1. Skaitmeninių technologijų integravimas
Tokios įmonės kaip „TNT“ pirmosios integravo skaitmenines technologijas, o GPS (globali padėties nustatymo sistema) yra bene reikšmingiausias pavyzdys, kaip technologijos padėjo kurjeriams tapti greitesniais, efektyvesniais, taip sumažinant anglies pėdsaką.
Galimybė rasti tinkamiausius bei geriausius maršrutus, kad būtų išvengta spūsčių ir nelaimingų atsitikimų, pakeitė kasdienį kurjerių darbą.
Be GPS, pristatymo adresų, sekimo ir kitos logistinės informacijos skaitmeninimas užtikrino, kad siuntų pristatymo įmonės galėtų patenkinti nuolat augančius klientų lūkesčius.
Tačiau istorija tuo nesibaigia – įmonės ir toliau nuolat ieško naujų būdų, kaip tapti ekologiškesniais ir efektyvesniais aptarnaujant savo klientus.
2. Transporto priemonių be vairuotojo ir dviračių panaudojimas
Automobiliai be vairuotojo yra dar viena šiuo metu tiriama galimybė kurjeriams tapti ekologiškesniais. Pavyzdžiui, internetinis prekybos centras „Ocado“ neseniai Londone išbandė transporto priemonę be vairuotojo ir tikisi gana greitai plačiai pritaikyti šią inovatyvią technologiją.
Bandyme naudota transporto priemonė buvo nedidelė, specialiai sukurta eksploatuoti tankiai apgyvendintoje miesto teritorijoje, kur neleidžiamos didesnės transporto priemonės. Optimizavus paėmimą ir pristatymą naudojant tinkamo dydžio transporto priemonę, būtų teikiamos itin efektyvios paslaugos.
Ko gero, novatoriškiausias būdas, kuriuo įmonės siekia pristatyti pakuotes ir sumažinti anglies pėdsaką, yra dronų ir robotų naudojimas. „Amazon“ platforma yra viena iš pirmaujančių įmonių, kurios netrukus tikisi pristatyti prekes per 30 minučių ar dar greičiau. Kita amerikiečių įmonė „Zipline“ jau naudoja bepiločius orlaivius kai kuriose Afrikos šalyse, tarp kurių yra Ruanda, kad greitai ir saugiai pristatytų medicinos gaminius.
Visgi, mažai kas yra ekologiškesnis už dviračio pedalo galią, o kai kurios įmonės taiko tik dviračius prekių pristatymams, siekdamos tvaresnio poveikio supančiai aplinkai. Kaip pavyzdys – įmonė „Deliveroo“, kuri visus savo pristatymus klientams pristato naudodama dviračius. Tai savo ruožtu išmeta nulinę emisiją ir daro teigiamą poveikį aplinkai.
3. Siuntų pristatymas elektra varomomis priemonėmis
Elektrinės transporto priemonės, kurios atsirado mūsų keliuose ir greitkeliuose gali pasirodyti esąs itin veiksmingas būdas kurjerių sektoriui drastiškai sumažinti anglies pėdsaką. Neabejotina, kad elektromobiliai sumažins problemas, kylančias dėl benziną ar dyzeliną naudojančių automobilių išmetamųjų teršalų.
Kai kurios įmonės daro reikšmingas investicijas, siekdamos sumažinti savo anglies pėdsaką. Tokios įmonės kaip „Yodel“, „DPD“, „Hermes“ kasmet pristato apie milijonus siuntų, o piko laikotarpiu kai kurios netgi pristato apie milijoną siuntų per dieną. Jie investavo į technologijas, kad galėtų apskaičiuoti efektyviausius maršrutus ir įvertinti savo vairuotojų vairavimo stilių, kad dar labiau sumažintų savo anglies pėdsaką.
Maršruto optimizavimas yra svarbus pirmasis žingsnis kuriant ekologiškesnes pristatymo operacijas. Kuo mažiau vairuotojai nuvažiuos kelyje, tuo mažesnis jų indėlis į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Veiksmingai optimizuodami maršrutą, vairuotojai per dieną sustoja daugiau ir įveikia mažiau kilometrų, palyginti su ne itin optimaliu maršrutu.
