Negriaus?
Nors Saulėlydžio komisija neslepia ketinanti ruošti pakasynas kai kurioms, komisijos nuomone, neefektyviai dirbančioms ir kitų įstaigų veiklą dubliuojančioms institucijoms, „Sportui“ V. Milaknis tvirtino, kad skaidyti KKSD ir jo funkcijas išdalinti kitoms žinyboms nesiruošiama.
„Kol kas tokių minčių nėra. Tai (Vyriausybės įstaigų veiklos peržiūrėjimas – red.) yra sisteminis sprendimas, o konkrečiai KKSD jokių priekaištų šiuo metu neturime. Tik jeigu visuomenė pasakys, kad kažkokia KKSD funkcija yra nereikalinga ar kažkur išpūsti etatai, tuomet departamentas pats galės atitinkamai pertvarkyti savo valdymo struktūrą“, – taikiai kalbėjo V. Milaknis, pasak kurio, didžiausios abejonės iškyla dėl tokių institucijų, kaip Valstybės turto fondas, Mokestinių ginčų komisija, Kvalifikacijų tarnyba ar Ginklų fondas, tolesnės veiklos.
Pavaldumas
Tiesa, Saulėlydžio komisijos išvados gali paliesti KKSD kitu aspektu. Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės programoje nurodoma „spręsti Vyriausybei tiesiogiai pavaldžių institucijų statuso ir pavaldumo klausimus“. Anot V. Milaknio, jo vadovaujama komisija, laikydamasi Vyriausybės programos nuostatos, turės išnagrinėti galimybes Vyriausybes įstaigas priskirti atskirų ministerijų žinion.
V. Milaknio teigimu, toks likimas gali laukti ir KKSD. „Vienintelis šios pertvarkos tikslas yra tai, kad visos Vyriausybės institucijos patektų į ministrų valdymo sritis. Sudarysime darbo grupę, kuri nagrinės KKSD migravimą į kurią nors ministeriją ir funkcijų atnaujinimą, išlaikant darbo esmę“, – kalbėjo V. Milaknis.
Į apačią
V. Milaknis tikino, kad tokia restruktūrizacija KKSD reikštų „truputį modernesnę“ valdymo sistemą. Saulėlydžio komisijos vadovas svarstė, kad KKSD galėtų būti priskirtas prie Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų arba Kultūros ministerijų reguliavimo sferų. „Tai – ankstyvi samprotavimai. Čia ir paties KKSD nuomonė būtų svarbi. Kaip suprantu, kartais renkamasi pagal esamus ministrus – žiūrima, kuris yra geresnis, aktyvesnis ir suteiktų daugiau dėmesio. Bet geriau tai daryti sistemiškai“, – aiškino V. Milaknis.
Verslininkas teigė, kad priskirtas kuriai nors ministerijai KKSD išlaikytų atskirą struktūrą, ir tvirtino nematantis pavojaus, kad sporto sistemos valdymą galėtų užgožti kiti ministerijų veiklos prioritetai.
„Tai nereiškia, kad departamentas kažkaip bus naikinamas. Kai kurios KKSD funkcijos gal net bus išplėstos, kai kurios – patikslintos. Jokio blogio aš čia neįžiūriu, išskyrus tam tikrą psichologinį veiksnį, kad KKSD nustumiamas truputį žemyn nuo viršūnės“, – dievagojosi V. Milaknis.
Mišrainė
Vis dėlto „Sporto“ kalbinti sporto politikos specialistai galimybę KKSD tapti pavaldžiu kuriai nors ministerijai vertino kritiškai dėl galinčio išsitęsti sprendimų priėmimo proceso ir didelės dabartinės KKSD veiklos apimties. Prašymą nekeisti esamos sporto valdymo struktūros yra išsakęs ir KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas. Pastarasis teigė nenorintis komentuoti Vyriausybės planuojamos valstybės valdymo pertvarkos, tačiau pabrėžė, kad sunkiai įsivaizduoja sporto politikos sritį, priskirtą kurios nors ministerijos atsakomybei.
„Mes visą laiką sakėme, kad sportas yra išskirtinis ir specifinis – faktiškai jis netinka prie nei vienos ministerijos. Iki šiol mums pavykdavo įtikinti ministrų kabinetą, kad nereikėtų atsisakyti dabartinio modelio, nes jis bent jau mums yra pats efektyviausias. O jei bus vieningas sprendimas visas institucijas sukišti į kažkokias ministerijas, tai nuo departamento pozicijos jau nebepriklausys“, – kalbėjo A. Raslanas.
Atsižvelgs?
KKSD vadovas taip pat abejojo, ar valdymo institucijų reforma KKSD atveju atneštų apčiuopiamos naudos.
