Kreipsis į teismą
Ypač daug aistrų užvirė, kai buvo paskelbta Lietuvos lengvosios atletikos rinktinė. Olimpinius A ir B normatyvus įvykdė net 27 sportininkai, o į Pekiną važiuos tik 18.
Aistringiausiai kova vyko tarp moterų ieties metikių. Ją laimėjo vilnietė Inga Stasiulionytė, tačiau ši pergalė gali tapti didžiuliu skandalu. „Rimtai galvojame kreiptis į teismą. Aišku, nuvažiuoti į olimpiadą tai nebepadės, bet gyvenimas tęsis ir po jos. Norime pasiekti, kad federacija negalėtų su kitais sportininkais elgtis taip, kaip su manimi“, – su kartėliu balse paaiškino Indrė Jakubaitytė.
32 metų kaunietė įsitikinusi, kad Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) iš jos neteisėtai atėmė progą įgyvendinti olimpinę svajonę. I. Jakubaitytė per šį olimpinį ciklą dukart įvykdė A normatyvą (60,50 m), tačiau į Pekiną važiuos ne ji, bet B normatyvą turinti I. Stasiulionytė.
Tai paaiškėjo po precedento neturinčios papildomos kovos. I. Jakubaitytė nusileido savo varžovei Lietuvos čempionate (53 prieš 55,39 m), todėl LLAF nusprendė rengti papildomas dviejų sportininkių varžybas. Praėjusį pirmadienį Kaune vėl pajėgesnė buvo I. Stasiulionytė, numetusi įrankį 57,63 m. I. Jakubaitytės sąskaitoje – 50,19 m.
„Vis negaliu suvokti, kam buvo surengtos tos gladiatorių kautynės. Toks įspūdis, kad dabar ne XXI amžius, o Romos laikai. Indrė turėjo A normatyvą, rengėsi ne čempionatui, o olimpiadai. Tada buvo planuojama pasiekti geriausią formą. Negaliu suvokti, kad A normatyvą įvykdžiusi sportininkė paliekama už borto. To taip lengvai nepaliksime“, – pabrėžė Kauno sporto mokyklos „Viltis“, kurioje treniruojasi I. Jakubaitytė, direktorius Vaclovas Kidykas.
Abipusiai argumentai
I. Jakubaitytė spėjo, kad LLAF nemalonę užsitraukė dėl vidinių intrigų. Esą tarp jos trenerės Teresės Nekrošaitės ir federacijos vadovų yra perbėgusi juoda katė: „Jie galbūt pykstasi, nesutaria nuo senesnių laikų, o kenčia sportininkai“.
Tačiau lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Aleksas Stanislovaitis paneigė, kad kontroversišką sprendimą lėmė povandeninės srovės. „Indrės asmeninis rekordas yra virš 63 metrų, bet čempionate ji numetė dešimčia mažiau. Kodėl Virgilijus Alekna nemeta disko vieną kartą 70, o po savaitės – 50 metrų?
Federacijos tinklalapyje buvo aiškiai nurodyta, kad čempionate sportininkai turi būti arti asmeninių pasiekimų. Kaip vertinti tai, kad Indrės rezultatas – net 10 metrų prastesnis? Todėl ir priėmėme sprendimą surengti papildomas varžybas. Bet tai sugalvojo ne Skrabulis, Stanislovaitis ar Burokas. Taip nuspręsta išplėstiniame vykdomojo komiteto posėdyje“, – aiškino A. Stanislovaitis.
Treneris pabrėžė, kad tokia praktika – formuoti rinktinę pagal nacionalinių čempionatų rezultatus – naudojama visame pasaulyje: „Tarkime, JAV disko metikas Jarredas Romme’as turi antrą geriausią rezultatą savo šalyje, bet čempionate liko ketvirtas. Ir nevažiuos į Pekiną“.
T. Nekrošaitė į kaltinimus, kad jos auklėtinei nepavyko šalies čempionate pademonstruoti geros formos, atsakymą rado nesunkiai.
„Federacija paskelbė, kad vasarą reikia pasiekti rezultatą, kuris būtų ne daugiau kaip 1,5 proc. prastesnis už normatyvą. Indrė tai padarė „Kaunas 2008“ varžybose birželį. Lietuvos čempionate ji ir neturėjo būti geriausios formos. Ją iš ritmo išmušė smulkios traumos. Be to, mes planingai dirbome, kad formos pikas ateitų lygiai už mėnesio, olimpiadoje“, – argumentavo ietininkės trenerė.
