Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė sulaukė skundo, kuriuo prašoma įvertinti dabar galiojančią sportininkų su negalia ir jų trenerių finansavimo bei premijavimo tvarką. Kontrolierės manymu, susiformavusi tradicija, kai neįgalūs sportininkai už tos pačios spalvos medalius, iškovotus to paties lygio varžybose, gauna kelis kartus mažesnes premijas nei sveikieji, yra akivaizdi diskriminacija.

Premijoms gauti pritrūko varžovų

„Mano manymu, dabartinė sportininkų su negalia ir jų trenerių finansavimo praktika yra ydinga ir diskriminuojanti, nes tiek finansavimas parengiamosiose varžyboms etapuose, tiek valstybės premijos už užimtas prizines ir kitas aukštas vietas yra ženkliai mažesnės už sveikiems sportininkams skiriamas lėšas“, - teigiama privataus asmens skunde kontrolierei.

Pasak skundo autoriaus, akivaizdu, kad sportininkai su negalia atiduoda ne ką mažiau jėgų ir pastangų, garsindami Lietuvos vardo garsinimą tarptautinėje sporto arenoje, tačiau už pasiaukojimą ir pastangas gauna „stebėtinai mažą bei juos tiesiogiai diskriminuojantį „atlygį”, kas yra sunkiai suvokiama šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje“.

„Vienintelis tokios situacijos sportininkams su negalia paaiškinimas be jokių pagražinimų gali būti išreikštas fraze „jūs esate invalidai, tad nėra ko norėti lygių su sveikais sportininkais galimybių”, - piktinamasi skunde.

Jo autorius paprašė A. Burneikienės įvertinti esamą sportininkų su negalia, atstovaujančių Lietuvai pasaulio ir Europos sportininkų su negalia varžybose, parolimpinėse žaidynėse, jų trenerių finansavimo bei premijų išmokėjimo už užimtas prizines vietas tvarką ir praktiką.

Skunde spėjama, kad gegužę Vyriausybės patvirtina sportininkų su negalia ir jų trenerių finansavimo bei premijavimo tvarka gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam bendrajam lygybės principui, Lygių galimybių įstatymo nuostatoms, draudžiančioms bet kokią diskriminaciją, ir Vyriausybės patvirtintai Nacionalinei antidiskriminacinei 2006–2008 metų programai.

Be to, A. Burneikienė prašoma išsiaiškinti, ar Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos parolimpinis komitetas, Aklųjų, Neįgaliųjų ir Kurčiųjų sporto federacijos tinkamai atstovauja sportininkų su negalia bei jų trenerių interesams, ar šių institucijų ir organizacijų vykdoma politika nesudaro prielaidų diskriminacijai.

Apie nelygybę neįgalūs sportininkai garsiai prabilo prieš kelias dienas, pagerbiant juos Kūno kultūros ir sporto departamente. Mat paaiškėjo, kad septynis medalius pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate laimėję Lietuvos sportininkai negaus jokio finansinio paskatinimo.

Pasak „Lietuvos žinių“, iš 13 rugsėjo pradžioje pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Olandijoje dalyvavusių sportininkų, pelniusių tris aukso, tris sidabro ir du bronzos medalius, vienintelei disko metikei Aldonai Grigaliūnienei buvo skirtas 15 tūkst. litų čekis. Kiti nugalėtojai nusipelnė tik padėkos ir paskatinimo raštų, nes pagal naują Vyriausybės nutarimą jiems čempionate pritrūko... varžovų.

Premijos skiriasi kelis kartus

Gegužę patikslinus ankstesnį Vyriausybė nutarimą, už olimpinį aukso medalį sportininkui skiriama 400 tūkst. litų, sidabro – 200 tūkst. litų, trečiąją – 150 tūkst. litų. Už žemesnes vietas pirmajame aštuntuke numatytos 20-80 tūkst. litų premijos.

Pasaulio čempionu tapęs sportininkas gauna 80 tūkst. litų, vicečempionu – 50 tūkst. litų, patekusieji į šešetuką – 10-30 tūkst. litų. Už aukso medalį Europos čempionate numatyta 40 tūkst. litų premija, už sidabro ir bronzos – 20 tūkst. ir 15 tūkst. litų premijos.

