Bet konfliktas liko. Viena jo pusių V. Škadauskas teigia, kad permainos buvo neteisėtos, o žiniasklaida labai vienpusiškai nušviečia „Energijos“ reikalus ir pasiūlė DELFI išklausyti jo nuomonę apie susidariusią padėtį.
Konfliktas tarp kažkada vienoje komandoje kartu žaidusių ir buvusių draugų V. Škadausko ir Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidento Rolando Bučio prasidėjo prieš dvejus metus.
Konflikto užuomazga prieš dvejus metus
Konfliktas kilo per LLRF prezidento rinkimus.
„Buvo tik mano idėja kelti savo kandidatūrą. Daugelis žmonių, seniai susijusių su ledo rituliu, mane palaikė ir skatino siekti prezidento pareigų. Tik užsiminus R. Bučiui apie tokią galimybę, jis išsigando ir prašė manęs nedalyvauti rinkimuose. Už tai žadėjo man gėrybių kalnus“, – ilgą pasakojimą DELFI pradėjo V. Škadauskas.
V. Škadauskas atsiėmė savo kandidatūrą ir balsavo už R. Bučį.
„Tada santykiai atšalo. R. Bučys pamiršo savo pažadus man ir viskas, ką aš darau, tapo blogai. Dingo ryšys su federacija, aš išėjau ir iš LLRF Vykdomojo komiteto. Dirbti tapo neįmanoma“, – sakė V. Škadauskas.
LLRF prezidento R. Bučio komentaras:
„Konflikto pradžia buvo 2006 m., kai V. Škadauskas, būdamas man artimas žmogus, likus 15 minučių iki paraiškų padavimų termino pabaigos, iškėlė savo kandidatūrą į federacijos prezidento postą. Man tai buvo netikėta. Pamačiau, kad konkurentas nelabai suprato, ką darys, jei bus išrinktas. Tada jo aplinkoje ir buvo sukurtas verslo planas, kuris dabar ir vykdomas.“
Pirmas oponentų perspėjimas R. Bučiui
Pirmasis perspėjimas LLRF vadovui buvo 2008 m. birželį, kai susirinko 6 klubai iš 9 federacijos narių tam, kad pasitartų, kaip pakeisti situaciją Lietuvos ledo ritulyje.
„Tie klubai – ilgamečiai LLRF nariai: Kauno „Veteranai“, VĮ Vilniaus ledo ritulio centras, Elektrėnų „Energija“, Elektrėnų „Poseidonas“, Telšių „Germantas“ ir Vilniaus „Rika“. Sulaukėme neadekvačios reakcijos, o R. Bučiui pasivaideno, kad nori jį nuversti“, – svarstė V. Škadauskas.
Susirinkime dalyvavę „Veteranų“, Vilniaus „Svajotojo“ ir „Germanto“ klubai gruodžio 4 d. buvo pašalinti iš federacijos, o „Riko“ veikla sustabdyta.
LLRF prezidento R. Bučio komentaras:
„Nepavykus V. Škadausko puolimui 2008 m. birželį, teismui buvo pateikti suklastoti įstatai ar remiamasi neegzistuojančiais klubais, kova prieš federacija buvo tęsiama kitais metodais.“
Pagal reglamentą, LLRF narių-klubų dauguma (2/3) gali sušaukti neeilinį susirinkimą ir pakeisti federacijos prezidentą. LLRF šiuo metu sudaro 9 nariai.
Skubios permainos „Energijos“ klube
„Energijos“ klubo steigėjai yra trys žmonės: Gintas Zubrus (Dainiaus Zubraus tėvas), Algimantas Visockas ir R. Bučys.
„R. Bučio tikslas užvaldyti „Energijos“ klubą. A. Visockas „Energijos“ prezidento pareigose buvo pakeistas „už akių“. Tai įvyko 2008 metų gruodžio 19 d. Esą, įvyko narių susirinkimas ir buvo pakeisti visi valdymo organai. Atsirado kažkokia moteriškė D. Katulienė, kuri tapo prezidente.
Dalia yra gynėjo Artūro Katulio, dabar rungtyniaujančio Rusijoje, žmona. Ji atsirado, tarsi, iš giedro dangaus. Klubo valdyboje atsirado R. Bučys ir Mindaugas Urbonas“, – įvykių eigą komentavo V. Škadauskas.
