"Kada R.Ubartui bus paskirta bausmė - tik laiko klausimas. Jis taps pirmuoju lietuviu, nubaustu taip griežtai. Pasaulyje yra labai nedaug sportininkų, kurių dopingo testai būtų teigiami daugiau nei vieną kartą", - sakė Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento vyriausioji specialistė gydytoja antidopingo programai Rima Berlovienė.
Anot jos, tarptautinės federacijos tokiais atvejais išimčių netaiko. Jei sportininkas "sugaunamas" du kartus, jis netenka teisės dalyvauti varžybose.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LAF) generalinis sekretorius Eugenijus Burokas teigė, kad LAF sprendimą priims birželio 12 dieną. "Išklausysime sportininko paaiškinimą. R.Ubartas teigia, kad yra nekaltas. Sprendimą dėl diskvalifikacijos priims tarptautinė federacija. Manau, kad sportininkas jam nepalankų sprendimą skųs arbitražo institucijoms. Kol kas R.Ubarto sportinė veikla suspenduota, o jis yra lyg kaltinamasis baudžiamojoje byloje", - sakė E.Burokas. Pasak jo, tarptautinė federacija nekreips dėmesio į tai, kad R.Ubartas ketina baigti karjerą.
R.Ubartas 1992 metais tapo olimpiniu čempionu, o 1993 metais buvo diskvalifikuotas ketveriems metams už dopingo vartojimą. Tada sportininkas taip pat teigė, jog draudžiamų preparatų nevartojo.
Eksperimentai vos nesibaigė tragedija
Šio disko metiko šlovė užgožia kitus lietuvius, taip pat nukentėjusius dėl dopingo. Tarp jų yra pasaulio čempionatų, olimpinių žaidynių dalyvių ir prizininkų.
Vilnietis Aleksandras Antipovas - ši pavardė aštuntojo dešimtmečio pabaigoje buvo gerai žinoma viso pasaulio lengvosios atletikos gerbėjams. Ilgų nuotolių (3000, 5000 ir 10000 m) bėgikas 1978 metais, būdamas 24 metų, pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalį, kitais metais jis vėl pasaulio čempionate laimėjo du bronzos medalius. Sportininkas pasiekė sportinės karjeros viršūnę ir buvo rengiamas 1980 metų Maskvos olimpiadai.
Lengvosios atletikos federacijos generalinis sekretorius E.Burokas prisimena to meto įvykius. "Jis dalyvavo olimpiadoje, bet nebaigė distancijos. Vienas varžybų favoritų pasitraukė iš kovos. Tik paskui paaiškėjo, kas atsitiko. A.Antipovas tapo bandymų auka. Tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo pradėti bandymai padidinti sportininkų ištvermę, perpilant jų pačių kraują", - sakė E.Burokas.
Kraujo dopingas yra kraujo arba jo pakaitalų perpylimas, siekiant padidinti raudonųjų kraujo kūnelių skaičių. Eritrocitai raumenis prisotina deguonimi, aprūpina organizmą energija. Kraujo dopingą vartoja bėgikai, dviratininkai, slidininkai, plaukikai. Kraujo perpylimas sukelia alergines reakcijas, kraujo sutirštėjimą, inkstų funkcijos sutrikimą.
"Tai buvo pati pradžia, todėl sportininkui bandymai pakenkė. Vėliau jis daug gydėsi, jam buvo atliekamos sudėtingos operacijos. Po kelerių metų A.Antipovas sugrįžo į sportą. Tačiau maždaug 1983 metais jis buvo diskvalifikuotas už dopingo vartojimą. Šį sykį sportininkui kraujas nebuvo pilamas, jis vartojo kažkokius draudžiamus vaistus", - sakė E.Burokas. Anot jo, A.Antipovas buvo labai talentingas, neeilinių gabumų sportininkas. "Jei ne eksperimentai, Maskvos olimpiadoje jis būtų tapęs prizininku, o gal ir čempionu", - mano E.Burokas. Neoficialiais duomenimis, 47 metų buvęs sportininkas ir dabar gyvena Vilniuje, dirba paprastu darbininku. Jam iki šiol priklauso Lietuvos rekordai 5000 ir 10000 metrų bėgimo rungtyse.
