Garsino ir garsins „Ekrano“ vardą
Klubo prezidentas Aušrys Labinas, išgirdęs klausimą šiek tiek nustebo, tačiau išreiškė aiškią klubo poziciją. „Komanda turi gilias, nuo 1964-ųjų susiklosčiusias tradicijas. Su šiuo vardu jau daugiau nei 40 metų komanda garsina ne tik Panevėžį, bet ir Lietuvą. Mes su šiuo pavadinimu žinomi futbolo pasaulyje, o ne kaip buvusios gamyklos padalinys. Kita vertus, jei pasivadintume, tarkim, Panevėžiu, Senvage ar „tulpiniais“, atsidurtume futbolo visuomenės užribyje ir, kad apie mūsų komandą vėl sužinotų, neužtektų metų, dvejų ir net penkerių. Mes vertiname klubo istoriją, jo pasiekimus. Ar galima nubraukti dalį istorijos?“ – klausė prezidentas.
A.Labino tikinimu, visų pirma tokio žingsnio žengti neleidžia UEFA reikalavimai: „Jei būtų koks nors stambaus investuotojo komercinis pasiūlymas pervadinti komandą komercinės struktūros vardu, mes nesutiktume keisti pavadinimą. Verta priminti ir tai, kad futbolas tituluojamas sporto karaliumi, jis po savo sparnu priglobia kitas sporto šakas. Garsinome, garsiname ir ateityje garsinsime „Ekrano“ kaip futbolo komandos vardą.“
„Ekranas“ – trečia žinomiausia sporto komanda Lietuvoje po „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“. Kodėl reikėtų keisti pavadinimą ir tapti nežinomiausiu klubu? Futbolo mėgėjai mus lengvai identifikuoja. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Man asmeniškai stiprus klubas ne tik tas, kuris laimi, bet ir tas, kuris išlaiko savo vardą, garbę ir ištikimus gerbėjus. Nemanau, kad sirgaliai trokštų ateiti į nežinomo klubo rungtynes“, – klubo pavadinimo keitimui nepritaria ir „Ekrano“ atstovas spaudai Gedas Saročka.
Kategoriškai prieš
„Mes palaikom tik „Ekraną“. Tarkim, „Ekrano“ sudėtis liktų ta pati, tačiau jei vadintųsi kitu vardu, manau, atsirastų tik atskirai komandą palaikantys asmenys. Esame kategoriškai prieš spalvų permainas ir pavadinimą“, – lyg kirviu nukirto vienas FK „Ekranas“ gerbėjų iš palaikymo grupės „1-oji armada“.
Kiti du save ir „1-osios armados“ narius „ultromis“ vadinantys aistruoliai Laimis ir Tomas, „Ekraną“ palaikantys ne tik tada, kai „mėlynai–raudonieji“ žaidžia namuose, tačiau ir išvykose, taip pat sako kategorišką „ne“ ir savo žodžius vaizdžiai pagrindžia: „Niekur neišgirsite, kad klubas keistų komandos pavadinimą, priklausomai nuo rėmėjų, politinės situacijos. Mes, beje, kalbame apie futbolą, o ne apie kitas sporto šakas.
