5 ten iškovojo medalius. Lietuvoje tai pat matysime daug pretendentų į 2012 metų Londono žaidynes. Kitų šalių lengvaatlečiai turi įveikti patvirtintus normatyvus, o lietuviams, kaip šeimininkams, tai negalioja.

Lietuvos rinktinė kiekvienoje iš 42 rungčių turės po vieną atstovą, jei kitiems dar pasiseks įvykdyti normatyvus – galėsime deleguoti iki 3 sportininkų vienoje rungtyje“, – sakė V. Daukšys.

Stadiono rekonstrukcija – kenkia futbolui?

Tokio aukšto lygio varžyboms reikia tinkamai parengti stadioną, užtikrinti geras dalyvių gyvenimo sąlygas.

„Vyksta Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija, keičiama bėgimo takų danga, kuri buvo paklota dar 1997 m. Šiuo metu nušlifuotas asfalto sluoksnis, perkelti šuolių į tolį ir trišuolių sektoriai, kurie neatitiko saugumo reikalavimų, tvarkomos svarbių asmenų (VIP) ir žurnalistų tribūnos. Kai tik leis orai, paklosime naują dangą, nubrėšime linijas.

Žinome apie futbolininkų nepasitenkinimą remonto darbais ir apie artėjančias pasaulio čempionato atrankos rungtynes Lietuva – Prancūzija, bet tai ne mūsų, o futbolo federacijos bėdos. Jie seniai galėjo įsirengti šildomą aikštę, kuri nekainuoja labai brangiai“, – įsitikinęs LAF atstovas.

Pasak čempionato organizatorių, šįkart Kaune bus daug geresnė padėtis apgyvendinant dalysiu ir net yra tam tikras viešbučių rezervas.

„Kaune kovo mėnesį viešės varžybų techniniai delegatai, informacinių technologijų vadovai, apie tai, kokios sąlygos laukia sportininkų susipažinti atvyks čempionatų favoritų Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos ir kitų komandų vadovai“, – aiškino V. Daukšys.

Varžybų biudžetas – 9 milijonai litų

Čempionato Kaune biudžetas – 6 milijonai litų, neskaičiuojant dar 3 milijonų investicijų į stadiono remontą. 750 tūkst. pažadėjo skirti miesto savivaldybė, bet, atėjus ekonominiam sunkmečiui, lėšų trūksta.

„Kai kovojome dėl teisės surengti varžybas, turėjome visų valstybinių ir sportinių organizacijų finansines garantijas. Kauno savivaldybė pervedė tik 350 tūkst. – trečdalį reikalingų pinigų. Tokios varžybos pelningos miestui, nes vien mokesčių pavidalu sugrįžta 1 milijonas litų.

Nauda miestui (viešbučiai, transportas, maitinimas) ir valstybei – milžiniška. Tai daug geresnė reklama, negu brangiai išpirktas koks puslapis prestižinėje Vakarų spaudoje ar stendas per parodą“, – įsitikinęs V. Daukšys.

Pinigai vejasi darbus

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) per savo rėmimo fondą (KKSRF) Europos čempionato organizavimui skyrė 377 tūkst. litų.

„Fondas pinigus paskirstė neseniai, o tai trukdo įgyvendinti, kas numatyta. Juk mūsų čempionatas įtrauktas ir į Lietuvos vardo minėjimo 1000-mečio renginių programą, tačiau konkretaus tų renginių sąrašo nėra“, – stebėjosi V. Daukšys.

LAF vadovų nuomone, už tam tikrą pinigų sumą varžybas galima surengti labai gerai, už mažesnę – vidutiniškai, už dar mažesnę – tik surengti, o minimalios lėšos – neišgelbės čempionato.

„Daug darbų buvo žadama atlikti pagal pasirašytas sutartis, o tai nedaroma. Pagal griežtus EAA reikalavimus, organizatoriai turi nupirkti lengvosios atletikos įrankius – kūjus, rutulius, diskus, ietis. Kol kas dar to neturime. Deklaratyviai visi supranta Europos čempionato naudą ir svarbą, bet nelaiko to prioritetu“, – pastebėjo varžybų direktorius.

Čempionatas Kaune prasidės atidarymu liepos 15 d., sportininkams gaminami 42 medalių komplektai, sukurta varžybų daina-himnas, spausdinamas informacinis bukletas, įkurta interneto svetainė, išrinktas talismanas tauras „Kauniukas“, renginio ambasadoriumi tapo dukart olimpinis ir du sykius pasaulio čempionas Virgilijus Alekna, o globėju – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

„Europos uždarų patalpų čempionate Turine, kuris prasideda penktadienį, turėsiu susitikti su EAA atstovais ir kitų federacijų vadovais bei paaiškinti susidariusią padėtį. Viliamės, kad numatytas lėšas gausime, o varžybas Kaune surengsime taip pat sėkmingai, kaip ir 2005-aisiais“, – kalbėjo V. Daukšys.

U-23 amžiaus lengvaatlečiai – artimiausias suaugusiųjų rezervas. Paprastai dauguma geriausiųjų vėliau iškovoja olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų medalius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją