Metai tėvynėje
Jau po poros metų įtemptų treniruočių futbolo aikštėje jo, kaip profesionalaus futbolininko, pirmąja komanda tapo Pietų Amerikos čempionė Rosario „Newell's Old Boys“ ekipa. Gabrielis privertė komandos trenerį visiškai juo pasitikėti. Tuomet, 1988 metais, šiai komandai vadovavo Marcelo Bielsa – žmogus, vėliau tapęs ir Argentinos nacionalinės rinktinės treneriu.
Jau po keleto rugtynių Argentinoje imta kalbėti apie naują šalies futbolo superžvaigždę. Greita sėkme buvo patenkinti ne visi. Kai kurie žymūs šalies futbolininkai, tarp jų ir Danielis Passarela, teigė, kad G. Batistuta tiek daug dėmesio nenusipelnė.
Atstovavęs „Newell's Old Boys“ ir „River Plate“ klubams, G. Batistuta vėliau karjerą tęsė „Boca Juniors“ ekipoje. Su „River Plate“ Gabrielis tapo Argentinos čempionu, tačiau „Boca Juniors“ komanda žaidėjui yra tokia brangi, kad jis pažadėjo savo karjerą baigti būtent šiame klube.
Su rinktine trofėjų iškovojo tik Pietų Amerikoje
Argentinos rinktinėje G. Batistuta debiutavo 1991 metų pavasarį, draugiškose rungtynėse su amžinu varžovu Brazilija. Nacionalinė Argentinos ekipa tuomet buvo išties įspūdinga – joje žaidė Maradona Ruggeri, Goicoechea, Caniggia. Tuo metu rinktinė net 33 tarpvalstybinėse rungtynėse nepatyrė pralaimėjimų.
Dauguma nacionalinės komandos futbolininkų žaidė arba rengėsi žaisti tuomet stipriausioje pasaulyje Italijos Serie A lygoje. Pirmoji pergalė su rinktine G. Batistutai itin reikšminga. 1991 metais Argentina laimėjo Pietų Amerikos taurę, o Gabrielis buvo rezultatyviausias turnyro žaidėjas – pelnė 6 įvarčius.
Daugybė Europos klubų iškart panoro įsigyti puolėją ir G. Batistuta pradėjo savo epopėją „Fiorentina“ ekipoje.
Argentinos rinktinė daug vilčių siejo su 1994 metų pasaulio čempionatu. Į komandą grįžo Maradona, G. Batistuta, nors su „Fiorentina“ ir iškrito į Serie B, atvyko kupinas jėgų. Čempionato pradžia klostėsi sėkmingai, argentiniečiai iškovodavo pergales, tačiau veržlią komandą stipriai paveikė įvykis su Maradona. Nustačius, kad jis vartojo dopingą, buvo išsiųstas namo. Be jo rinktinė pralaimėjo rumunams ir buvo priversta pirmenybes palikti.
Po to čempionato prie Argentinos rinktinės vairo stojo D. Passarela, kuris atvirai ignoravo G. Batistutą ir daugiau nei metus net nekvietė jo į rinktinę. Kai žaidėjas nors ir retai buvo kviečiamas, darė tai, kas jam yra įprasta – mušė įvarčius. Būtent tuo metu pagal rinktinės pelnytus įvarčius G. Batistuta aplenkė ir legendinį Maradoną.
Sėkmingai pasirodyti pasaulio čempionatuose Argentinos rinktinei nebuvo lemta ir vėliau. Ir 1998, ir 2002 metais artgentiniečiai buvo laikomi vienais pagrindinių favoritų, tačiau tokių spėlionių nepatvirtino. Ypač skaudžiai iš pasaulio čempionato ši komanda pasitraukė pernai. Galingą rinktinę subūrusi Argentina laimėjo vos vienerias grupės rungtynes (prieš Nigeriją 1:0, įvartį pelnė G. Batistuta) ir buvo priversta pasitraukti.
1994 metų pasaulio čempionate JAV Gabrielis savo komandai pelnė daugiausia – 4 įvarčius, o 1998 metais Prancūzijoje buvo antras tarp visų čempionato žaidėjų – pelnė 5 įvarčius ir nusileido tik vienu daugiau pelniusiam kroatui Davorui Šukerui.
G. Batistuta yra rezultatyviausias visų laikų Argentinos rinktinės žaidėjas. Per 78 rungtynes jis yra pelnęs 54 įvarčius. Rezultatas vertas gėrėtis.
Florencijos Dievas
„Fiorentina“ ekipoje G. Batistuta praleido didžiąją savo karjeros dalį – 9 metus, tačiau su ja praktiškai nelaimėjo jokių vardų. Futbolininkas buvo itin ištikimas šiai komandai ir jos gerbėjams. Net ekipai iškritus į Serie B lygą Gabrielis liko komandoje. Specialistai netgi tvirtina, kad G. Batistuta niekada nebuvo renkamas geriausiu futbolininku pasaulyje ir Europoje tik todėl, kad žaidė „Fiorentina“ ekipoje.
G. Batistutos ir jo fanų santykiai ypatingi. Florencijoje „Fiorentina“ yra viskas, taigi tiek metų komandai atidavęs puolėjas tapo tikru didvyriu. Tai turbūt vienintelis futbolininkas, kuriam dar gyvam esant jau pastatytas paminklas. Jame pavaizduotas puolėjas, triumfuojantis po pasiekto įvarčio prie kampinio gairelės. Būtent taip G. Batistuta pažymėdavo savo įvarčius 1995–96 metų sezone, kuomet jis tapo rezultatyviausiu Serie A žaidėju.
1996 metais „Fiorentina“ pagaliau šventė pergalę Italijos taurės ir Supertaurės turnyruose. Florencijos Dievas Supertaurės rungtynėse tris įvarčius įmušė čempionui „Milan“ klubui. Miesto gyventojų meilė žaidėjui buvo tokia didelė, kad jam buvo suteiktas Florencijos miesto garbės piliečio vardas.
Praėjusio dešimtmečio pabaigoje „Fiorentina“ mėginimai stiprinti komandą ir kovoti dėl svarbiausių apdovanojimų baigėsi finansiniu krachu, ir G. Batistuta buvo priverstas ieškoti kitos darbo vietos.
Italijos čempionu tapo su Romos komanda
Perėjimas į „Roma“ klubą G. Batistutai buvo savotiškai rizikingas. Florencijoje jis buvo dievas, tuo tarpu Romoje dėl keleto nepavykusių rungtynių galėjo užsitraukti didelę „Roma“ fanų nemalonę. Be to, jis tapo konkurentu Vincenzo Montellai ir Marko Dellvechio – puolėjams, kurie sėkmingai žaidė prieš jam ateinant į klubą.
Tačiau viskas klostėsi sėkmingai, ir G. Batistuta su „Roma“ pagaliau tapo Italijos čempionu. Šiam klubui tai pavyko padaryti po 18 metų pertraukos. Gabrielis po pirmojo rato buvo rezultatyviausias čempionato žaidėjas, tačiau, dėl traumų jo žaidimo kokybei nukentėjus, komandos puolimo lyderiu tapo V. Montella.
Šiaip jau Gabrielio ir Vincenzo tarpusavio santykiai buvo gan įdomūs. Pastarasis, Batigolui atvykus į Romą, atsisakė atiduoti 9 numeriu pažymėtus marškinėlius ir pareiškė, kad save, o ne žymųjį argentinietį laiko pagrindine komandos puolimo jėga...
