Europos Komisija 2019 metų gruodžio mėnesį pristatė naują veiksmų planą „Žaliasis kursas“. Šiame plane pateiktos gairės skatina keisti nusistovėjusias praktikas, kurios, kaip atskleidė COVID-19 pandemija, yra trapios ir ypač netvarios.
„COVID-19 krizė parodė, kokie visi mes esame pažeidžiami ir kaip svarbu atkurti pusiausvyrą tarp žmogaus veiklos ir gamtos“, – teigė Fransas Timmermansas, programos „Žaliasis kursas“ pirmininko pavaduotojas.
Pagrindinė žaliojo kurso idėja – žiedinė ekonomika. Pasak šio modelio, ekonominis augimas nėra susietas vien tik su išteklių naudojimu, bet ir su fiskalinių bei finansinių instrumentų tvarumu, siekiu išlaikyti neutralų poveikį klimatui bei biologinės įvairovės išsaugojimu. Pavyzdžiui, net mažiausi logistikos sutrikimai gali sukelti itin didelį neigiamą poveikį Europos valstybių ekonomikai ir verslui.
Kaip teigia, Simonas Bartkus, „Girtekos“ Marketingo ir komunikacijos vadovas, pasaulyje įsismarkaujant tiekimo grandinių sutrikimams, tęsiantis pandemijai ir sparčiai augant elektroninės komercijos apimtims, tarptautinių pervežimų paklausa auga itin sparčiai:
„Mes dirbame, kad žmones Europos ir Rytų šalyse pasiektų maisto produktai, vaistai, elektronikos prekės, baldai ir kiti kiekvieno mūsų gyvenimui būtini daiktai. Tuo, kokia reikšminga tarptautinių pervežimų veikla, galėjome dar kartą įsitikinti pasaulį netikėtai užklupus pandemijai. Net griežčiausių ribojimų metu nei viena Europos valstybė nestabdė krovinių judėjimo. Apskritai, dėl pervežimų miestelius ir miestus žemynuose pasiekia visi reikalingi produktai ir prekės. Iš gyvenviečių išvežamos šiukšlės, „keičiamasi“ kitais reikalingais ar nereikalingais kroviniais – taip pervežimai bendrąja prasme įgalina žiedinę ekonomiką“.
Pasak pašnekovo, žiedinės ekonomikos principai įgyvendinami, siekiant kuo efektyviau planuoti maršrutus ir taip mažinti vadinamų „tuščių kilometrų“ skaičių arba, kitaip tariant, trumpinti be krovinio nuvažiuojamas distancijas.
„Per artimiausius trejus metus sieksime skaitmenizuoti apie 80 proc. vidinių procesų, o tai turės įtakos visų mūsų kolegų darbui, įskaitant preciziškai planuojamus maršrutus. Jau dabar didžiosios dalies krovinių pervežimas Europos regione yra suplanuojamas pasitelkiant dirbtinį intelektą, maršrutus ne tik planuojant tiksliai, bet ir eliminuojant žmogiškųjų klaidų galimybes, taip veiklą vykdant itin efektyviai. Taip pat „Girtekos“ veikla telkiama į tarptautinius, vadinamų pilnų krovinių pervežimus Europos ir Rytų šalyse. Vadinasi, jog mūsų vilkikai reisui yra maksimaliai užpildomi, todėl kiekvienas nuvažiuotas kilometras turi prasm“, – logistikos reikšmę visos Europos žiedinės ekonomikos tiklsų įgyvendinime paaiškina S. Bartkus.
Europos Parlamento rekomendacijos ir verslo reakcija į jas
Siekiant įgyvendinti žaliojo kurso tikslus, Europos institucijos pateikė skirtingas gaires, kurios turi padėti privačiam sektoriui, taip pat ir korporacijoms, pakeisti nusistovėjusias savo veiklos praktikas į tvaresnį ir žalesnį verslo modelį.
Europos Parlamentas 2021 metų pavasarį išleido rezoliuciją, raportą, kuriame pateikė rekomendacijų, kaip galėtų veikti tvari verslo vadovavimo ir valdymo sistema. Šiame dokumente siūloma sukurti mechanizmus, kurie leistų kontroliuoti, kaip įmonės laikosi žmogaus teisių (tarp jų – atlyginimų ir diskriminacijos) bei aplinkosaugos normų. EP tokią informaciją siūlo viešinti ir padaryti prieinamą visiems susidomėjusiems.
