Pakilę ankstų rytą iš Druskininkų, oreiviai 17 val. 03 min. nusileido kaimyninėje Latvijoje, pasiekę įveikto nuotolio ir laiko rekordus. Oro balionas pakilo iš Druskininkų 7 valandą 40 minučių, kad tokiu laiku į darbą skubantys suaugusieji, o moksleiviai - į mokyklas galėtų pasigėrėti Lietuvos vėliavą skraidinančiu oro balionu.
“Jaučiamės šventiškai. Nuotaika pakili. Skrydžio pradžioje, kol dar buvo tamsiau ir vėsiau, debesyse jautėme žiemos dvelksmą. Kai pakilome aukščiau, debesis apšvietė saulė. Šitų baltų patalų fone pablukusi Lietuvos vėliava atrodo tokia graži”, - skrydžio pradžioje sakė Vladas Vitkauskas.
10 valandą oro balionas praskrido virš Kauno. Vėjas jį nešė 50 km per valandą greičiu. Laikinosios sostinės gyventojai šūksniais sveikino oreivius, būrys fotografų stengėsi įamžinti istorinę akimirką.
“Oro sąlygos geros, labai tinkamos skrydžiui. Vėjo kryptis tokia, kokios reikia, - tiesiai į šiaurę. Rūkas išsisklaidė, liko tik pavieniai debesėliai, puikiai matom žemę”, - sakė pilotas Vytautas Samarinas, kai oro balionas skrido tolyn nuo Dotnuvos ir buvo įveikęs beveik pusę planuoto atstumo - apie 150 kilometrų.
Šildėsi dzūkiška žolelių arbata
Alpinistas V.Vitkauskas ir pilotas V.Samarinas savo skrydžiu ne tik siekė laiko ir nuotolio rekordo, bet ir norėjo priminti visuomenei Nepriklausomybės atkūrimo svarbą mūsų valstybei bei pradėti šiai dienai skirtų renginių ciklą.
“Seniai kilo idėja įveikti rekordinį nuotolį. Vladas pasiūlė: būtų gražu praskristi virš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, - pasakojo V.Samarinas. - Anksčiau tokios idėjos nebūtume galėję įgyvendinti, nes nebuvo didelio oro baliono.”
Nors “Kauno grūdų” oreiviams suteiktas oro balionas - pats didžiausias Lietuvoje, jie dviese vos tilpo į septyniems žmonėms skirtą vadinamąjį baliono krepšį. Jis buvo prikrautas kuro.
“Kuro pasiėmėm tiek, kiek tilpo. Daugiau nebegalėjome”, - sakė V.Samarinas.
Skrydžio metu oro balionas buvo pakilęs į vieno kilometro aukštį. Ten vėjas buvo silpnesnis, o ir nuo žemės baliono nebuvo matyti, todėl didžiąją kelionės dalį oreiviai skrido žemiau - maždaug 400 metrų aukštyje. Temperatūra buvo minusinė, todėl oreiviai šildėsi karštais gėrimais.
“Turime ir kavos, ir nepaprastai skanios, gaivinančios Dzūkijos šiluose marcinkoniškių surinktų žolelių arbatos su spanguolių sunka, tačiau tokio skrydžio metu malonu būtų ir ištirpusio sniego vandenį gerti”, - tvirtino Vladas Vitkauskas.
Tarsi kopimas į kalnus
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas skrydis nebuvo įmanomas be Lietuvos vėliavos. Virš oro baliono besiplaiksčiusi trispalvė turi savo istoriją: prieš penkiolika metų ji nuimta nuo Gedimino pilies bokšto stiebo.
Tuomet šią Lietuvos vėliavą nešant į Gedimino kalną bei keliant virš bokšto dalyvavo ir V.Vitkauskas. Kilus vėtrai, vėliava apsivijo ją laikiusį stiebą, ir sudėtingomis besibaigiančios žiemos sąlygomis V.Vitkauskui su kolega teko ją nukabinti. Visus šiuos metus trispalvę alpinistas saugojo savo namuose, visuomenei ją pristatydamas tinkamomis progomis. Viena tokių buvo Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje surengta V.Vitkausko fotografijų paroda “Aukščiau pasaulio viršukalnių”. Vėliava simboliškai atidarė ekspoziciją.
“Ši vėliava visą dieną plevėsavo virš Lietuvos. Mūsų skrydį matė ir juo galėjo pasigėrėti daug žmonių”, - vakar teigė V.Vitkauskas.
Skrydis oro balionu alpinistui Vladui Vitkauskui asocijuojasi su kopimu į kalnus.
“Kovo 11-ąją prieš keturiolika metų buvau išlydėtas kopti į aukščiausią žemės kalną Everestą. Su Lietuvos vėliava, tiesa, mažesne, lengvesne kopta į visas aukščiausias viršukalnes. Trispalvė įprasmino šiuos žygius į kalnus. Dabartinis skrydis pratęsė pernykštį, kai pilotuojant V.Samarinui, pakilome į rekordinį 10 kilometrų 64 metrų aukštį”, - džiaugėsi V.Vitkauskas.
Susigundė kirsti sieną
Buvo planuojama, kad skrydis per Lietuvą, skirtas Kovo 11-ajai, truks apie 11-12 valandų ir bus įveiktas ne mažesnis nei 250 kilometrų atstumas. Skrendant virš Lietuvos Šiaurės kryptimi galima nuskristi 270 kilometrų.
“Pagunda kirsti sieną ir skristi į Latviją, galbūt net iki Rygos, buvo labai didelė. Buvome iš anksto pasirūpinę visais reikalingais leidimais skristi per sieną, buvo informuotos pasienio tarnybos, Lietuvos ir Latvijos civilinės aviacijos administracijos”, - pasakojo V.Samarinas.
Savo planus oreiviai V.Vitkauskas ir V.Samarinas įgyvendino su kaupu: nuskrido 100 km toliau, nei planavo, - iš viso 350 km ir nusileido prie nedidelio Latvijos miestelio Tukumo, esančio apie 60 km nuo Rygos.