Analogų nerasite, ir jų nėra. Prisiminkime netolimą istoriją. Anksčiau Centrinėje ir Rytų Europoje klubus steigdavo ir tuo pačiu išlaikydavo didelės gamyklos, įmonės arba jie būdavo steigiami prie kokių nors sporto organizacijų, kaip antai, „Dinamo“, CSKA, „Žalgiris“, „Spartakas“. Nepaisant pasikeitusios politinės padėties, visose tose šalyse klubai išlaikė savo istorinius pavadinimus. Pavyzdžiui, nemažai komandų turi „Lokomotyvo“ pavadinimą, vadinasi, kažkada juos rėmė geležinkeliečiai, tačiau tas pavadinimas, nors atėjo kitos finansinės struktūros, išliko iki šiol.“
Keltų protestų bangą
Tomas ir Laimis pateikia ir dar vieną pavyzdį: „Neseniai „Ekranas“, dalyvavęs UEFA čempionų lygos turnyre, žaidė su Kroatijos Zagrebo „Dinamo“. Šio klubo istorija siekia 20-ojo amžiaus pradžią. 1903 metais įsikūręs klubas buvo pavadintas „Hašk“, vėliau, po aštuonerių metų, pasivadino „Gradanski“, o po karo, kai Rytų ir Centrinėje Europoje įsigalėjo komunistinis režimas, buvo pervadintas „Dinamo“. Po 1990-ųjų, papūtus naujiems vėjams, komandą buvo nuspręsta pavadinti „Croatia“, tačiau ištikimiausi „Dinamo“ gerbėjai sukėlė didžiulę nepasitenkinimo bangą, ilgai protestavo.
Ir jų balsas buvo išgirstas – netrukus Zagrebo komanda vėl atgavo šį miestą Europoje išgarsinusio „Dinamo“ vardą. Jei taip įvyktų ir su „Ekranu“, mes pasielgtume lygiai taip pat. Mes, dabartiniai „ultros“, kitu pavadinimu komandos tikrai nepalaikytume. Vienoje skanduotėje dainuojame: „Mūsų spalvos, vėliavos ir dainos su jumis visur visur kartu, spalvos mėlyna ir raudona, spalvos mūsų širdyse...“ Pavadinimo pakeitimas tolygu klubo sunaikinimui. „Istorijos nesuklastosi!“– šypsosi aistruolis.
Faktai iš klubo istorijos
Panevėžio reprezentacinė „Ekrano“ futbolo komanda susikūrė 1964 metais tuomečio „Ekrano“ gamyklos direktoriaus Vincento Navicko iniciatyva. Komandos viršininku ilgus metus buvo gamyklos direktorius ekonomikai Vytautas Ulozas. Trejetą metų komanda žaidė miesto pirmenybėse. 1968-aisiais, tapęs Lietuvos futbolo pirmenybių „Žalgirio“ pogrupio nugalėtoju, „Ekranas“ jau kitą sezoną kartu su garsiąja Panevėžio „Statyba“ atstovavo mūsų miestui Lietuvos čempionato aukščiausiojoje lygoje. Debiutantui nebuvo lengva – geriausi futbolininkai žaidė „Statyboje“.
Pirmąsias rungtynes Lietuvos čempionato aukščiausiojoje lygoje ekraniečiai žaidė 1969-aisiais, sezoną baigė užimdami vienuoliktąją vietą tarp 17-os dalyvių.
Didžiausias pakilimas buvo 1980-ieji. Po penkerių metų „Ekranas“ tapo Lietuvos čempionu, laimėjo „Tiesos“, o dar po metų iškovojo Pabaltijo čempionų taures.
1993 metais „mėlynai-raudoni“ antrą kartą klubo istorijoje tapo Lietuvos futbolo čempionato nugalėtojais.
Po metų, 1994-ųjų balandžio 25 dieną, buvo įkurtas savarankiškas futbolo klubas „Ekranas“. 2003 ir 2004 metais ekraniečiai iškovojo sidabro medalius, o po metų dar kartą tapo šalies čempionu bei LFF supertaurės laimėtoju.
2005-aisiais FK „Ekranas“ vėl tapo Lietuvos futbolo čempionu. Prieš dvejus metus panevėžiečiai Lietuvos futbolo pirmenybėse iškovojo antrąją, Baltijos šalių čempionų turnyre – pirmąją vietas, pernai pelnė bronzos medalius.
Tai tik trumpi klubo istorijos faktai, tačiau jie akivaizdžiai įrodo – „Ekrano“ vardas turi savo gerbėjus, yra žinomas ir, daugelio futbolo aistruolių giliu įsitikinimu, gerbiamas.
