Svorio kategorijoje iki 105 kg besivaržantis R. Vyšniauskas dvikovėje surinko 405 kg (rovimas 185 kg/stūmimas 220 kg) ir nusileido tik Atėnų olimpinių žaidynių čempionui rusui Dmitrijui Berestovui (190/220).
Sidabrą klaipėdietis iškovojo ir rovimo rungtyje, D. Berestovui pralaimėjęs 5 kg, tačiau pelnė auksą stūmimo rungtyje. Nors abu sportininkai parodė tokį pat rezultatą, aukštesnė pozicija atiteko R. Vyšniauskui, sveriančiam 290 g mažiau nei rusas.
Rinktinės vyriausiasis treneris Bronius Vyšniauskas neabejoja, kad tai sėkmingiausias čempionatas Ramūno karjeroje. Visais aspektais: vietų, rezultatų, pasiruošimo. Į Italiją Vyšniauskai vyko itin gerai nusiteikę, mat kaip niekad anksčiau Ramūno nekankino jokios traumos.
Visgi lietuvių nuotaikos Romoje buvo permainingos. Tikrą audrą lietuvių stovykloje sukėlė žiuri pirmininkas iš Velso, neužskaitydamas antrojo Ramūno bandymo, kai lietuvis mėgino išstumti 220 kg sveriančią štangą.
Pasak B. Vyšniausko, pagal taisykles itin brandaus amžiaus velsietis neturėjo teisės neužskaityti mėginimo, mat trijų teisėjų verdiktas buvo vieningas – atlikta be klaidos. Maža to, žiuri pirmininko sprendimas buvo pavėluotas ir nesuprastas ne tik lietuvių, bet ir kitų delegacijų atstovų, net pačių rusų, su kurių atstovu R. Vyšniauskas kovojo dėl aukso medalio.
„Kažkoks senukas atėmė galimybę kovoti dėl aukso. Būtų užskaitę bandymą, trečiu bandymu būčiau stūmęs didesnį svorį“, – guodėsi R. Vyšniauskas.
– Ramūnai, kaip dabar jaučiatės: džiaugsmas užgožia kartėlį?
– Būtų rusas stipresnis už mane, iškovojęs sidabrą būčiau pats laimingiausias žmogus pasaulyje, nors ir dabar esu labai laimingas. Tačiau dėl vieno senuko ambicijų dabar yra kaip yra. Apmaudu. Džiaugiuosi, tačiau prisimenu, kaip viskas buvo, ir tas kartėlis atsiranda. Tiek to. Vadinasi, Dievas dar nenorėjo, kad laimėčiau Europos čempionatą. Reiškia – reikia dar dirbti. Tiesą sakant, tik po geros savaitės supratau, ką iš tiesų pasiekiau.
– Grįžęs iš Italijos iškart nuskubėjote į treniruočių stovyklą Trakuose, nė nevažiavote į Klaipėdą. Kodėl nepuolėti švęsti?
– Iš patirties žinau, kad jei po varžybų atsipalaiduoji, pradedi švęsti, visa savaitė nueina šuniui ant uodegos. Po varžybų ir taip būni išglebęs, jei dar savaitę šventi – į darbo ritmą po to įsivažiuoti būna labai sunku. Todėl grįžęs iš Italijos iškart kibau į darbą.
– Esate aiškus sporto šakos lyderis Lietuvoje, dažnai kalbama, kas bus, kai pasitrauksite iš sporto. Ar jaunimo gretose įžvelgiate savo įpėdinį?
– Kaip ir disko metime – vienintelis Virgilijus Alekna. Virgis atėjo po Romo Ubarto, kas bus po Virgio kol kas, atrodo, nesimato. Mūsų sporto šakoje taip nėra. Esu aš, tačiau yra vaikinų, kurie auga ir turi potencialo kažką pasiekti. Pavyzdžiui, Artūras Skavičius arba Modestas Šimkus. Galbūt nedaug, bet yra.