Nubausti žinomi sportininkai
Už draudžiamų vaistų vartojimą SSRS laikais buvo diskvalifikuoti dar keli lietuviai: bėgikė Elvyra Kotovienė (100 ir 200 m), šuolininkas į tolį Redžinaldas Stašaitis, bėgikė Irena Gurskaitė (100 ir 200 m), bėgikė Rasa Viršilovaitė-Veržbickienė (1500 ir 3000 m). Jie buvo diskvalifikuoti nuo 4 mėnesių iki 4 metų.
"Kiek tais laikais sportininkų buvo nubausta už dopingo vartojimą - niekas nepasakys. SSRS tokie dalykai buvo slepiami ir retai iškildavo į viešumą. Tada sportininkai buvo rečiau tikrinami, todėl jie daugiau vartojo įvairių vaistų", - teigė E.Burokas.
Garsi lietuvių plaukikė Dita Želvienė viename savo interviu prisipažino, jog kartą už teigiamą dopingo testą buvo pašalinta iš SSRS rinktinės. Anot jos, sportininkai visada dievagojasi nevartojantys draudžiamų preparatų, tačiau patys žino, kas linkę griebtis šių priemonių.
Dažnai teigiama, kad SSRS laikais sportininkus vartoti anabolikus ir stimuliatorius versdavo rinktinių gydytojai, o atletai nieko nežinojo apie vaistus arba negalėjo atsisakyti juos vartoti. Lengvosios atletikos specialistas, dirbęs SSRS ir Lietuvos rinktinėse, teigia, kad buvo ne visai taip.
"SSRS rinktinėse dirbdavo farmakologų brigada. Ji rūpindavosi sportininkų medicininiu parengimu, vaistais, vitaminais, atlikdavo kraujo perpylimus. Iki svarbių tarptautinių varžybų likus 10-15 dienų, sportininkams buvo atliekami šlapimo ir kraujo dopingo testai. Radus draudžiamų vaistų, sportininkas į varžybas nevykdavo. Jei dopingą vartojusį sportininką demaskuodavo užsienyje, už tai atsakydavo rinktinės gydytojai. Jie kartais į varžybas išleisdavo draudžiamų vaistų vartojusius sportininkus, tikėdamiesi, kad iki varžybų vaistų koncentracija sumažės ir sportininkas liks "nepagautas". Tiesiog buvo rizikuojama. Po dopingo kontrolės rinktinėje kai kurie sportininkai savavališkai vartodavo uždraustus preparatus. Bet reikia pripažinti, kad 95 procentais atvejų gydytojai galėjo pasakyti, kuris sportininkas yra "švarus", o kuris - ne", - teigė lengvaatlečių treneris.
Lietuvei padėjo rusai
Nepriklausomos Lietuvos laikais už dopingo taisyklių nesilaikymą taip pat nukentėjo keli sportininkai. Buvo diskvalifikuotos bėgikės Regina Čistiakova (3000 m), Dalia Matusevičienė (800 ir 1500 m). 1992 metų Barselonos olimpiadoje šuolininkė į tolį Nijolė Medvedeva užėmė 4-ąją vietą, bet rezultatas anuliuotas, nes dopingo kontrolės metu organizme aptikta draudžiamų preparatų.
1996 metų Atlantos olimpiadoje diskvalifikuota dviratininkė Rita Razmaitė, bet vėliau paaiškėjo, kad jos vartoti vaistai (bromantanas) nebuvo įtraukti į draudžiamų sąrašus. Tai buvo menka paguoda sportininkei, nes ji jau buvo grįžusi namo. Beje, ji turi būti dėkinga rusams. Už bromantano vartojimą olimpiadoje buvo diskvalifikuoti ir keli Rusijos sportininkai, todėl Rusijos delegacija kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą. Rusų, o kartu ir lietuvės, diskvalifikacija buvo panaikinta. Po šio skandalo bromantanas buvo įtrauktas į draudžiamų vaistų sąrašą.
Du žinomi sportininkai buvo nubausti 1998 metais. Gegužės mėnesį Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija dviem metams diskvalifikavo geriausią Lietuvos sunkiaatletį klaipėdietį Ramūną Vyšniauską. Teigiamas dopingo testas užfiksuotas per tarptautines varžybas. Sportininkui pasisekė, kad jo diskvalifikacija baigėsi prieš 2000 metų olimpiadą, ir jis galėjo joje dalyvauti. R.Vyšniauskas dalyvavo ir 1996 metų olimpiadoje.