Daugelį metų šios įmonės dirba su dviračių kurjeriais visoje eilėje miestų ir į savo parką pristato elektra varomus automobilius, pavyzdžiui, elektrinius furgonus. Jos taip pat bando suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomus sunkvežimius, kad ateityje pakeistų dabartines savo naudojamas transporto priemones arba naudotų biometano kurą savo transporto priemonėms.
Vienos iš didžiausių tarptautinės siuntų pristatymo grupės „DPD“ planas – elektrifikuoti 225 Europos miestus nepralenkė Lietuvos. Vilnius netgi tapo pirmąja Baltijos šalių sostine, kurioje elektriniais buvo pakeistas ženklus dyzelinių furgonų skaičius. Skaičiuojama, kad toks pokytis kasmet Vilniaus mieste leis sutaupyti 270 t. CO2. 2 mln. eurų buvo skirti ne elektromobiliams įsigyti, bet ir įkrovos stotelėms įsirengti.
Lietuvoje veikianti siuntų tarnyba „DPD Lietuva“, turi rimtų ambicijų sumažinti vienai siuntai tenkantį CO2 pėdsaką bent trečdaliu bei siuntinius pristatinėti tik aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis. Šiuo metu iš viso Vilniaus mieste siuntas veža jau 60 elektrinių mikroautobusų „Volkswagen e-Crafter“. Elektrinėmis siuntų vežimo priemonėmis pakeista 60 proc. Vilniuje naudojamo parko.
DPD atstovai neslepia sieksiantys tvarumo ir toliau: 2023 metais norima visus Vilniuje naudojamus furgonus pakeisti elektriniais, 2027 metais – elektrifikuoti penkis didžiuosius Lietuvos miestus. 2030-aisiais norima elektriniu transportu važinėti visoje Lietuvoje. Norint elektrifikuoti visą DPD parką Lietuvoje, reikėtų 600–700 elektrinių furgonų.
Planui pasiekti neužtenka tik nusipirkti automobilius, yra ir technologinių iššūkių, tokie kaip viso automobilių parko valdymo sistemos suprogramavimas ar vietos elektros galios didinimas.
4. Dėmesys paskirstymo centrams
Energiją taupantys paskirstymo centrai gali atlikti labai svarbų vaidmenį, kad siuntų pristatymo ir kurjerių sektorius taptų gerokai draugiškesnis aplinkai.
Daugelis centrų turi būti šildomi, vėdinami arba turi turėti galimybę kontroliuoti drėgmę, kad ten laikomi daiktai išliktų nepriekaištingos būklės. Norint, kad pastatai būtų ekologiški, jie turi būti projektuojami ir statomi taip, kad būtų optimizuotas energijos naudojimas.
Vidinės krovimo aikštelės, neleidžiančios šaltam orui patekti į gerai izoliuotus pastatus ir saulės baterijos, yra geras pavyzdys, kaip pastato apvalkalas gali sumažinti savo paliekamą anglies pėdsaką.
Be to, kad pastato korpusas būtų energiškai efektyvus, reikia atsižvelgti į tokius dalykus kaip apšvietimas, kurį galima užprogramuoti taip, kad prireikus jis įsijungtų ir išsijungtų, tokiu būdu taupydamas energiją ir pinigus. Visada galima naudoti energiją taupančias lemputes, kurios išties labai sutaupo ir sumažina energijos sunaudojimą.
Darbus centro viduje galima efektyvinti naudojant sistemas, kurios automatizuos dėžių ir siuntų saugojimą ir paėmimą. Tokiu būdu procesas bus greitas, tikslus ir tvaresnis nei, pavyzdžiui, naudojant šakinius krautuvus ir rankų darbą.
5. Išmaniųjų sistemų naudojimas įmonės pastatuose
Kurjerių įmonėms reikia skirtingų tipo pastatų, tokių kaip pagrindinės būstinės, sandėliai ir skambučių centrai. Visa tai turi naudoti elektros energiją, šildymą, vandenį ir kitus energijos šaltinius. Daugelis šių kurjerių kompanijų žino, kokią žalą aplinkai gali padaryti tokio tipo pastatai.