Patyrė psichologinę traumą
„Dabar jau šiek tiek nurimau, bet tai pamiršti man bus labai sunku. Visas ketverių metų darbas nuėjo šuniui ant uodegos“, – kalbėjo I. Jakubaitytė. Vietoj tolimesnio pasirengimo olimpiadai kaunietė praėjusį savaitgalį išvažiavo į gamtą – surikiuoti mintis ir pagalvoti, ką daryti toliau.
Sportininkė jaučiasi lyg apvogta. Ir taip yra nebe pirmą kartą. Nors ir buvo įvykdžiusi normatyvus, I. Jakubaitytė neišvyko į 2002 ir 2006 m. Europos čempionatus. Prieš dvejus metus susiklostė labai panaši situacija. Kontinento pirmenybių išvakarėse rengtame Lietuvos čempionate I. Jakubaitytė pralaimėjo Ritai Ramanauskaitei. LLAF sprendimu į Geteborgą (Švedija) neišvyko nė viena iš šių sportininkių.
„Bet tuomet nebuvo taip skaudu, lengviau su tuo susitaikiau. O olimpiada yra kiekvieno sportininko karjeros viršūnė. Nežinau, kaip reikės žiūrėti transliacijas iš Pekino. Jau dabar suvokiu, kad nuolat galvosiu, kad ir aš turėjau ten būti“, – išgyvenimais dalijosi I. Jakubaitytė.
„Amerikiečiai“ – nemėgstami
„Visi manęs taip pat to klausia – ar aš žiūrėsiu olimpiadą? Aišku, žiūrėsiu, o ką daugiau galiu daryti?“ – bandydamas neprarasti geros nuotaikos kalbėjo Darius Draudvila.
Šis lengvaatletis susidūrė su panašia situacija, kaip ir I. Jakubaitytė. JAV gyvenantis ir sportuojantis dešimtkovininkas federacijos sprendimu taip pat nevyks į Pekiną. Tiesa, B normatyvas, kurį D. Draudvila įvykdė du kartus, kelialapio negarantuoja, tačiau tai nemažina jo kartėlio.
„Ilgai pykti nemoku, bet esu nusivylęs. Sunkiai dirbau ketverius metus, bet svajonę teks atidėti dar ketveriems. Pastebėjau, kad, išvykęs į Ameriką, Lietuvoje tapau nepageidaujamas. Kiek žinau, Lietuvoje nelabai mėgstami ir kiti, kurie išvažiuoja į JAV. Girdėjau, kad su panašiomis problemomis susidūrė ir Austra Skujytė. Nežinau ir nesuprantu, kodėl taip yra“, – kalbėjo 25 metų sportininkas, kuris Kanzaso valstijoje treniruojasi pas buvusį septynkovininkės A. Skujytės trenerį Cliffą Rovelto.
D. Draudvila ir dabar negali paaiškinti, kodėl negavo galimybės startuoti olimpiadoje. „Klausiau, gal trūksta pinigų. Jei to reikėjo, būčiau pats apmokėjęs kelionę į Pekiną. Man atsakė, kad nereikia, – prisiminė D. Draudvila. – Man paaiškino, kad JAV įvykdyti normatyvai nieko nereiškia, kad aš negaliu užbaigti varžybų Europoje. Bet tam buvo objektyvios priežastys. Prieš dvejus metus Lietuvos čempionate tiesiog nebuvo tinkamos karties, o Europos taurės varžybose išsisukau čiurną. Tačiau federacijos vadovai į tai nekreipė dėmesio. Jie tik priekaištavo, kad nesugebu baigti varžybų“.
LLAF požiūris į D. Draudvilą stebina ir pirmąjį jo trenerį Valdą Petkevičių. „Komercinių varžybų rengėjai jį kviečia, apmoka visas išlaidas, o Lietuvos federacijai jis per prastas. Darius yra vienas iš kelių lengvaatlečių, kuris artimiausiais metais gali pretenduoti į aukštas vietas svarbiausiose varžybose. Jis dar tik pradeda kopti į viršūnę. Tačiau Lietuvai tokių sportininkų kažkodėl nereikia“, – galvą kraipė V. Petkevičius.
Nereikia Lietuvai, gali prireikti kitiems. D. Draudvila yra vedęs amerikietę, tad jau po trejų metų galės prašyti JAV pilietybės.
