Finansų krizė daro įtaką ne tik olimpinėms sporto šakoms, bet ir apskritai visam sportui. Formuojant valstybės biudžetą sportui skiriamos lėšos mažinamos 15 proc. Šiuo metu su Kūno kultūros ir sporto departamentu svarstome, kam skirti prioritetus. Situacija šalyje ir pasaulyje nėra linksma, o mes – ne išskirtiniai. Finansavimas nemažės bent jau tiems sportininkams, kurie siekia pačių aukščiausių rezultatų.
Netrukus 20 metų veiklos jubiliejų švęsiantis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas negauna pinigų iš valstybės. Verčiamės lėšomis, kurias gauname iš savo įkurtos loterijų bendrovės „Olifėja“ veiklos, Tarptautinio olimpinio komiteto ir rėmėjų.
Džiaugiamės, kad rėmėjai neatsisako ir toliau remti LTOK, tačiau nenustebsime, jei, pasirašant naujas ketverių metų trukmės rėmimo sutartis (tai yra iki Londono olimpiados), paaiškės, kad disponuosime mažesnėmis sumomis negu iki šiol. Nors pesimizmo nerodome, tačiau netrykštame ir ypatingu optimizmu.
– Koks yra LTOK metinis biudžetas?
Jis būna skirtingas. Šiemet siekė 9 mln. litų. Didžiausia dalis buvo skirta dalyvavimui Pekino olimpinėse žaidynėse, taip pat pasirengimui joms, olimpinėms sporto šakoms dotuoti. Remiame ir olimpinės šeimos programą, olimpinį švietimą, kitas programas. Užsiimame ne tik didžiuoju sportu. Juk viskas prasideda nuo mažų vaikų.
– Ar dėl ekonominės krizės nemažėja „Olifėjos“ loterijų pajamos?
Kol kas nepastebime, kad bilietų būtų parduodama mažiau. Pagal įstatymą LTOK tenka 8 proc. nuo „Olifėjos“ apyvartos. Tai sudaro apie 70 proc. komiteto biudžeto.
– Kiek sportininkų vyks į Vankuverio olimpiadą?
Žiemos olimpinės žaidynės nėra tokio lygio renginys kaip vasaros olimpiada. Ypač mūsų šaliai, nes paprastai siunčiame tik 6–7 sportininkus. Maždaug tiek sportininkų ir rengiasi Vankuverio žaidynėms. Iš Tarptautinio olimpinio komiteto gavome olimpinio solidarumo stipendijas, skirtas pagrindinių kandidatų pasiruošimui žiemos olimpiadai. Jei deleguotume šešis sportininkus, tai būtų geras rezultatas, nes neturime ypatingų pasiekimų ir gilių tradicijų žiemos sporto šakose.
Tradiciškai į žaidynes vyks slidininkai. Neaišku, ar galės vykti perspektyvi mūsų dailiojo čiuožimo pora (Deividas Stagniūnas ir amerikietė Katherina Copely – red.), nes olimpinėse žaidynėse šaliai negali atstovauti kitos valstybės pilietis. Į Vankuverį tikisi vykti ir sunkią traumą išsigydęs kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas, kuris jau dalyvavo Turino žaidynėse.
Jei prieš Turiną tikėjau, kad Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pora gali iškovoti medalį, dabar net menamų vilčių apie medalius neturiu. Džiaugčiausi, jei geriausi mūsų sportininkai patektų tarp trisdešimties geriausiųjų.
– Kaip vyksta pasirengimas Londono olimpinėms žaidynėms?
Jau prieš metus turėjome pasiruošimo Londono olimpiadai planus ir programą. Yra atrinkti kandidatai. Daugelis startavusiųjų Pekine ruošiasi dalyvauti ir Londone. Į Pekiną vyko 71 Lietuvos atletas. Mūsų sportininkai startavo 16-oje iš 28 sporto šakų. Lietuvai tai labai optimalus skaičius. Specialistai sako, kad olimpiadoje Lietuvai galėtume atstovauti net daugiau sporto šakų.
Jei Londone pavyktų pakartoti Pekine pasiektus rezultatus, būčiau nepaprastai laimingas. Svarbu ne tik laimėti penki olimpiniai medaliai, bet ir iškovotos kitos aukštos vietos. Sportininkai įrodė, kad jų potencia¬las yra didelis.
