Europos Sąjungoje net 45 proc. šių maisto produktų nepatenka ant žmonių stalų – priežastys yra kelios

Jungtinių Tautų Organizacija remdamasi Europos žaliuoju kursu iškėlė tikslą, kad iki 2030 metų visos pasaulio šalys turėtų sumažinti maisto švaistymo mastus bent 50 proc. Deja, bet vien šis iškeltas tikslas ir jo dydis rodo, kad bereikalingas maisto švaistymas vis dar išlieka didžiulė problema, kuri yra ypač pastebima jau išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Remiantis naujausiais duomenimis, vien Europos Sąjungoje kasmet yra išmetama arbe prarandama net apie 87,6 mln. tonų maisto.

Lietuvoje jau yra jaučiama pažanga

Anot Maisto banko komunikacijos vadovės Miglės Petronytės, nors šiuo metu yra sunku nustatyti tikrąjį maisto švaistymo padėtį ir mastą Lietuvoje, tačiau pastaraisiais metais valstybės priimti sprendimai leido maisto išsaugoti daugiau. Praplėstas maisto kategorijų sąrašas ir pakoreguotos leistinos maisto laikymo sąlygos jau kelis metus leidžia išsaugoti net ir greičiau gendančius maisto produktus.

„Valstybiniame sektoriuje yra priimti tam tikri įstatymai, valstybės maisto ir veterinarijos tarnyba yra išleidusi maisto tvarkymo aprašą, kuris buvo atnaujintas 2018 metais. Į jį buvo įtraukti nauji maisto produktai, kurie gali būti perduodami labdarai. Į jį buvo įtraukti kiaušiniai, mėsos konservai, medus ir kitas maistas, kurio iki šiol negalima buvo atiduoti net ir jo stokojantiems. Tai reiškia, kad vienintelė išeitis iki to laiko buvo įmonėms, turinčioms šio maisto perteklių, ieškoti būdų, kaip jį utilizuoti“ – kalbėjo Maisto banko atstovė.

Tuo tarpu viena iš svarbiausių priemonių, leidusi dar labiau sumažinti nusistovėjusį resursų švaistymą, yra galimybė užšaldyti mėsos produktus. Pasak Maisto banko atstovės, toks žingsnis leidžia ne tik išsaugoti dali jau užaugintos mėsos, bet ir leidžia išvengti jos utilizavimo, kas taip pat yra brangiai kainuojantis procesas.

„Šitas žingsnis yra esminis, nes mėsai užauginti reikia labai daug resursų, o jeigu prieiname prie mėsos sunaikinimo, taip pat reikalauja išteklių ir daug kainuoja,“ – teigia pašnekovė.

Vis dar nėra aiškūs tikrieji maisto švaistymo mastai

Nors iš vienos pusės Jungtinių Tautų Organizacijos iškeltas tikslas sumažinti maisto švaistymą 50 proc. yra ambicingas, jo pasiekimą yra gana sunku įvertinti dėl to, kad vis dar nėra aišku, kiek šiai dienai maisto yra iš tiesų išmetama. Nepaisant objektyvaus tyrimo nebuvimo, iš verslo pusės vis dar yra aiškiai jaučiamas ir matomas poreikis šį mastą mažinti. Tiesa, pasak „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovo Liudviko Aleliūno, valstybė vis dar nerodo pakankamo dėmesio šiai problemai, taigi didžioji dalis maisto išsaugojimo iniciatyvų yra privačios.

