Paneigė visas prognozes
29 metų T.Žemaitis į Europos čempionato finalą prasibrovė be didesnių problemų. Kaip jau rašyta, A kvalifikacijos grupėje jis su vilniečiu Justinu Kinderiu pasidalijo 5-6 vietas. Tuo tarpu A.Zadneprovskio viltis sudaužė nesėkmė šaudykloje, kai jis netyčia iššovė nespėjęs nusitaikyti, o E.Krungolcui kovoti sutrukdė atsinaujinusi skausminga alkūnės trauma.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas po pusfinalio varžybų buvo nusiminęs: “Konkurencija - milžiniška. Dėl olimpinių kelialapių kovoja patys stipriausi meistrai, kurie nori kuo greičiau užsitikrinti vietą olimpinėse žaidynėse. Manau, nei Tadas Žemaitis, nei Justinas Kinderis nesugebės prasibrauti į dešimtuką.”
Tačiau T.Žemaitis paneigė visas prognozes ir, žingsnis po žingsnio, ėjo į tikslą. Jis finale surinko 5500 taškų ir nuo ketvirtoje vietoje likusio olimpinio čempiono iš Rusijos Aleksejaus Moisejevo atsiliko vos 4 taškais. Nuo bronzos medalį iškovojusio lenko Marcino Horbačo kaunietį skyrė tik 28 taškai.
Europos čempionu tapo vengras Viktoras Horvatas (5600 tšk.), vicečempionu - Rustimas Sabirchuzinas (5544 tšk.) iš Rusijos. Finale taip pat kovojęs 20-metis vilnietis J.Kinderis liko 23-ioje vietoje (5180 tšk.).
Olimpiniai kelialapiai - tik 4 šalių atletams
T.Žemaičio ir bronzos medalio laimėtojo M.Horbačo 28 taškų skirtumą sudarė vienos rungties - plaukimo - rezultatai. Lenkas gavo 1348 taškus, lietuvis - 1300. Kitų rungčių rezultatai buvo panašūs.
Kaunietis puikiai kovojo techninėse rungtyse, o sėkmingas startas jam suteikė daugiau pasitikėjimo.
Šaudydamas T.Žemaitis surinko 1156 taškus (6-oji vieta), fechtuodamasis - 904 (5-oji). Blogiau sekėsi plaukti, kur jis uždirbo tik 1300 taškų (23-ioji vieta).
Jojime T.Žemaitis gavo 1088 taškus (14-oji). Po keturių rungčių jis žengė septintas, tačiau bėgdamas sugebėjo pakilti dar dviejomis pozicijomis aukščiau. Surinkęs 1052 taškus (8-oji vieta), H.Eismonto treniruojamas atletas galutinėje įskaitoje užėmė 5-ąją vietą.
Olimpinius kelialapius gavo 1-8 vietas užėmę penkiakovininkai.
Be jau minėtų sportininkų, juos pelnė vengrai Peteris Tibolaja (5484 tšk.) ir Gaboras Balogas (5476 tšk.) bei rusas Ilja Frolovas (5468 tšk.). Tad olimpinius kelialapius iškovojo tik 4 šalių atletai, daugiausia jų - po tris - pelnė rusai ir vengrai, po vieną atiteko Lietuvos ir Lenkijos atstovams.
Trūko pasitikėjimo savimi
Iki šiol T.Žemaitis visus didžiausius laimėjimus buvo iškovojęs komandinėse varžybose su A.Zadneprovskiu ir E.Krungolcu. Praėjusių metų lapkritį šie trys penkiakovininkai tapo pasaulio čempionais komandų varžybose.
Pats T.Žemaitis, regis, asmeninius savo sugebėjimus iki šiol vertino gana kukliai. 2006 metais jis į areną sugrįžo po dvejų metų pertraukos. Iš rikiuotės jį buvo išvedusi sunki alkūnės trauma.
Sportininkas netgi galvojo, kad teks atsisveikinti su sportu. Tačiau iškentęs operaciją ir ilgą bei sėkmingą reabilitacijos periodą T.Žemaitis vėl pradėjo profesionaliai sportuoti.
T.Žemaitis “Kauno dienai” yra sakęs, kad siekti aukštumų asmeninėse varžybose jam trukdė ne tik traumos: “Nesu pakankamai stiprus fizinėse rungtyse, kartais man trūkdavo stabilesnio pasirengimo. Aišku, trukdė ir ligos, ir traumos. Bet negalėčiau tvirtinti, kad dabar, išsigydęs visas traumas, pradėsiu kažką laimėti ir asmeninėse varžybose.”
Vis dėlto T.Žemaitis šį pavasarį vis dažniau galvojo, kad jis karjeroje pasiekė tikrai ne viską, ką galėtų.
Apie tai jis vieno pokalbio metu buvo užsiminęs Kauno kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjui Albinui Grabnickui, pasakęs, kad šiuolaikinės penkiakovės varžybose kovoja ne antžmogiai, ir jis bandys susigrumti dėl teisės dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Jaučia komandos draugų paramą
T.Žemaitis teigė niekada nesijautęs garsiųjų komandos draugų šešėlyje: “Viskas yra pagal rezultatus. Aš prie dėmesio nepratęs, man jo daug ir nereikia. Kiek nusipelniau, tiek ir užtenka.”
Labiau už patį Tadą juo tikėjo komandos draugai. A.Zadneprovskis tvirtino, kad jam tereikia išmokti “rinkti taškus, būtinus kovojant dėl medalio”.
“Teoriškai viskas atrodo truputį kitaip nei praktiškai, - šypsojosi T.Žemaitis. - Žinau, ką Andrius turi galvoje tai sakydamas. Pavyzdžiui, jeigu šaudant truputį pradeda nesisekti, man norisi nuleisti rankas. O reikia elgtis priešingai - kovoti iki galo. Man dažnai atsitinka, kad vis pritrūksta vieno šūvio ar vieno dūrio.”
Lietuvos penkiakovininkų komanda, T.Žemaičio teigimu, stipriausia savo asmenybėmis - E.Krungolcu ir A.Zadneprovskiu, taip pat ir dvasia.
“Visada jaučiu komandos draugų palaikymą ir tai man tarsi suteikia papildomų jėgų. Nors Edvinas ir Andrejus yra šiuolaikinės penkiakovės žvaigždės, o mano asmeniniai rezultatai neprilygsta jų laimėjimams, visi trys bendraujame kaip lygūs su lygiais. Niekada nesulaukiu nei kokių nors pretenzijų, nei keliamų sąlygų. Jie netgi užtaria mane, ypač Edvinas”, - sakė T.Žemaitis.