Gruodžio 18 d. V. Škadauskas ir A. Viscokas pateikė Elektrėnų Registrų centrui dokumentus užregistruoti „Energijos“ klubo narius, valdybą ir prezidentą. Vilniuje gruodžio 19 d., R. Bučio iniciatyva, buvo įregistruoti nauji klubo vadovai.
„Kaip jie tai padarė, vėliau už mus pateikę dokumentus, mes iki šiol nesuprantame. G. Zubrus iš Amerikos neatskrido. Bet kokia kaina, buldozerio principu buvo perimtas klubas. Aišku, kad A. Visockas ir aš turime gintis“, – savo tiesas aiškino V. Škadauskas.
A. Visockas padavė ieškinį Trakų apylinkės teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Tai reiškia, kad prašoma sustabdyti Vilniaus registrų centro sprendimą ir grąžinti prezidento įgaliojimus A. Visockui iki teismo galutinio išnagrinėjimo.
„Teisminiai procesai jau prasidėjo. Mes laukiame nutarties“, – sakė V. Škadauskas.
LLRF prezidento R. Bučio komentaras:
„G. Zubrus yra Amerikoje, ir jis, kaip klubo steigėjas, savo įgaliojimus surengti klubo narių susirinkimą ir spręsti visus klausimus perdavė teisininkui M. Urbonui, ir tai yra pavirtinta notariškai. Mes sukvietėme „Energijos“ narių susirinkimą (R. Bučys, M. Urbonas ir A. Visockas), pakeitėme klubo vadovybę ir užregistravome registrų centre. Vadinasi, mūsų dokumentai tvarkoje.
Aš, būdamas steigėjas, tik dabar sužinau, kad sausio 22 d. turėsiu būti Trakų teisme ir bylinėtis dėl visuotinio narių susirinkimo. Vieną kartą teismas jau panaikino oponentų reikalavimus, dabar jie vėl kažką skundžia.“
A. Visockas, kuriam kilo sveiktos problemų su širdimi, nenori daug šnekėti šia tema ir veltis į šiuos keblius reikalus.
„Aš nusivylęs. Aš daug savo jėgų skyriau ledo rituliui. Aš pats norėjau pasitraukti. Aš praktiškai esu nusišalinęs nuo tų dalykų“, – DELFI sakė A. Visockas.
Naujųjų metų „maištas“
„Energijos“ klubas buvo ir yra sunkioje finansinėje padėtyje, o DELFI aprašytas žaidėjų „maištas“ kilo prieš pat Naujuosius metus.
„R. Bučys laukė palankaus momento, kol aš padarysiu klaidą. Ta istorija su bendrabučiu Jūrmaloje – išpūsta. Latvijos čempionate priimančioji pusė nurodo, kur galima apsigyventi, o mes už tai patys susimokame.
Federacija (2008.08.18) yra pateikusi kolegoms Latvijoje garantinį raštą be „Energijos“ klubo žinios, kuriame teigiama, kad klubas pasižada apmokėti visa latvių komandos viešnagės Elektrėnuose transporto, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas. Mes nieko apie tai nežinojome. Ta našta buvo perkelta ant „Energijos“ pečių.
Nuvažiavę žaisti į Latviją, mes ten irgi už viską patys mokame. Toks sprendimas nuvarė mus į tokią duobę“, – „Energijos“ žaidėjų priekaištus bandė atremti V. Škadauskas.
„Ritulininkai pasidavė emocijoms. Aš žaidėjų nekaltinu, nepykstu ir žmogiškai juos suprantu. Jų tikslas yra kuo geriau sužaisti artėjančiame pasaulio čempionate Lietuvos rinktinės sudėtyje. Aš net netikrinau, kas ten pasirašė tą deklaraciją prieš mane. Aš jiems pasakiau, kas buvo ne taip – atleiskite“, – guodėsi V. Škadauskas
Dabar, kol vyks teisiniai procesai, „Energijoje“ yra faktinė dvivaldystė.
„Aš manau, kad teisėtas prezidentas yra A. Visockas. Aš pasitraukiau iš visuomeninių direktoriaus pareigų, nors neturėjau sutarties ir negaudavau atlygio. Mano nuoskauda yra moralinė, kad tokiu būdu reikia aiškintis santykius. O žaidėjai iš viso neturi būti įtraukiami į tokius ginčus“, – pareiškė V. Škadauskas.