„Kai yra kalbama apie maisto nešvaistymą tiek žiniasklaidoje, tiek ir versle, tikriausiai ir valdžios lygyje, nors teoriškai šalys yra įsipareigojusios mažinti maisto švaistymą ir šis klausimas yra aktualus, verslas iš valdžios jokio spaudimo nejaučia. Nėra akcentuojama, kiek verslas turi sumažinti, ką galima padaryti, kad maisto būtų išmetama mažiau ir panašiai. Visos mūsų inciatyvos yra kylančios iš mūsų pusės ir mes patys ieškome sprendimų kaip edukuoti pirkėjus, kokios gali būti pritaikomos technologijos. Kitas žingsnis būtų kuo greičiau pradėti dialogą šia tema, tačiau į jį reikia eiti iš „apačios“ (angl. bottom-up) sprendimo perspektyvos, tai yra iš tų, kurie šį maisto švaistymą vykdo – verslininkų, ūkininkų, paprastų gyventojų ir išsiaiškinti su vyriausybe, ką galima padaryti. Reikėtų prioretizuoti tokias iniciatyvas ir veiksmus bei išsikelti tikslus, bet tai turi būti daroma dialogu, nes tai yra šiuolaikiškas būdas spręsti problemas“, – kalbėjo tvarumo ekspertas.

Tokio tyrimo aktualumą patvirtina ir jau anksčiau vykdytos pavienės apklausos, kurias jau anksčiau užsakė ir privačios įmonės, tačiau jų objektyvumu vis dar negalima pasikliauti. Be to, maisto produktų nurašymai yra bene pagrindinė prekių kategorija, kurią prekybos centrams tenka pašalinti iš prekybos taip jos ir nepardavus, taigi siekiant išvengti didelių nuostolių, dėmesys šiai temai išlieka aukštas.

„Norint kalbėti apie maisto švaistymo mažinimą, mums visų pirma reikia žinoti, kiek mes maisto išvaistome ir matytume situaciją. Ir tai yra vienas iš opiausių klausimų Lietuvoje, nes kol kas nėra jokio platesnio tyrimo, jokio paskaičiavimo, išskyrus tam tikras privačias verslo inciatyvas, kai yra atliekamos žmonių apklausos. Žemės ūkio ministerija bandė apsiklausti verslus pagal skirtingas kategorijas, pavyzdžiui: ūkininkus, gamybos, logistikos įmones ir kitus, bet ne visi nori dalyvauti šiose apklausose ir rezultatas priklauso nuo, kiek įmonė atvirai ir sąžiningai dalyvauja apklausoje“, – dėstė Maisto banko komunikacijos vadovė.

„Pagrindinis nuostolis prekyboje yra nurašymai. Jei neparduodi, reiškia nurašai, dėl įvairių priežasčių: ar sudūžta, ar sugenda, ar supelija ir pan. Apie 90 proc. nurašymų yra susiję su maistu. Tai yra pagrindinė ir labai svarbi dalis, kuri finansiškai yra nemaža. Iš verslo perspektyvos yra aiškiai suprantama, kad maisto švaistymas yra problema, mes su juo kovojam. Tam yra skiriamos didžiulės investicijos ir tai yra viena iš prioritetinių sričių“, – kalbėjo L. Aleliūnas.

Maisto švaistymas vis dar nėra suvokiamas vienodai

Pilnai maisto švaistymo problematiką trukdo suprasti ir tai, kad šalies gyventojai ar įmonės neretai skirtingai supranta patį maisto išmetimo faktą ir šio reiškinio sukeliamą žalą. Dažnai maistą gaminančios įmonės net nesusimąsto, kad išgelbėti nuo utilizavimo galima net tik neparduotą maistą, bet ir kitą eksperimentinę ar tuo metu pardavimų standartų neatitinkančią produkciją, kurią vis dar galima paaukoti ir saugiai vartoti.

„Įmonės skirtingai supranta kas yra maisto perteklius ir jo švaistymas. Anksčiau į perteklių įmonėse buvo žiūrimą labai neigiamai, tačiau dabar šis požiūris keičiasi. Šiuo metu net ir didžiausios įmonės be išorės eksperto nesugeba tinkamai įsivertinti ar jos turi maisto perteklių. Įmonės, pristatydamos naują maisto prekių liniją, dažnai joje palieka ir perteklinių, tarpinių ar bandomųjų produktų, o tai taip pat yra maistas, kurio dažnai kas nepastebi“, – kalbėjo M. Petronytė.

