Ar neatsitiks taip, kad visos vasaros sezono varžybos vyks Panevėžyje, o Klaipėdos trekas bus pasmerktas tik egzistuoti? Tokį klausimą dienraštis pateikė Klaipėdos treko direktoriui Vaclovui Šiugždiniui.
„Panevėžiečių trekas gali būti mums konkurentu, o gali būti partneriu, – įsitikinęs ilgametis treko vadovas. – Tai priklausys nuo Lietuvos dviračių sporto federacijos atstovų. Jeigu bus vykdoma kvaila politika, tai visas varžybas rengs Panevėžyje, jei protinga – jų užteks abiem miestams“.
Abu Lietuvos trekai bus skirtingi: Klaipėdos treko danga išbetonuota, o Panevėžyje ji bus medinė. Pasaulyje varžybos vyksta ant abiejų rūšių dangų. Pavyzdžiui, pasaulio taurės etapas Meksikoje vyko ant betoninės dangos.
Dviratininkai tvirtina, kad ant medinės dangos dviračiai rieda greičiau, tačiau plente rungtyniaujantiems dviračių meistrams lengviau važiuoti betonu.
Mieste prie Nevėžio bus pastatytas populiariausio pasaulyje dydžio – 250 metrų ilgio – trekas. Šiandien trekų takų ilgis svyruoja nuo 200 iki 250 metrų. Visus nustelbti norėję italai turi 400 metrų taką.
Tikisi gero pelno
„Būsimo naujojo treko perspektyvos – itin geros. Jis turėtų užtikrinti ilgametį pelną ateityje. Mat Šiaurės ir Vidurio Europoje tūkstančio kilometrų spinduliu nėra nė vieno dviračių treko, – kiek anksčiau yra džiaugęsis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sekretoriato vyriausiasis sporto specialistas Vidmantas Urbonas. – Treko neturi nei latviai, nei estai, nei skandinavai. Artimiausias – Maskvoje, tačiau ir tas jau senas, nes buvo pastatytas dar 1980 metų olimpiadai“.
Garsusis triatlonininkas tvirtino, kad po Europos krepšinio čempionato trekas taps pagrindiniu komplekso privalumu. Jis tikisi, kad trekas pritrauks nemažai lėšų iš užsienio. „Vien treko nuoma treniruotėms duos nemažai pelno“, – įsitikinęs V. Urbonas.
Nepavyko uždengti stogo
Klaipėdietis V. Šiugždinis tik iš dalies pritaria šiam entuziastui. „Užsienyje populiarios yra daugiadienės – šešiadienės – treko varžybos, kurias galima rengti tik dengtoje arenoje. Tačiau kiek jų rengsi?“ – retoriškai klausė direktorius. – O trekininkų treniruotės gal ir duos pelno, tačiau vargu ar bus įdomios žmonėms“.
Klaipėdos treko vadovai vos ne nuo pirmųjų dienų jo gyvavimo norėjo uždengti treką stogu, tačiau apskaičiavus paaiškėjo, kad stogui reikia tiek metalo, kad tektų paaukoti visą tų metų miesto metalo fondą.
Direktorius įsitikinęs, kad mažesnius trekus dengti daug pigiau, o dėl uostamiesčio treko dydžio darbų sąmata akivaizdžiai šoktelėtų.
Pastačius antrąjį treką, Lietuvos dviračių sporto mėgėjai gali tikėtis sulaukti vėl įspūdingų pergalių, kokias Seulo olimpinėse žaidynėse iškovojo olimpiniais čempionais tapę Gintautas Umaras ir Artūras Kasputis.
