Pasaulyje jau yra panaudota daugiau nei 8,5 milijardo dozių kovai su COVID-19 vakcinų, tačiau tolimesnes pastangas vis labiau apsunkina daug greičiau plintančios omicron atmainos protrūkis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos laukia „dar vienos Kalėdos pandemijos režimu“. Savo kalboje Europos Parlamente ji pridūrė, kad omicron turėtų tapti dominuojančia COVID atmaina 27 valstybių sąjungoje jau iki sausio vidurio. Nepaisant to, kad du trečdaliai ES gyventojų jau yra pilnai paskiepyti, Europos Komisijos pirmininkė išreiškė nusivylimą, kad pandemija vėl sutrikdys Kalėdų ir Naujųjų metų šventes, nes vis dar daugiau nei 160 mln. gyventojų yra nepasiskiepiję, o ir sustiprinančia vakcinos doze vis dar yra pasiskiepiję nepakankamai žmonių.
„Įsivaizduoju, kiek daug iš jūsų, kaip ir aš, liūdi žinodami, kad šias Kalėdas vėl užgožia pandemija“, – teigė Europos Komisijos pirmininkė.
Prie bendrų kalbų apie pavojaus didėjimą prisideda ir paskutiniai omicron atmainos tyrimai, kurie rodo, kad ši atmaina yra atsparesnė vakcinoms ir plinta net daugiau nei 5 kartus greičiau nei delta ar kitos COVID-19 atmainos. Nors iki šiol atlikti tyrimai leidžia manyti, kad omicron sukeliami simptomai nėra labai sunkūs, dėl bendro padidėjusio susirgimų skaičiaus, Europos šalys tikisi ir galimo padidėjusio hospitalizuotų gyventojų skaičiaus.
Daliai šalių įprastų Kalėdų vis dar gali tekti palaukti
Komentuodamas paskutiniąsias viruso plitimo tendencijas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Džonsonas teigė manantis, kad omicron COVID-19 atmaina jau per artimiausias savaites taps dominuojanti, nes jau dabar būtent ši atmaina yra aptinkama didesnėje dalyje visų susirgimų. Dėl šios priežasties Jungtinėje Karalystėje vėl buvo suaktyvinta vakcinavimosi skatinimo kampanija ir yra tikimasi, kad didesnė dalis gyventojų pasiskiepys papildoma vakcinos doze dar iki naujų metų. Deja, bet jau dabar Jungtinėje Karalystėje gyventojai yra aktyviai skatinami dirbti iš namų bei dėvėti kaukes visose viešose vietose.
Prancūzijoje, taip pat kaip ir Lietuvoje, buvo sutrumpintas sustiprinančio skiepo terminas iki 4 mėnesių, kuriam praėjus gyventojai jau gali gauti sustiprinančią vakciną. Vis dėlto, net ir pradėjus papildomą vakcinaciją, Prancūzija nusprendė nebelaukti ir jau dabar paskelbė apie pirmųjų naktinių klubų uždarymą bent jau iki Naujųjų metų, taigi prancūzai ir 2021 m. bus priversti rinktis ramesnes alternatyvas.
Skandinavijos šalys bei Nyderlandai, paskelbę visuotinį karantiną, net ir nepaisant aukštų vakcinavimo rodiklių, nusprendė imtis papildomų atsargos priemonių. Norvegija gruodį paskelbė, kad kuriam laikui uždaro visas alkoholiu prekiaujančias vietas, o Danija nusprendė pasielgti dar griežčiau ir paskelbė apie laikiną visų viešųjų erdvių ir įstaigų, pavyzdžiui, teatrų ir kino teatrų, uždarymą.
„Per rekordinį laiką žaidimo taisyklės pasikeitė. Aš tikiuosi, kad po kuriuo laiko, kas nors prie manęs prieis ir man pasakys, kad padarėme per daug ir omicron nebuvo tokia pavojinga“, – teigė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Tuo tarpu Austrija, kuri pirmoji Europoje paskelbė apie privalomą vakcinaciją jau 2022 metais, taip pat viena pirmųjų savo šalyje paskelbė apie karantiną. Tiesa, panašu, kad ankščiau šioje šalyje paskelbtas karantino stovis atnešė savo rezultatus, kadangi dėl sumažėjusių COVID-19 atveju skaičiaus, karantinas jau yra atšaukiamas, o ribojimai vis dar išlieka tik nepasiskiepijusiems gyventojams.
Skiepijimo pirmūnės neketina atšaukti Kalėdų
Tuo metu kai vienos Europos šalys vėl užsidaro ar bent pritaiko laikinus ribojimus šventiniam laikotarpiui, kitos nebeketina grįžti karantino paženklintų švenčių. Net ir nepaisant greitai besikeičiančios situacijos, visų pirma tokias tendencijas galima pastebėti tose šalyse, kurių visuomenės yra labiausiai imunizuotos ir demonstruoja aktyviausius skiepijimo nuo COVID-19 rodiklius.