– Sunkioji atletika – rutiniškas sportas. Iš kur semiatės motyvacijos?
– Prieš šešiolika metų, kai pirmą kartą atėjau į salę, pasakiau sau, kad tapsiu pasaulio čempionu. Nuo tos dienos treniravausi dieną naktį. Dešimt metų važinėjau į tarptautines varžybas ir vis buvo blogai, blogai...Lietuvoje nėra šio sporto tradicijų. Aš pionierius. Tiems, kas eis iš paskos, bus lengviau. Mes daug ko nežinojome, pavyzdžiui, apie atstatomąsias medžiagas, reikėjo mokytis. Visko mokėmės. Šis Europos čempionatas – ko gero pirmosios varžybos, kuomet viskas buvo sudėliota į bėgius. Dabar nieko nekeisiu, taip dirbsiu iki karjeros pabaigos.
– Esate sakęs, kad jūsų svajonė – olimpinis medalis...
– Taip. 1996 m. Atlantoje buvau 23-ias, 2000 m. Sidnėjuje – 11-as, o prieš ketverius metus Atėnuose – 5-as. Kreivė graži, viską darau, kad Pekine pakilčiau iki medalių. Bet patys suprantate – sportas yra sportas.
Treneris B. Vyšniauskas įsitikinęs, kad kovojant dėl medalių Pekine, Ramūnui neužteks parodyti tokį rezultatą, kokį parodė Romoje. „Mano nuomone, dvikovėje reikės pasiekti bent 415 kg. Jei pavyktų išrauti 190 kg ir išstumti 230 kg – kažkuris iš medalių, galima sakyti, būtų garantuotas. Tai realu, Ramūnas ir dabar buvo pasiruošęs parodyti tokį rezultatą, Pekine – juolab bus pasiruošęs.“
Tiesa, treneris pridūrė, kad Pekine bus 8-9 vienas kito verti ateltai, kovosiantys dėl medalių, todėl skaičiuoti žingsnius iki podiumio – dar anksti.
Balandžio mėnesio rinkimų rezultatai:
| Sportininkas | DELFI apklausa | Ekspertai* | Iš viso* |
| Ramūnas VYŠNIAUSKAS | 5 tšk. | 7 tšk. | 12 tšk. |
| Ramūnas ŠIŠKAUSKAS | 3 tšk. | 0 tšk. | 3 tšk. |
| Virgilijus ALEKNA | 2 tšk. | 0 tšk. | 2 tšk. |
| Jaroslavas JAKŠTO | 1 tšk. | 0 tšk. | 1 tšk. |
| Andrejus ZADNEPROVSKIS | 0 tšk. | 0 tšk. | 0 tšk. |
Kiekvieną mėnesį geriausią Lietuvos mėnesio sportininką renka aštuoni ekspertai ir DELFI apklausos dalyviai. Pirmąją vietą DELFI apklausoje užėmęs atletas gauna penkis taškus, antrąją – trys, trečiąją – du, ketvirtąją - vieną. Eksperto balso vertė – vienas taškas. Daugiausiai taškų surinkęs pretendentas tampa rinkimų laureatu. Jei du pretendentai surenka vienodą taškų skaičių, nugalėtoju tampa daugiau balsų DELFI apklausoje surinkęs sportininkas.
SPO:) ekspertų komisijos nariai: olimpiniai čempionai Modestas Paulauskas ir Gintautas Umaras, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, Kauno S. Nėries vidurinės mokyklos direktorius Vladas Janiūnas, Lietuvos kūno kultūros akademijos senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentė Laima Janušonytė, SPO:) ir „Sporto“ vyriausiasis redaktorius Artūras Gimžauskas.
* - KKSD generalinis direktorius A. Raslanas išvykęs į komandiruotę užsienyje, su juo susisiekti nepavyko, todėl jo balsas neįskaičiuotas.