Birželio 25 dieną baigiasi kauniečio plaukiko Giedriaus Rafanavičiaus ketverių metų diskvalifikacija. 1998 metais Lietuvos tautinės olimpiados metu jo organizme rasta draudžiamų vaistų. Po šio įvykio plaukikas netiesiogiai kaltino kitų plaukikų trenerius. G.Rafanavičius vėliau kelis kartus dalyvavo šiuolaikinės penkiakovės varžybose.
1999 metų spalio mėnesį dviratininkė Edita Kubelskienė, kilus įtarimui, jog ji vartoja uždraustą preparatą, buvo pašalinta iš pasaulio treko čempionato. Jos kraujo mėginyje rasta padidėjusi raudonųjų kraujo kūnelių koncentracija, jau kitą dieną ji galėjo dalyvauti varžybose.
Taip pat 1999 metais nustatyta, jog dopingą vartojo Lietuvos kultūrizmo žvaigždė, daugkartinis šalies čempionas šiaulietis Rolandas Bučinskas. Jo organizme rasta anabolinių steroidų.
2000 metais pirmą kartą už dopingo vartojimą buvo nubausta Lietuvos rankininkė - Vilniaus "Eastcon-AG" ir Lietuvos rinktinės žaidėja Irina Daraškevič diskvalifikuota dvejiems metams. Jos organizme draudžiamų preparatų rasta 1999 metų pasaulio jaunimo čempionate.
Pernai pusmečiui buvo diskvalifikuotas dviratininkas Arnoldas Saprykinas. Jis įkliuvo, kai dopingo testui buvo pakviesta visa Portugalijos klubo komanda, kuriai lietuvis atstovauja.
Medalius padovanojo varžovai
Keliems lietuviams yra pasisekę dėl to, jog varžovai vartojo dopingą. Pavyzdžiui, kultūristas mažeikietis Rolandas Pocius 2000 metais Europos čempionate užėmė ketvirtąją vietą, tačiau jam įteiktas bronzos medalis, kai paaiškėjo, jog trečią vietą užėmęs sportininkas vartojo dopingą. Šiais metais R.Pocius pasaulio čempionate buvo penktas, tačiau dėl tų pačių priežasčių vėliau pakilo net per dvi pozicijas.
Biržietis Žydrūnas Savickas 2000 metais pasaulio jėgos trikovės čempionate užėmė trečiąją vietą, tačiau diskvalifikavus vieną varžovą, jam po pusmečio buvo įteiktas sidabro medalis.
Jauni sportininkai griebiasi vaistų
R.Berlovienė teigė, kad Lietuvoje kasmet dopingo procedūrai pakviečiama po 30-40 sportininkų. "Apie 10 proc. sportininkų būna vartoję draudžiamus vaistus. Mes tikriname daugiausia jaunus, dar nežinomus sportininkus. Nėra prasmės tikrinti, pavyzdžiui, V.Aleknos, kuris ir taip kasmet dopingo testą atlieka po keliolika kartų", - sakė R.Berlovienė. Anot jos, 3-4 teigiami dopingo testai per metus Lietuvai yra daug. "Sidnėjaus olimpiadoje patikrinus daugybę sportininkų, teigiami buvo tik aštuoni testai", - palygino ji.
"Kova su dopingu - amžina. Vieni kuria naujus vaistus, kiti ieško priemonių juos surasti", - teigė E.Burokas.
Šalia Kauno - pirmoji auka
Beje, visai šalia Kauno mirė pirmas buvusios SSRS sportininkas, vartojęs stimuliuojamuosius vaistus. 1978 metų liepos 28 dieną autostrados Vilnius-Kaunas 76-ajame kilometre žuvo 25 metų dviratininkas Grigorijus Radčenko. Komandinių lenktynių metu jis staiga išvažiavo į kelkraštį ir surikęs: "Dopingas! Man davė dopingo!" griuvo ant žemės. Po 50 minučių sportininkas tampomas traukulių mirė ligoninėje, taip ir neatgavęs sąmonės.
Šis įvykis ilgai buvo slepiamas. Sportininko tėvams pranešta, kad jų sūnus mirė nuo infarkto. Teismo medicininės ekspertizės akte rašoma: "Kairėje krūtinės pusėje, šalia spenelio, matosi dvi taškinės žaizdos - injekcijos pėdsakai. Dešiniojo širdies skilvelio srityje yra dvi žaizdos, iš kurių, susitraukinėjant raumeniui, veržiasi kraujas. Vidaus organuose rasta strichnino pėdsakų. Diagnozė: prievartinė mirtis". Dviratininkui injekciją į širdį suleido treneris.