Po žaidėjų protestų, V. Škadauskas, ledo ritulyje praleidęs 32 metus, pats žaidęs „Energijoje“ ir 10 pastarųjų metų vadovavęs klubui, pasitraukė iš direktoriaus pareigų.
LLRF prezidento R. Bučio komentaras:
„Žaidėjų pasirašytoje deklaracijoje teigiama, kad kelionės į Rygą metu ritulininkai buvo apgyvendinti bendrabutyje, kuriame buvo išjungtas šildymas, o lauko temperatūra buvo 2 laipsniai šalčio. Tai klubo vadovams buvo žinoma iš anksto.
„Energija“ yra visų Lietuvos rinktinių pagrindas, todėl federacija negali likti nuošalyje. Komandos treneris Dmitrijus Medvedevas skundėsi klubo vadovais. Žaidėjai neturi būti įvelti į politinius žaidimus, bet, jei patiems sportininkams tenka mokėti už licencijas iš savo kišenės, tai jau yra netvarka, kuri turi vieną kartą baigtis.“
Mėgėjiškame ledo rituly - profesionalios intrigos
Lietuvos klubinis ledo ritulys yra mėgėjiškas. Šį sezoną Lietuvos čempionate žaidžia 3 Elektrėnų klubai: „Energija“, „Poseidonas“ ir „Sporto centras“ bei Kaliningrado komanda, nors rusai dar nė karto nebuvo atvažiavę.
„Kitus Lietuvos klubus, žaidžiančius Žemaitijoje (9) ar Vilniuje (9) R. Bučys naikina ir užgauliai vadina „teletabiais“, jam jie neįdomūs, nes neatneša jokių finansinių dividendų. „Energijos“ klube yra rinktinės žaidėjai. Nebus „Energijos“, neliks Lietuvos rinktinės, nebus reikalinga ir šalies federacija. Federacijos įstatuose įrašytas pagrindinis tikslas – vystyti ir plėtoti ledo ritulį Lietuvoje. Ar tai daroma?“, – bėrė kaltinimus V. Škadauskas.
LLRF prezidento R. Bučio komentaras:
„Taip, daroma. Kanadoje ar Rusijoje gali nekreipti dėmesio ar nesiskaityti su klubais ir žaidėjais. Ten į vieną vietą pretenduoja 500 ritulininkų. O Lietuvoje? Čia klubai ir žaidėjai gali pagąsdinti federaciją, o ne atvirkščiai. Šie kaltinimai fantastika ar kažkoks nesusipratimas. Suprasčiau, jei V. Škadauskas pats turėtų rimtų planų ateičiai ir ledo ritulio plėtrai bei vystymui visoje Lietuvoje. O dabar – tai nerimta.“
Elektrėnų ledo rūmų renovacija
Dar vienas ginčų objektas – Elektrėnų ledo rūmų renovacija Europos Sąjungos (ES) lėšomis ir galimybė rinktis statybines organizacijas darbams atlikti.
„R. Bučys dėl Elektrėnų ledo rūmų renovacijos apkaltino miesto savivaldybę galima korupcija. Čia įdėtas 4 metų darbas tam, kad gautume nacionalinės svarbos objekto statusą, kad gautume ES struktūrinių fondų ir LRV lėšų šiam projektui. Nei federacija, nei R. Bučys tam nepajudino nė piršto“, – sakė V. Škadauskas.
Rūmų renovacijos techninis projektas jau parengtas.
„Staiga atsiranda R. Bučys ir perša Elektrėnų arenai kanadiečių šaldymo įrangą ir nori „prastumti“ savo bortus. Skundžia Elektrėnų savivaldybę Seimo antikorupcinei komisijai. O po to dar drįsta ateiti pas merą ir prašyti pinigų ir pagalbos.
Aš esu Elektrėnų ledo rūmų renovacijos darbo grupės narys. R. Bučys bando pretenduoti į tuos ES pinigus“, – pasipiktinimą išreiškė V. Škadauskas.