Dalis maisto prekių vis dar yra nurašoma ir dėl paprasčiausių žmogiškųjų klaidų vykdant ženklinimo procedūras, pakuojant prekes arba jas transportuojant. Vis dėlto, dažnu atveju pačių prekių turinys dėl to nenukenčia ir nepaisant to, net ir toks maistas ne visada yra atiduodamas labdaros organizacijoms.

„Verslo sektoriuje daugiausiai yra išmetami bandomieji, nauji ir eksperimentiniai maisto produktai. Taip pat yra išmetami netinkamai paženklinti maisto produktai ir tai yra labai skaudu, nes tai dažnai lemia viena žmogiškoji klaida. Neprekinės išvaizdos produktai ar produktai su pažeista pakuote tai pat yra išmetami. Į šią kategoriją dažnai patenka ir sezoninės prekės, kurių ženklinimas neatitinka dabar vyraujančio sezono. Žinoma, pasitaiko nelaimių ir prekių transportavimo metu“, – pabrėžė pašnekovė.

COVID-19 pandemija suformavo naujus vartojimo įpročius

Kadangi prekybos tinklai savo pasiūlą formuoja per ilgą laikotarpį susidariusius pirkėjų įpročius, prasidėjus COVID-19 pandemijai anksčiau galiojusios maisto vartojimo taisyklės tapo nebeaktualios. Natūralu, kad pandeminiu laikotarpiu krito trumpesnio galiojimo prekių pardavimai, pavyzdžiui, kepinių. Deja, bet gana staigiai pasikeitę vartojimo įpročiai ne tik prisidėjo prie būtinybės greitai performuoti tiekimo grandines, bet tai taip pat lėmė yra jau tuo metu turimų prekių nurašymą.

„Žmonės pradėjo nebepirkti tai, ką pirko anksčiau. Kadangi apie 90 proc. užsakymų yra automatizuoti, tai reiškia, kad užsakymus vykdo programa, o programa remiasi istoriniais duomenimis. Tai reiškia, kad ji pasižiūrės kas praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo parduota ir pagal tai generuos ateities užsakymą. Jeigu pasikeičia pirkėjų įpročiai per kurį laiką, sistemą sureaguos, tačiau pandemija atėjo staigiai ir sistema nesureaguoja. Dėl to yra vežamos prekės, kurių nieks nebenupirks. Tada yra svarbu tai pastebėti ir įvesti žmogaus korekcijas. Tai leido dar 2020 m. turėti tą patį nurašymo lygį kaip ir prieš pandeminiais metais“, – kalbėjo L. Aleliūnas.

Be to, sutrikusios logistikos grandinės ar maisto produktų užsakymo grandinės daro didelę įtaką greičiau gendantiems arba specialių laikymo sąlygų reikalaujantiems produktams. Iki šiol net apie pusę visų užauginamų daržovių net nepasiekia gyventojų stalų, prie ko taip pat prisidėjo ir, pavyzdžiui, turgaviečių uždarymas pandemijos metu.

„Specifiškai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje yra labiausiai švaistomi vaisiai ir daržovės, nes tai yra pakankamai greitai gendantis maisto produktas. Taip pat tokiam maistui yra reikalingos specialios laikymo sąlygos ir temperatūros, kurias yra sudėtinga užtikrinti. Viena papildoma diena logistikoje gali būti lemtingą jų stoviui. Europos Sąjungoje net 45 proc. vaisių ir daržovių nepatenka ant žmonių stalų. Lietuvoje taip pat šia tema buvo atlikta apklausa ir žmonės nurodė, kad išmeta vaisius ir daržoves, nes nepastebėjo kada jos sugedo. Antroje vietoje yra duonos ir pyragų gaminiai, tačiau Lietuvoje šie produktai yra ženklinami užrašu „geriausia iki“, dėl to dar 5-ias dienas po nurodytos datos duonos gaminį vartoti galima“, – teigė Maisto banko komunikacijos vadovė.