Lietuvos rinktinė debiutavo 1992 metų Barselonos parolimpinėse žaidynėse (4 sidabro ir 3 bronzos medaliai) ir nuo to laiko visada sugrįždavo su pergalėmis.
G. Zavadskis neslėpė pasididžiavimo, kad pirmą kartą Lietuvos neįgaliųjų sporto istorijoje teisę atstovauti Lietuvai parolimpiadoje iškovojo moterų tinklinio rinktinė.
„Moterys šią prestižinę teisę užsitikrino pasaulio čempionate užėmusios aukštą 4-ąją vietą, - aiškino LPOK vienas vadovų. – Bet lazda turi du galus. Mums atsirado papildomų problemų padėti tinklininkėms pasirengti žaidynėms. Rinktinę brangu išlaikyti, joms reikia bendrų treniruočių stovyklų, kontrolinių rungtynių, žaidėjos privalo laikinai atsitraukti nuo darbų, o tam labai trūksta lėšų“.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kolegas palaiko tik moraliai, o visas lėšas rengtis ir dalyvauti parolimpiadoje neįgaliesiems sporto entuziastams skiria Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).
„Lėšų trūksta, juk šįkart parolimpiadoje turėsime net dvi komandas. Pabrango sportininkų apranga, maistpinigiams reikia skirti po 65 litus vienam žmogui per dieną, bet kai tas sumas išdalini visai rinktinei –nedaug kas ir lieka“, - DELFI apie finansus pasakojo G. Zavadskis.
KKSD vyriausiasis specialistas neįgaliųjų sportui Vidas Stankevičius DELFI teigė, kad parolimpiadai valstybė skyrė 772,8 tūkst. litų: „Tai nėra mažai. Nuo sausio mėnesio rinktinės kandidatai gauna 40 litų per dieną išlaikymą, o treniruojasi tik 3 kartus per savaitę. Man atrodo to nepakanka, norint dalyvauti tokio aukšto lygio sporto forume. Svarbu ne masiškumas, o tai, kad parolimpiadoje dalyvautų tik geriausieji lietuviai ir jie būti viskuo aprūpinti“.
Pasak V. Stankevičiaus, Pekino parolimpiados čempionėmis turėtų tapti ieties metikė Aldona Grigaliūnienė ir rutulio stūmikė Ramunė Adomaitienė, o medalius taip pat galėtų pelnyti maratono bėgikas Linas Balsys (jo rezultatas 2:43:15 yra net 45 sek. geresnis už Atėnų žaidynių bronzą garantavusį laiką) ir diskininkas Rolandas Urbonas.
G. Zavadskis apgailestavo, kad lengvosios atletikos vyrų varžybose dalyvaus tik 3 lietuviai, nes Lietuvai skirta tokia dalyvių kvota pagal pasiektus rezultatus. Šiuo metu neįgaliųjų lengvojoje atletikoje milžiniška konkurencija, todėl tik liepos pradžioje paaiškės, kuris iš dviejų kandidatų - disko metikas Algirdas Tatulis ar penkiakovininkas Tomas Kairys - bus įtraukti į olimpinės ekipos galutinį sąrašą.
Lietuvos vyrų aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė yra artėjančios parolimpiados pagrindiniai pretendentai iškovoti aukso medalius.
„Mūsų riedulininkai pasaulio ir Europos čempionai, todėl jiems planuojame medalius. Žinoma, prognozuoti yra labai nedėkingas dalykas, bet tikimės dar 1-2 olimpinių apdovanojimų iš lengvaatlečių ir siejame didžiules viltis su plaukiku Kęstučiu Skuču, kurio rezultatas plaukiant nugara šiuo metu yra antras pasaulyje. Tiesa, daug priklausys nuo to, ar mūsų olimpiečių nepersekios traumos ir kokia bus sportinė forma“, - DELFI uždavinius vardino G. Zavadskis.