Tobulindamos technologijas, kurjerių įmonės gali imtis priemonių, kad sumažintų jų pastatų išmetamą anglies pėdsaką. Šios įmonės gali žymiai sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, naudodamos išmaniąsias šildymo, vėsinimo ir apšvietimo sistemas bei naudodamos atsinaujinančią energiją, pvz., saulės ir vėjo generuojamą energiją.
6. Siuntų pristatymų planavimas
Vykdant planuojamus pristatymus laikas yra įmonės pusėje. Dispečeriai gali iš anksto užtikrinti, kad visi sunkvežimiai ar kitos transporto priemonės būtų pilnai užpildytos bei optimizuoti maršrutą, kad vairuotojai važiuotų kuo mažiau kilometrų ir sunaudotų mažiau kuro.
Jei dispečeriai ir vairuotojai gali bendrauti savo darbo metu, dispečeris gali nurodyti vairuotojui. kada klientai buna namuose ir ne tik pristatyti, bet ir paimti prekes, tokiu būdu mažindami prekių grąžinimą atgal į sandėlius. Taip sutaupomi laikas ir pinigai tiek klientui, tiek įmonei. Tai taip pat užtikrina patikimą ir gerą klientų patirtį.
7. Per vieną išvykimą – kuo daugiau pristatymų
Yra būdų, kaip užtikrinti, kad pristatymas pagal pareikalavimą būtų ekologiškas – pristatymas dviračiu arba pėsčiomis.
Automatiniai partijų siuntimo įrankiai gali užtikrinti, kad vienas išvykimas gali apimti kelis užsakymus tame pačiame geografiniame regione, net jei jie užsakomi atskirai ir net jei pateikiami skirtingu laiku. Tai užtikrina, kad du kartus nepristatysite į tą pačią vietą maždaug tuo pačiu metu ir sutaupysite įmonės pinigų bei laiko, praleisto kelyje.
Įmonė „Uber Eats“ tai daro suteikdama paskatas pridėti užsakymus prie esamų, siūlant nuolaidą. Šis skatinamas sumažina pristatymo mokesčius pristatymo teikėjui, užsakymo kainą ir kliento laukimo laiką.
8. Pristatymas iš vietinių parduotuvių
Jei įmonės turi savo atsargų matomumą ir patikimą atsargų duomenų bei užsakymų duomenų integraciją, jos gali pasiūlyti pristatymą tiesiai iš vietinės parduotuvės. Neseniai atliktame tyrime „Rakuten Intelligence“ praneša, kad vidutiniškai siuntos paketas nukeliauja daugiau nei 1000 kilometrų prieš atvykdamas į savo paskirties vietą. Tai stebina, kai manome, kad tą pačią prekę galima įsigyti mažmeninės prekybos vietoje, esančioje vos už kelių kilometrų nuo kliento.
Pristatymas iš vietinių parduotuvių ne tik drastiškai sumažina anglies pėdsaką vienam užsakymui, bet ir padeda atsikratyti atsargų, kurių galiojimo laikas yra trumpas. Maisto prekių tinklai ir mažmeninės prekybos tinklai gali padidinti savo pajamas naudodami pristatymo iš parduotuvės modelį.
Kartu su dviračių kurjeriais ir pristatymo tiekėjais pėsčiomis, vietiniai pristatymai gali sutaupyti šimtus kilometrų su transporto priemonėmis susijusių išlaidų, o prekės ženklams suteikia galimybę įgyti konkurencinį pranašumą savo rinkoje.
9. Partnerių tvarumo skatinimas
Skatinimas partnerius dirbti tvariai yra dar viena siuntų pristatymo ir kurjerių sektoriaus iniciatyva.
Jie vis labiau skatina mažmenininkus, tiekėjus ir privačius pardavėjus naudoti perdirbamas pakuotes, naudojant tokias svetaines kaip „eBay“ prekėms parduoti.
Kai kurios įmonės taip pat suteikia klientams galimybę paaukoti labdarai, kuomet jie naudojasi jų paslaugomis – už šiek tiek padidintą mokestį.
Šios ir kitos aukos, gautos iš įmonės pelno, yra būdas kompensuoti anglies dvideginio išmetimą. Tokiu būdu anglies dioksido kompensavimas reiškia kai kurių neigiamų įmonės veiklos pasekmių suderinimo su teigiama veikla procesą.