Ispanijos, kurioje net 82 proc. iš visų gyventojų jau yra pasiskiepiję, sostinės Madrido centre yra atidaromas Kalėdinį turgus, kuris pirmą kartą bus tokio paties dydžio, kaip ir prieš pandemiją. Tuo tarpu Portugalija, kuri yra viena iš pasaulio vakcinacijos lyderių demonstruodama net 88% skiepijimosi aktyvumą, iki šiol apie viešųjų erdvių ar kitų įstaigų uždarymą. Šalies prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa dar gruodžio viduryje teigė nematantis, kad šalyje kažkas turėtų pasikeisti per Kalėdas.
Dalis Europos šalių, net ir nepaisant sunkaus laikotarpio ir naujos omicron atmainos, neketina visiškai užsidaryti ir tikisi, kad vietiniai Žalieji arba galimybių pasų atitikmenys padės sukontroliuoti galimus protrūkius. Švedija bei Vokietija, priklausomai nuo federalinės žemės, nusprendė apriboti galima lankytojų patalpose skaičių, o galimybių pasai tapo privalomi norint apsilankyti uždarose patalpose.
Savo Kalėdų mugėmis ir tradicijomis garsėjančioje Vokietijoje šis naujas protrūkis atėjo ypač netinkamu metu, kadangi gruodį į valdžią atėjęs naujasis kancleris Olafas Scholzas vis dar nepareiškė savo ilgalaikės pandemijos valdymo strategijos, o pačioje Vokietijoje aktyviai vyksta diskusijos ar nevertėtų pasekti kaimyninės Austrijos keliu ir paskelbti privalomą gyventojų vakcinaciją.
Lietuva nusistovėjusios tvarkos nekeičia
Nors naujoji omicron atmaina jau yra išplitusi visose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, mūsų šalyje vis dar yra laikomasi švediškojo scenarijaus, tad jei padėtis staigiai nepradėtų blogėti, šių metų šventės bus kiek atviresnės nei praėjusios, kai vakcinos dar nebuvo prieinamos. Lietuvoje vis dar yra tikimasi, kad rekomendacijos ir iki šiol taikytos apsaugos priemonės, privalomas darbuotojų testavimas bei galimybių pasas yra pakankamos suvaldyti pandemijai. Pasak Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, šalia rekomendacijų šventiniam laikotarpiui, tokių kaip atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas ir masinio žmonių sambūrio vengimas, vakcinos vis dar išlieka efektyviausiu ir ilgalaikiu pandemijos suvaldymo sprendimu.
Tiesa, pasak Lietuvos sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, karantinas ir kitos pandemijos valdymo priemonės nebus griežtinamos tol, kol nepablogės situacija ligoninėse, kadangi būtent hospitalizuotų gyventojų skaičius yra svarbiausias vertinant sveikatos apsaugos sistemos būklę. Šio metu apibrėžta riba yra gana aiški – 240, būtent toks ligonių skaičius reanimacijoje priverstų kalbėti apie galimą karantino rėžimo įvedimą.
Remiantis statistikos departamento trečiadienio duomenimis, šiuo metu nuo COVID-19 Lietuvos reanimacijose yra gydoma 119 ligonių.
Kitas svarbus rodiklis – bendras lovų ligoninėse užimtumas dėl COVID-19 viruso. Jei per savaitę šis skaičius viršytų 300, taip pat yra galimi galimybių paso ar kitų pandemijos valdymo priemonių peržiūrėjimai.
Nauja COVID-19 atmaina vėl skaldo ES šalių vienybę
Įteisinus galimybių arba Žaliąjį pasą visoje Europoje, tarptautinių kelionių procedūros bei reikalavimai vėl tapo aiškesni, nes nebeliko individualių šalių reikalavimų dėl papildomos patikros. Vis dėlto, panašu, kad Europoje palengva vėl atsiranda skirtumų tarp to, kaip reikėtų traktuoti naują COVID-19 atmainą, be to, mažėja pasitikėjimas kitose šalyse išduotais Žaliaisiais kelionių pasais. Tokios šalys kaip Italija, Airija, Graikija ir Portugalija jau priėmė paskelbė papildomus reikalavimus pateikti neigiamus COVID-19 testus prieš atvykstant į šalį.
Ypač daug dėmesio susilaukė Italija, kuri apie tokį sprendimą iš anksto nepranešė, nors Europos Sąjungos Komisija prašė valstybių apie bet kokius taisyklių pokyčius pranešti likus bent 48 valandoms iki jų įgyvendinimo. Tačiau šie sprendimai sukėlė tam tikrą grandininę reakciją ir pastarosiomis dienomis galima išgirsti vis daugiau apie naujus ir papildomus reikalavimus norint atvykti į kitą Europos šalį.
Vis dėlto, nors pastarieji ribojimai vėl primena apie ankstesnių metų karantino sąlygas, Europos Sąjungos šalys bendrai sutaria dėl vakcinų efektyvumo ir būtinybės. Europos Sąjungos vyriausybės sutiko užsakyti daugiau nei 180 milijonų naujos adaptuotos vakcinos versijos dozių iš „BioNTech“ ir „Pfizer“ gamintojų.