„Prizininkais riedulininkai turėtų būti, - kolegai pritarė ir V. Stankevičius. - Reikia vyrus tik perspėti, kad komandinėse sporto šakose nutinka visko. Kontrolinėse rungtynėse mūsiškiai pralaimėjo kinams, kurie nėra net dalyvavę rimtose varžybose“.
LPOK vienas vadovų G. Zavadskis pabrėžė, kad pirmą kartą Lietuvai žaidynėse atstovaus ir sunkią negalią turintis plaukikas (nevaldo rankų) – Andrius Bičkauskas, kurio ryžto ir noro sportuoti galėtų pavydėti daugelis, o Malda Baumgartė – vienintelė varžysis dvejose rungtyse – ieties metime ir tinklinio turnyre.
KKSD specialisto V. Stankevičiaus nuomone, parolimpinio sporto nauja tendencija – atletų jaunėjimas.
„Atsiranda naujos šalys, nauji veidai. Net neabejoju, kad kiekvienoje rungtyje Pekine bus po pajėgų nežinomą Kinijos sportininką, kurie stebins savo rezultatais. Lietuvos neįgaliųjų sporte reikia keisti politiką – įtraukti į judėjimą kuo daugiau jaunimo iš internatų, nes dabartinėje Lietuvos rinktinėje daugumą sudaro patyrę, vyresnio amžiaus sportininkai“, - rekomendacijų negailėjo V. Stankevičius.
Lietuvos parolimpinė delegacija į žaidynes Kinijoje išskrenda rugpjūčio 30 d., o sugrįžti namo tikisi rugsėjo 18-ąją. Iki to laiko mūsų sportininkų – lengvaatlečių, dziudo imtynininkų, penkiakovininko ir aklųjų riedulio (golbolo) rinktinės - dar laukia daug kontrolinių varžybų, kurių dauguma bus surengtos birželio mėnesį.
Lietuvos parolimpinės rinktinės sudėtis:
Moterų tinklinio sėdint komanda:
Virginija Žilytė, Jolita Urbutienė, Malda Baumgartė, Jolanta Bekiš, Jūratė Verbuvienė, Rūta Cvirkienė, Liudmila Budinienė, Rita Latauskaitė, Karolina Lingytė ir Virginija Dmitrijeva.
Vyrų aklųjų riedulio (golbolo) komanda
Arvydas Juchna, Saulius Leonavičius, Nerijus Montvydas, Genrikas Pavliukanecas, Žydrūnas Šimkus ir Marius Zibolis.
Lengvaatlečių komanda
Aldona Grigaliūnienė (diskas/rutulys), Ramunė Adomaitienė (rutulys/ietis), Dangutė Skėrienė (rutulys), Irena Perminienė (rutulys), M. Baumgartė (ietis), Rolandas Urbonas (diskas/rutulys), Linas Balsys (maratonas/10 km bėgimas), Algirdas Tatulis (diskas, kandidatas) arba Tomas Kairys (penkiakovė, kandidatas).
Plaukimas
Kęstutis Skučas ir Andrius Bičkauskas.
Dziudo imtynės
Jonas Stoškus
Lietuvos parolimpinės rinktinės pasiekimai ankstesnėse parolimpiadose, KKSD duomenimis (metai, žaidynių miestas, sportininkų skaičius, sporto šakos, kuriose varžėsi lietuviai, medalių skaičius, medalių skaičius nuo dalyvių proc., bendroje įskaitoje užimta vieta - viso valstybių dalyvių)
| 1992 | Barselona | 4 | 1 | 7 | 100 proc. | 42-83 |
| 1996 | Atlanta | 9 | 2 | 11 | 88 proc. | 34-103 |
| 2000 | Sidnėjus | 17 | 4 | 3 | 41 proc. | 56-112 |
| 2004 | Atėnai | 20 | 5 | 7 | 35 proc. | 50-136 |