„Mano akimis, jokio, bent jau ekonominio, efekto nebūtų pasiekta, o sporto sistemos valdymas gerokai nukentėtų. Arba jį reikėtų stipriai restruktūrizuoti, o tam prireiktų papildomų išlaidų“, – sakė A. Raslanas.
Jokių konkrečių KKSD priskyrimo ministerijos struktūrai privalumų neįvardijo ir V. Milaknis. Tiesa, nors Saulėlydžio komisijos pirmininkas iš pradžių aiškino, kad Vyriausybės „sisteminis sprendimas“ pertvarkyti valdymo grandis negali turėti išimčių, vėliau jis suabejojo ir užsiminė, kad Saulėlydžio komisija mėgins atsižvelgti ir į paties KKSD poziciją.
„KKSD balsas bus svarbiausias sprendžiant klausimą, kaip ir prie ko priskirti departamentą. Jeigu KKSD atrodo, kad tokia pertvarka smarkiai pablogins sporto valdymo sistemą, departamentas turėtų pateikti neigiamo poveikio analizę, ir į šitą nuomonę būtinai bus atkreiptas dėmesys“, – sakė V. Milaknis.
Mėnesis
Saulėlydžio komisija, kuri atitinkamus sprendimus dėl Vyriausybės institucijų pertvarkos tikisi priimti iki metų pabaigos, turi per mėnesį sudaryti ir pateikti savo veiklos planą ministrų kabinetui. Primename, kad gandai apie galimą KKSD reorganizaciją sporto kuluaruose sklandė nuo praėjusių metų lapkričio, kai Seime susiformavo nauja keturių partijų koalicija.
Artūras Poviliūnas, LTOK prezidentas:
„Reikia labai gerai pasverti tokius esminius sprendimus. Vienas dalykas yra KKSD prie Vyriausybės, kitas – koks nors skyrius prie Kultūros ar Švietimo ir mokslo ministerijų. Tai toli gražu neatspindėtų sporto reikšmingumo Lietuvoje.
Anksčiau mes dar tikėjomės, kad bus atskira Sporto ir jaunimo reikalų ministerija, kuri turės didesnį valstybės dėmesį. Bet tikrai nemanėme, kad sportas gali būti dar ir nustumtas žemyn. Jeigu dabar gali ateiti ir kalbėti su konkrečiu atsakingu vadovu, tai yra vienas dalykas. Bet jei reikės visus klausimus spręsti per vadovą, kuris turės eiti pas antrą, „aukštesnį“, ir įrodinėti jam, o pastarasis dar turės viską išaiškinti ministrui, kuris gal nelabai apie sportą supranta...
Tuomet kas, visuomeninės organizacijos turės laikyti ant savo pečių visą šitą reikalą? Praktikoje yra visokių sporto struktūros variantų. Pavyzdžiui, kaimynai latviai turi skyrių prie Švietimo ministerijos, o daugumą reikalų tvarko olimpinis komitetas. Estijoje yra skyrius prie Kultūros ministerijos. Bet mūsų sportas juk lenkia kaimynus, kurie patys sako, kad Lietuvoje sporto valdymas yra geros būklės. Galų gale, pažiūrėkite apklausų rezultatus, rodančius, kuo didžiuojasi Lietuvos žmonės.“
Algimantas Salamakinas, praėjusios kadencijos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas:
„Baisiausia yra nežinia – jau kelis mėnesius neoficialiai buvo kalbama apie KKSD ateitį, todėl įsivaizduoju, kaip sunku buvo dirbti departamento darbuotojams. Dabar tai bent jau paskelbta oficialiai, tik jokiu būdu negalima politizuoti tų žingsnių. Jeigu kas nors bus daroma dėl politinių motyvų, atkurti departamentą paskui prireiks daugybės pastangų, nes jis bus stipriai apgriautas.
Blogiausias Saulėlydžio komisijos sprendimas būtų tada, jei KKSD būtų naikinamas apskritai ir jungiamas prie vienos ar kitos ministerijos. Tuomet pati institucija ištirptų didesnėje organizacijoje. Logiškiau tokiu atveju būtų išlaikyti KKSD, tik padaryti jį atskaitingu ne Vyriausybei, o Vidaus reikalų ministerijai.
Neįsivaizduoju, kaip sporto departamentas galėtų būti priskirtas prie, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri ir taip turi aibę savų problemų. Žiūrint bendrai, pats geriausias atvejis – išlaikyti dabartinę struktūrą. Tikrai nematau nieko baisaus, jei KKSD ir toliau bus prie Vyriausybės bei turės aukštesnį statusą.“