Europos Parlamentas didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje (548 už, 69 prieš, 54 susilaikius) smerkia didžiulį Rusijos karinių pajėgų telkimą Ukrainos pasienyje ir reikalauja Maskvą nedelsiant jas atitraukti ir nustoti grasinti Ukrainos teritoriniam vientisumui. Rusijos karinių pajėgų telkimas pasienyje kelia grėsmę bendrai taikai, stabilumui ir saugumui Europoje, o taip pat naudojamas politinėms nuolaidoms iš Vakarų išgauti Ukrainos sąskaita.
Atsižvelgdami į Ukrainos siekį tapti NATO nare, EP nariai pabrėžia, kad „jokiai šaliai renkantis aljansus neturi būti taikomas reikalavimas gauti trečiosios šalies pritarimą, todėl atmeta bet kokius Rusijos bandymus įtraukti kai kurias valstybes į savo „įtakos sferą“ ir taip formuoti jų ateitį“.
ES turi būti pasirengusi duoti Rusijai labai aiškų įspėjimą, kad kariniai veiksmai bus ne tik nepriimtini, bet ir brangiai kainuos ekonomiškai ir politiškai, akcentuojama rezoliucijoje. Europarlamentarai pažymi, kad ES valstybės turi būti pasirengusios greitai susitarti dėl griežtų ekonominių ir finansinių sankcijų, siekiant kovoti su tiesioginėmis ir realiomis grėsmėmis, kurias kelia Rusija, o ne laukti dar vienos invazijos ir tik tada imtis veiksmų. Naujos sankcijos turi apimti Rusijos įvairių karinių pajėgų karininkus, dalyvaujančius planuojant galimą invaziją, taip pat artimiausius Rusijos prezidento aplinkos asmenis ir oligarchus bei jų šeimas. Jos taip pat turi nustatyti finansinio ir kito turto ES įšaldymą, draudimus keliauti ir Rusijos pašalinimą iš SWIFT mokėjimo sistemos.
EP nariai kartu reikalauja ES imtis skubių veiksmų, mažinančių priklausomybę nuo energijos importo iš Rusijos, ir pademonstruoti didesnį energetinį solidarumą su Ukraina. Tam galėtų pasitarnauti dujotiekio „Nord Stream 2” artėjančio eksploatavimo sustabdymas ir tarpusavio energetikos infrastuktūros jungčių stiprinimas.
Europos Parlamentas taip pat ragina Rusiją ir jos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje laikytis paliaubų susitarimo, konstruktyviai dalyvauti Normandijos ketverto ir trišalės kontaktinės grupės veikloje ir įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus.
Frakcijos „Atnaujinkime Europą“ vardu kalbėjęs Petras Auštrevičius teigė: „Rusijos meška, piktai riaumojanti ties Europos sienomis, bando išgąsdinti ir primesti džiunglių taisykles. Rusiškai kalbanti meška užima nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, globaliame tarptautinio bendradarbiavimo forume. Ar tai suderinama, priimtina, sukrečia? Besitęsiantys Rusijos veiksmai grasinant ir destabilizuojant padėtį Ukrainoje turi būti traktuojami kaip grėsmė bendram Europos saugumui ir stabilumui.“
EP narys Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) pabrėžė: „Putinas šantažuoja Vakarus dėl Ukrainos ateities. Ar esame pasirengę nusileisti dar kartą? Jeigu ne, tuomet nepakanka tiesiog pasakyti, kad NATO ir ES neklausys Kremliaus reikalavimų. Laikas judėti toliau su realia euroatlantine Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos integracija, pradedant Rytų partnerystės susitikimu šią savaitę ir baigiant narystės NATO planu.“
Europarlamentaras Bronis Ropė (Žalieji) kvietė: „Nepaisant Putino viražų, mes iki šiol nesugebėjome susitelkti ir jo sustabdyti. Pavyzdžiui, 2020 m. ES šalys iš Rusijos importavo prekių beveik už 108 mlrd. eurų. Tapome dar viena nuo Rusijos žaliavų priklausoma šalimi. Kviečiu ne kalbomis, o darbais parodyti, kad Ukraina turi teisę pati rinktis savo kelią.“
Socialistų ir demokratų frakcijos atstovas Juozas Olekas kalbėjo: „Atrodo, kad istorija linkusi save kartoti. Deja, dabartinė padėtis Ukrainos pasienyje man labai primena situaciją Sakartvelo pasienyje 2007 m. Tuomet Europa mėgino nuraminti Rusijos režimą. Neapgaudinėkime savęs – tai neįvyko tada, neįvyks ir dabar. Smurtautojas nesustos, kai aplinkui visi su juo elgiasi gražiai. Deja, smurtautojas liausis tik sulaukęs tinkamo atsako.“
EP narys Liudas Mažylis (Europos liaudies partija) akcentavo: „Rusija vis labiau eskaluoja situaciją. Jos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų yra tiesioginis konvencinio karo provokavimas. Po Krymo aneksijos, separatizmo eskalavimo, o ir taip jau seniai vykstančio tikro karo suverenios valstybės teritorijoje, Rusija pakartotinai sutelkė didžiules pajėgas prie Šiaurės Rytų Ukrainos sienos. Tai ir ES, ir NATO budrumo testavimas.“