LLRF prezidento R. Bučio komentaras:
„Elektrėnų ledo rūmų renovacijai buvo numatyta skirti 10 milijonų litų – pusę turėjo sudaryti Vyriausybės, kitą – ES pinigai. Arena renovuojama tam, kad joje vyktų pasaulio ledo ritulio čempionatai. Bet sąmata išaugo iki 25 milijonų, projekto parengimo darbai atlikti diletantiškai, o juos atliko įmonė, kuri nė karto nėra projektavusi čiuožyklos! Apskritai rengiama multifunkcinė, vos ne koncertų salė. Kur tuomet ledo ritulys?“
Kur federacijos lėšos?
Elektrėnų savivaldybės administracija skyrė „Energijai“ 174 tūkst. litų lėšų.
„Iš tos sumos virš 70 tūkst. skirta senoms skoloms, o 45 tūkst. litų – už federacijos skolas. Federacija yra įsipareigojusi remti „Energijos“ klubą, bet dažniausia tų įsipareigojimų nevykdė. Savivaldybė grąžino skolas ir už save, ir už federaciją, bet R. Bučys apgavo mane ir A. Visocką ir tos skolos nepripažino. Jis deklaravo, kad LLRF niekam neskolinga“, – skaičiavo V. Škadauskas.
Pagal pateikiamus skaičius, LLRF biudžetas 2007/08 metais buvo 855 tūkst. litų.
„Lietuvos čempionate federacija praktiškai už nieką nemoka. Jie turėtų finansuoti tik teisėjavimą ir medicinos priežiūrą. Už ledą visos 4 Lietuvos čempionate dalyvaujančios komandos moka pačios, tas pats ir vaikų pirmenybėse. Tai už ką moka federacija?“, – domėjosi V. Škadauskas.
Per trejus metus Elektrėnų savivaldybės skiriama „Energijai“ suma metams nuo 70 tūkst. padidėjo iki 225 tūkst. litų.
„Kieno čia nuopelnas – mano ar R. Bučio? Aš rašau programas savivaldybei, einu ir „pramušinėju“, dirbu su tarybos nariais. Mūsų indėlis kartu su rėmėjais buvo 300 tūkst. litų.
Ką tie pinigai iš oro nukrito? O federacijos dalis – noriu duodu, noriu neduodu. Federacija pralaimėjo teismus dėl senų federacijos skolų, siekiančių apie 140 tūkst. litų“, – LLRF vadovą kaltino V. Škadauskas.
LLRF prezidento R. Bučio komentaras:
„Yra susitarimas, kurio LLRF nė karto nesulaužė. Jame numatyta, kad 70 proc. pinigų klubui skiria LLRF, o kitą dalį – „Energija“. Pinigai žaidėjų atlyginimams tenka iš federacijos. Savivaldybė skyrė 174 tūkst. V. Škadauskas kariauja prieš federaciją už jos pinigus.
„Energija“ federacijos remiama jau 5-6 metai ir jokių skolų balanse nėra. Tai įrodo visuotiniame narių susirinkime ir konferencijoje pateikiama išsami ir detali finansinė pinigų panaudojimo ataskaita. Su teisėjais ir medikais LLRF atsiskaito sezono pabaigoje ir dar niekas nesiskundė skolomis.
Ankstesnis federacijos prezidentas Algimantas Gudiškis 1998 metais, prieš pasitraukdamas iš pareigų, išdalino paskolos lapelius savo giminaičiams ir draugams, todėl dabar mus slegia 146 tūkst. litų skolos.
Teismai vyksta nuo 2005-ųjų. Trejus metus bandėme įrodyti, kad federacija nėra skolinga. Pateikėme ataskaitas Iškėlėme baudžiamąją bylą A. Gudiškiui dėl pinigų išvaistymo. Apeliacinis tesimas pripažino, kad jis kaltas. Jis tai apskundė Aukščiausiajam teismui.
Dabar dėl senaties terminų A. Gudiškis liko nenubaustas, o visi Apeliaciniai teismai pripažino, kad skolas turime padengti mes.
V. Škadauskas, kai dar dirbo petys į petį su manimi federacijoje, žinojo ir žino, kur naudojami LLRF biudžeto pinigai. Tie principai nepasikeitė.“
Žaidėjų aprūpinimas
V. Škadauskui buvo priekaištaujama dėl prasto ritulininkų aprūpinimo, netinkamų apgyvendinimo sąlygų išvykose ir neišpirktų žaidėjų licencijų.