Neįgalieji sportininkai, kaip ir olimpinių sporto šakų neolimpinėse rungtyse bei neolimpinių sporto šakų varžybose dalyvaujantys atletai finansinio paskatinimo iš Vyriausybės gali tikėtis tik už medalius. Maksimali premija, numatyta už pirmąją vietą parolimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse, siekia tik 60 tūkst. litų (už antrąją ir trečiąją vietas – atitinkamai 30 tūkst. ir 20 tūkst. litų).

Pirmosios vietos kitose varžybose (pasaulio ir pasaulio neįgaliųjų čempionatuose bei žaidynėse, universiadose, pasaulio aviacijos sporto žaidynėse, Europos čempionatuose, specialiosiose olimpiados žaidynėse) „įvertintos“ 2-15 tūkst. litų premijomis.

Gerokai skiriasi ir valstybės stipendijų, mokamų didelio meistriškumo sveikiems ir neįgaliesiems sportininkams rengiantis tarptautinėms varžyboms, dydžiai. Pavyzdžiui, olimpinėse žaidynėse į pirmąjį šešetuką patekęs sportininkai gali tikėtis 7,6-15,1 minimalaus gyvenimo dydžio (MGL – 125 litai) stipendijos, o užėmęs žemesnes vietas dvyliktuke - 4,2-5 MGL.

Tuo tarpu parolimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse dalyvaujantys sportininkai maksimalaus dydžio stipendijos gali tikėtis tik už anksčiau iškovotus medalius. Žemesnes vietas užėmusiems sportininkams valstybės parama negarantuojama. Analogiškai skiriasi ir sveikųjų bei neįgaliųjų sportininkų pasiruošimo kitų lygių varžyboms finansavimas.

Beje, pagal naująjį Vyriausybės nutarimą apdovanojimai neįgaliesiems sportininkams bus išmokami tik tuo atveju, jei varžybose dalyvavo ne mažiau kaip 12 komandų ar pavienių varžovų. Tiesa, reikalavimas, kad varžybose rungtųsi tam tikras sportininkų skaičius, galioja ir sveikųjų čempionatams.

Vyriausybė raginama rodyti vienodą pagarbą

„Jei premiją duotų privatus asmuo, nieko negalėtume prikišti – kam nori, tam tegul dovanoja. Bet jei premijos skiriamos iš valstybės iždo, tau jau akivaizdi diskriminacija“, - DELFI sakė A. Burneikienė, patikinusi, kad šis skundas bus tikrai tiriamas.

Lygių galimybių kontrolierės tarnyba skundo, susijusio su nelygiomis sportininkų galimybėmis, sulaukia jau ne pirmą kartą. Atletai į tarnybą yra kreipęsi ir dėl nevienodų treniruočių sąlygų (pavyzdžiui, moterys krepšininkės tik po ilgų ginčų išsikovojo teisę treniruotis aukščiausio lygio arenose), ir dėl skirtingų prizinių fondų (Vilniaus maratone anksčiau piniginiais prizais buvo apdovanojama dešimt vyrų ir tik šešios moterys, nors premijos už pirmas tris vietas buvo vienodos ir vieniems, ir kitiems).

Pasak A. Burneikienės, anksčiau keldama sportininkų finansavimo klausimą ji sulaukdavusi atsakymo, esą valstybė pinigus skiria federacijoms, o šios lėšas skirsto savo nuožiūra.

„Neįgaliųjų sportui skiriama itin mažai dėmesio. Tai negarbinga, nes neįgaliesiems iškovoto medalį kartais būna kur kas sunkiau nei sveikiems sportininkams. Net parolimpiečiai būna nematomi, atrodo, kad jų pergalėmis niekas nesidžiaugia, išskyrus juos pačius“, - apgailestavo kontrolierė.

Lygių galimybių kontrolierės tarnybos darbuotojai DELFI pripažino, kad skirstant premijas atletams veikia ir tam tikri sporto šakos populiarumo kriterijai. Tačiau esą į tai galėtų atsižvelgti tik verslininkai, užsakantys reklamą per varžybas ar skiriantys paramą komandoms. Tačiau Vyriausybė esą turėtų rodyti vienodą paramą visiems atletams.

A. Burneikienės teigimu, argumentai, esą neįgaliesiems lengviau iškovoti aukštas vietas, nes varžybose dalyvauja mažiau atletų, arba kad jų varžybos yra mažiau prestižinės, yra nesuprantami.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją