Klaipėdos sportininkai labai ilgai laukė ir tikėjosi, jog mūsų valstybės sporto vadovai imsis ryžtingesnių žingsnių pažaboti Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) savivalę ir tars ryžtingą žodį konflikte tarp LDSF ir klaipėdiečių.

Sulaukė. Tačiau ne to. Baigiantis liepos mėnesiui Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) pritarė LDSF nutarimui nutraukti Lietuvos vyrų rinktinės finansavimą ir pasirengimą Pekino vasaros žaidynėms. Nuspręsta neeikvoti pinigų ir net nebandyti iškovoti kelialapio į Kiniją, o pradėti ruoštis tik 2012 metų olimpinėms žaidynėms Londone.

Finansavimas buvo sustabdytas ne klaipėdiečiams, kurie po praėjusių olimpinių žaidynių Atėnuose negavo nė cento, o neva perspektyviai olimpinei rinktinei, kurią ėmėsi treniruoti Edmundas Peseckis.

Be to, klaipėdiečiai buvo apkaltinti, jog jie ignoravo šalies pirmenybes, kurias iš tikrųjų į tarptautines varžybas iškeitė E.Peseckio komanda. Šiose pirmenybėse visus medalius susišlavė uostamiesčio atstovai.

Dviračių sporto specialistai žinojo, kad „perspektyvioji“ komanda važiuoja sunkiai, o pinigai buvo skiriami ne tiems sportininkams, kurie jų nusipelnė.

Šaukėsi pagalbos

Ko tik iki tol nedarė klaipėdiečiai, kad atsivertų akys KKSD ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovams. Tikintys savo jėgomis ir gerai pasirengę, dėl to, kad palaikė savo trenerį Algirdą Vaitkų, iš Lietuvos rinktinės išmesti buvę nariai Tomas Vaitkus, Linas Balčiūnas, Simas Kondrotas, Aidis Kruopis ir Gediminas Bagdonas išplatino kreipimąsi-pagalbos šauksmą LTOK prezidentui Artūrui Poviliūnui.

„Gerbiamas Olimpinio komiteto prezidente, mes, Klaipėdos miesto sporto klubo „Helios sport“ dviratininkai, esame pasirengę ir norime dalyvauti 2008-ųjų Pekino olimpiadoje. Lietuvos Respublikos garbė mums brangi, kaip ir kiekvienam lietuviui.

Mes pasirinkome profesionalių dviratininkų karjerą ir norime patikinti Jus, kad be šio klubo, be trenerių Algirdo Vaitkaus ir Artūro Trumpausko nebūtume pasiekę rezultatų, kuriais šiandien galime didžiuotis.

Gerbiamas prezidente, mes pasitikime Jūsų išmintimi ir esame tikri, kad Jūs padėsite rasti išeitį ir geriausi dviratininkai turės galimybę pasirengti Pekino olimpinėms žaidynėms bei atstovauti gimtajai šaliai Lietuvai“.

Palaikė tarybos nariai

Miesto dviratininkus palaikė ir miesto tarybos nariai, kurie vieningai balsavo už kreipimąsi Vyriausybei, šalies sporto vadovams.

Jame buvo rašoma: „Klaipėdiečiai treneriai bei dviratininkai visada deramai atstovavo ne tik Klaipėdos miestui, bet ir Lietuvai, užimdami aukščiausias vietas įvairaus rango varžybose. Dviračių sporto plėtrą visais turimais ištekliais rėmė ir remia Klaipėdos miestas, dažnai likdamas vieninteliu Lietuvos vyrų treko rinktinės finansiniu rėmėju.

2007 m. sausio 10 d. Lietuvos dviračių sporto federacija pašalino iš LDSF rinktinių sąrašų šiuos klaipėdiečius dviratininkus: du kartus pasaulio čempioną Tomą Vaitkų, tris kartus Europos čempioną Liną Balčiūną, 2006 metų Europos treko čempionato antrosios vietos laimėtoją ir daugkartinį prizininką Gediminą Bagdoną, 2005-2006 metų Europos treko čempionato bronzos medalininkus Simą Kondrotą ir Aidį Kruopį. Atėnų olimpiadoje Tomas Vaitkus ir Linas Balčiūnas buvo aštunti komandinėse lenktynėse. Tokie LDSF veiksmai žlugdo bet kokias Lietuvos treko rinktinės galimybes tinkamai pasirengti ne tik pasaulio ir Europos pirmenybėms, bet ir Pekino olimpiadai“.

Tačiau tokie raštai nesujaudino A.Poviliūno. Mat dešinioji A.Poviliūno ranka yra LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, einantis ir LDSF viceprezidento pareigas.

Klaipėdiečiai kalba, kad būtent V.Zubernio žodis būna paskutinis sprendžiant dviratininkų klausimus.

Ryžosi deryboms

Matydami, kad kažko tikėtis – beprasmiška, jog jie Lietuvai yra nereikalingi, Klaipėdos „Helios sport“ sporto klubo vadovai nutarė, kad jų auklėtiniai Europos, pasaulio ir net olimpinėse žaidynėse galėtų ginti kitos šalies garbę.

Penktadienį Latvijos sostinėje Rygoje treneris A.Vaitkus dalyvavo susitikimuose su trijų valstybių atstovais. Geriausias sąlygas pasiūlė kazachai. Gana aktyviai lietuvius kviečia ir estai. Kiek atsargesni, tačiau klaipėdiečiais irgi džiaugtųsi latviai.

„Mūsų dviratininkai nebegali daugiau delsti, sportininkai negali laukti dar ketverius metus, – „Klaipėdai“ tvirtino A.Vaitkus. – Nežinomybė visiems mums atsibodo iki gyvo kaulo. Per derybas dėl daug ko sutarėme. Nors geriausias sąlygas siūlo kazachai, mums priimtinesnė būtų Europos Sąjungos šalis. Mes galime čempionatuose ginti kitos valstybės garbę ir neturėdami pilietybės“.

Viena šneka, kita daro

Sužinojęs apie klaipėdiečių ketinimus, KKSD direktorius ir LTOK viceprezidentas Algirdas Raslanas geros nuotaikos neprarado.

„Tai jie pas arabus važiuos ar gins Farerų salų garbę? – perklausė A.Raslanas. – Plaukikai jau buvo pasišovę atstovauti arabams. Jei rimtai, tai mes už tai, kad mūsų sportininkai gintų Lietuvos garbę. Manau, kad rasime dviratininkams lėšų, jie negali nukentėti. Jeigu klaipėdiečiai susitars su kita valstybe, tegul bus taip, kaip bus. Mes nesikišime“.

LTOK generalinis sekretorius V.Zubernis žiniasklaidininkams nuolat kartojo: „Lietuvai reikalingas kiekvienas sportininkas“. Tačiau būdamas LDSF viceprezidentu savo darbais šiuos žodžius neigė.

Jis puikiai žino, kad dviračių sportas – individuali sporto šaka, kurioje sportininkas su treneriu yra tarsi viena ranka ir negali būti atskirti.

Visais laikais visose šalyse pajėgiausios dviratininkų komandos treneriui patikėdavo formuoti ekipą atsakingiausiems startams, o Lietuvos dviračių sporto federacija siekė įvesti savo tvarką.