„Roma“ ekipoje argentinietis praleido pustrečio sezono. Šiame sezone komandos strategas F. Capello vis rečiau rasdavo vietą Gabrieliui komandoje, taigi, pasiūlius Milano „Inter“, futbolininkas dar kartą pakeitė komandą. „Inter“, įsigydamas G. Batistutą, tikėjosi užkimšti spragą komandos puolime, atsiradusią po to, kai traumą gavo kitas komandos puolėjas – argentinietis Hernano Crespo.
Galimybę įsigyti G. Batistutą svarstė ir krizę išgyvenanti Ispanijos „Barcelona“ ekipa. Klubų atstovai pora kartų svarstė futbolininko paskolinimo galimybę, tačiau G. Batistutos atsisakė šiuo metu iš „Barcelona“ trenerio posto jau išmestas Louisas van Gaalas.
Įvarčių Milane dar nepelnė
Per kol kas trejas Milane žaistas rungtynes Gabrielio nepavyko įmušti įvarčio, tačiau „Inter“ iškovojo įtikinamas pergales. „Inter“ gynėjas Fabio Cannavaro pažymėjo, kad komanda per tas rungtynes įmušė 8 įvarčius ir nepraleido nė vieno. Anot jo, G. Batistuta dar labiau pagerino ir taip puikią „Inter“ ekipos nuotaiką.
G.Batistuta tvirtina nekantraująs kuo greičiau pelnyti įvartį savo naujajai komandai: „Jokių kompleksų dėl to, kad keliose rungtynėse neįmušiau, neturiu. Svarbiausia, kad „Inter“ iškovojo pergales. Milane radau tai, ko visada ieškojau – komandą, turinčią čempionės tikslus. Tai, kaip džiaugsmingai buvau sutiktas klube ir kaip priėmė aistruoliai, mane maloniai nustebino“.
Atrodo, kad G. Batistuta pagaliau pelnytų įvartį ir „Inter“ klube, jam reikės dar truputėlį luktelėti. Praėjusią savaitę Gabrielis buvo diskvalifikuotas dvejoms Serie A rungtynėms už tai, kad, kovodamas dėl kamuolio mače su „Reggina“, stumdė varžovą. Teisėjas šio epizodo nepastebėjo, tačiau drausmės komisija, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, priėmė būtent tokį sprendimą. „Inter“ treneriui Hectorui Cuperiui (dar vienam Argentinos futbolo atstovui klube) – tai dar vienas galvos skausmas: dėl traumų ir taip jau negali rungtyniauti trys Milano komandos puolėjai – Ch.Vieri, M.Kallonas ir H.Crespo.
G.Batistuta teigia, kad tarp jo ir kito argentiniečio puolėjo – Hernano Crespo nėra jokių nesutarimų. „Kalbos, kad mes ne kaip sutariame, pasklido Argentinoje. Greičausiai tai įvyko dėl to, kad nė karto kartu nežaidėme nacionalinėje rinktinėje”, – sakė G. Batistuta.
Italijos čempionate G. Batistuta yra pelnęs 182 įvarčius per 309 rungtynes. Dar 38 jo sąskaitoje – Italijos ir Europos taurių turnyruose.
Futbolininko fanams belieka laukti, kada ši statistika pasipildys Gabrielio pelnomais įvarčiais Milano „Inter“ klube.
GABRIEL OMAR BATISTUTA
Gimimo data: 1969.02.01
Ūgis: 185 cm.
Svoris: 83 kg.
Pozicija: puolėjas
Klubai: „Newell's Old Boys“ (1988–89), „River Plate” (1989–90), „Boca Juniors“ (1990–91) (visi Argentina),
„Fiorentina“ (1991–2000), „Roma“ (2000–2003), „Inter“ (2003) (visi Italija).
Laimėjimai: Argentinos čempionas (1990), Amerikos taurės laimėtojas (1991, 1993), Italijos taurės laimėtojas (1996), Italijos supertaurės laimėtojas (1997, 2002), Italijos čempionas (2001).
Šeimyninė padėtis: vedęs, su žmona Irina augina 3 sūnus.
Pravardės: Bati, Batigolas.