„Tos licencijos Latvijoje buvo techninė klaida, nesusipratimas. Už licencija juokinga suma – 5 latai už vieną (už visas Latvijos federacijai - 600 litų). Aš nepervedžiau tos sumos, o per rungtynes Rygoje vyriausias teisėjas jų pareikalavo už jas sumokėti grynais. Žaidėjai nemokėjo, sumokėjo treneris Dmitrijus Medvedevas. Niekada žaidėjai už nieką nemokėjo iš savo kišenes. Už viską sumokėdavo klubas“, – gynėsi V. Škadauskas.
Jis priminė, kaip gruodžio mėnesį Lietuvos jaunimo (U-20) rinktinė vyko į pasaulio čempionatą Rumunijoje, kai Lietuvos federacijai reikėjo tik sumokėti už kelionę.
„U-20 rinktinę LLRF aprūpino apgailėtinai. Vaikinai važiavo autobusu, nes LLRF skelbiasi esanti neturtinga, nors turi išlaikyti tik 3 rinktines (vyrų, U-20 ir U-18). Dvidešimtmečiai kelionėje pirmyn-atgal praleido 11 parų, rinktinės žaidėjai gavo po 9 Lt dienpinigių parai, tuo tarpu pagal maitinimo normas priklausytų po 35 Lt. Jie visam čempionatui gavo po 100 Lt. Pusiaukelėje Vengrijoje rinktinė nakvojo kažkokiame bendrabutyje dviaukštėse lovose“, – apie jaunųjų ritulininkų sunkumus pasakojo V. Škadauskas.
„Praėjusių metų pasaulio vyrų čempionate Japonijoje lietuvių žaidėjams teko pirkti lazdas, kurių viena kainuoja 200 eurų (apie 700 litų). Ar tai galima lyginti su Latvijos atvirojo čempionato neišpirktomis licencijomis?“, – sakė elektrėniškis.
LLRF prezidento R. Bučio komentaras:
„Vaikinus vežėm autobusu. Dvi dienos pirmyn – dvi atgal. Jie stojo Vengrijos mieste Miškolce, kur maitinosi ir nakvojo geresnėse patalpose nei vyrai Jūrmaloje, ir treniravosi. Taip pat su mumis į Olandiją yra važiavęs net Dainius Zubrus.
Normos tokios parai yra, bet skyrėme kelionei kiekvienam dar po 100 litų, nes Rumunijoje viskas jiems buvo apmokėta organizatorių, ten nieko nereikia. Grįžtant namo buvo nakvynė Lenkijos viešbutyje.
Mes neturime pinigų skraidymams. Federacijai vienos rinktinės išvežimas į čempionatus su pasirengimu kainuoja priklausomai nuo kelionės. U-20 rinktinės dalyvavimas kainavo virš 55 tūkst. litų. Pavyzdžiui, pernai vien bilietai į Japoniją atsiejo 147 tūkst. litų, o dalį pinigų dar apie 80-90 tūkst. esame skolingi kelionių agentūrai. Pirmą kartą girdžiu, kad vyrų rinktinei teko pirkti lazdas. Juos Japonijoje viskuo aprūpiname. Tai absurdas.“
V. Škadauskas: siūlau R. Bučiui atsistatydinti
V. Škadauskas pokalbį su DELFI baigė radikaliu siūlymu LLRF prezidentui atsistatydinti.
„Prasta ir apgailėtina padėtis yra Lietuvos ledo ritulyje. Aš tai priskiriu R. Bučiui. Viską, ką galėjo sugriauti, R. Bučys jau sugriovė. Ledo ritulio federacija tapo R.Bučio individualia įmone.
Siūlau R. Bučiui atsistatydinti, kadangi jis neteko ledo ritulio visuomenės pasitikėjimo. Aš siūlau jam garbingai išeiti. Lietuvos ledo ritulio reikalai nuvaryti į dugną, todėl neaišku, ar atsiras drąsių ir turtingų žmonių atgaivinti sporto šaką“, – deklaravo V. Škadauskas.
LLRF prezidento R. Bučio komentaras:
„Jei man pasiūlytų garbingas žmogus su garbinga praeitimi ir dabartimi, turintis planų ateičiai ir ledo ritulio vystymui – svarstyčiau, o dabar aš net neturiu, ką jam atsakyti. V. Škadauskas tokiais veiksmais siekia tik dar kiek pabūti dėmesio centre.“
