Prieš pusantros savaitės pirmajame sezono pasaulio taurės etape Kaire (Egiptas) triumfavęs A. Za­dnep­rovs­kis lyg tyčia aplenkė rusą Andrejų Moisejevą. Tą patį, kuris Atėnų olimpinėse žaidynėse neleido lietuviui užlipti ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio.

„Būtų smagu aplenkti Moisejevą rugpjūtį Pekine“, – išgirdęs tai, šyptelėjo A. Zadneprovskis. Bet iškart pridūrė, kad pirmoji šių metų pergalė – kryptingo darbo tarpsezonių rezultatas. Sportininkas jaučiasi visiškai atsigavęs po sunkios rankos traumos, kuri jį kamavo 2005-2006 m. ir tuomet net vertė galvoti apie karjeros pabaigą.

„Ir fizinė, ir techninė forma yra nebloga. Rengdamasis sezonui įdėjau nemažai pastangų, tą parodė ir pergalė Egipte. Antra vertus, mūsų sporto šaka nenuspėjama – gali būti gerai pasirengęs ir jaustis vertas pergalės, bet liksi tik 20-as. Nuo nesėkmių niekas neapsaugotas“, – kalbėjo dukart pasaulio ir Europos čempionas.

Ritmą trikdo sužeidimai

„Ačiū Dievui, kad kol kas jaučiuosi sveikas. Bet didysis sportas niekada neapsieina be traumų. Su tuo susiduria Edvinas Krungolcas ir Tadas Žemaitis, bet tikiuosi, kad jie išsigydys savo sužeidimus ir vėl galės sportuoti visa jėga“, – negaluojančius kolegas prisiminė A. Zadneprovskis.

E. Krungolcui praėjusį sezoną apkartino dešinės rankos alkūnės problemos. Traumos visiškai išsigydyti nepavyko – pirmajame pasaulio taurės etape triskart Europos čempionas dalyvavo tik šaudymo rungtyje, o vėliau pasitraukė iš varžybų.

„Nebuvo reikalo baigti varžybų per skausmą. Bet nemanau, kad vėl atsinaujino sąnario trauma. Kitoms varžyboms jau turėčiau būti pasirengęs“, – aiškino E. Krungolcas.

Egipte visai nestartavo kaunietis T. Žemaitis. Dešinio peties skausmus jaučiantis penkiakovininkas praėjusią savaitę lankėsi pas gydytojus. Ten jis išgirdo ne pačią maloniausią diagnozę – peties sąnarys trinasi į sausgyslę.

Gydytojai dar nenusprendė, kaip elgtis šioje situacijoje – skirti operaciją ar gydyti hormonais. Vaistai bet kuriuo atveju padėtų tik laikinai, penkis-šešis mėnesius, bet operacijos atveju T. Žemaičiui sportą šį sezoną tektų visai pamiršti.

Kas važiuos į Pekiną?

Svarbiausios varžybos penkiakovininkams, kaip ir visiems pasaulio sportininkams, šiemet bus Pekino olimpinės žaidynės.

Kelialapius į olimpiadą jau yra iškovoję E. Krungolcas ir T. Že­mai­tis, o antroje vietoje pasaulio reitinge žengiantis A. Zad­nep­rovskis laukia tik formalaus patvirtinimo. Į Pekiną važiuos pirmąsias septynias pozicijas reitinge užimantys sportininkai.

Visa bėda, kad iš trijų kelialapius turinčių Lietuvos sportininkų Kinijos sostinėje galės varžytis tik du. „Mums tik į naudą, kad turime pasirinkimą. Trys kelialapiai visada geriau nei du. Gali būti traumų, nelaimingų atsitikimų, tad pasirinkimas plečia mūsų galimybes“, – dar neatskleidė, kas važiuos į olimpiadą, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.

Gerokai konkretesnis buvo A. Zadneprovskis: „Būkime realistai. Gerbiu Tadą ir jo įdedamas pastangas, bet, manau, logiškiausia būtų, jei važiuočiau aš ir Krungolcas“.

Olimpiadoje pirmą kartą dalyvaus ir dailiosios lyties penkiakovininkė iš Lietuvos – pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtoja Laura Asadauskaitė. LŠPF atstovai tikisi, kad kelialapį dar pavyks iškovoti ir Donatai Rimšaitei.

Sportuos dar keletą metų

Ilgamečiai Lietuvos penkiakovės rinktinės lyderiai E. Krungolcas ir A. Zadneprovskis jau pradeda justi metų naštą. Pirmajam prieš mėnesį sukako 35-eri, antrajam jau ne už kalnų 34-asis gimtadienis.

Abu sportininkai pripažįsta, kad karjera jau eina į pabaigą, bet dar ne laikas viską mesti. „Metai bėga, vyksta natūralūs procesai. Nebeturiu iliuzijų, kad sveikata bus tokia kaip naujagimio. Pamažu reikės užleisti vietą jaunesniems. Konkrečiai apie karjeros pabaigą negalvoju, mano sprendimas didele dalimi priklausys ir nuo Pekine pasiektų rezultatų“, – kalbėjo A. Zadneprovskis.

E. Krungolcas išliko optimistiškesnis: „Dar jaučiuosi kupinas jėgų, kodėl turėčiau baigti karjerą? Jei nekliudys traumos, porą metų dar tikrai sportuosiu“.