Reaguodamos į tokį siūlymą 60 organizacijų ir įmonių viešu laišku kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas. Tekste pabrėžta bendradarbiavimo su verslu svarba, nes kilo tam tikra rizika, jog ES gali veikti neatsižvelgdama į padarinius, su kuriais susidurs verslas. Laiške taip pat akcentuojama, kad verslui svarbu palikti laisvę savarankiškai vykdyti žaliosios politikos programoje įtvirtintas nuostatas, o perteklinis reguliavimas gali turėti neigiamą efektą.
Bendros fiskalinės politikos trūkumas
COVID-19 sukėlus didžiulį spaudimą Europos valstybių ekonomikai, pasitvirtino „kelių greičių Europa“ konceptas. Tokių valstybių kaip Lietuva, Lenkija ir Airija ekonomikos susitraukė sąlyginai nestipriai, tačiau Portugalijos ar Ispanijos ekonomikos patyrė žymų (apie 10 procentų) nuosmukį.
Tuo pačiu „NextGenEU“ (NGEU) pagalbos paketas iš tiesiogiai susijęs su žaliuoju kursu. Valstybės įpareigotos gautas lėšas naudoti ne tik ekonomikai stimuliuoti, bet ir tvariai ekonomikai, tinkamam klimatui, neutraliai prekybai ir verslui skatinti. Pavyzdžiui, pinigai gali būti didžiąja dalimi išleidžiami tik žaliojo kurso reikalavimus atitinkantiems projektams finansuoti: 37 procentų lėšų skiriama klimato kaitos efektui mažinti, 20 procentų lėšų – skaitmenizacijai vykdyti.
„NGEU yra reikšmingai susijęs su Žaliuoju kursu: 30% NGEU rėmuose numatyto finansavimo bus generuojama per žaliąsias obligacijas, o 37% RRF (kuris yra pagrindinė NGEU dalis) numatytų finansavimo priemonių skirtos būtent klimato investicijoms ar reformoms. NGEU aprėptyje taip pat bus skiriamas finansavimas tokiems projektams kaip Just Transition Fund (skirtas mažinti klimato perėjimo socioekonominius kaštus)“, – teigia strateginės analizės centro STRATA analitikas, Justinas Mickus.
Taigi šie daugiausia kada nors ES finansuoti skatinimo paketai skirti ne tik ekonomikai gaivinti po COVID-19 krizės, – taip pat siekiama vystyti ES atsparumą klimato kaitos požiūriu ir jie tiesiogiai prisideda prie ekonomikos normų pertvarkos.
„Žaliasis kursas tebėra ES atkūrimo plano kompasas“, – teigė Florika Fink-Hooijer, Europos Komisijos atstovė.
Energetikos krizės sprendimas?
Europos Sąjungos sprendimas pereiti prie tvaresnių nei nafta ar anglis išteklių galės iš esmės reformuoti ES priklausomybės nuo energetikos šaltinių ir žaliavų modelį, tad naujos technologijos bus greičiau pritaikomos praktiškai.
„Dabartinė krizė leido kai kuriems politikams mobilizuoti retoriką, jog augančios kainos yra klimato perėjimo pasekmė. Visgi, žaliojo kurso proponentai kaip tik sako, kad šita krizė tik įrodo poreikį daugiau investuoti į tvarius, atsinaujinančius energijos šaltinius“, – teigia „Delfi“ kalbintas analitikas, J. Mickus.
Tačiau Europą gniaužianti dabartinė energetikos krizė priverčia ieškoti alternatyvų, nes esami energetikos ištekliai nėra ilgalaikiai. ES šiuo metu stengiasi rasti trapią pusiausvyrą tarp to, kaip nesuardyti valstybių narių politinio sutarimo ir kaip įgyvendinti Europos ambicijas tapti klimatui neutraliu kontinentu.
„Jeigu ES narės ir institucijos sugebės susitarti dėl adekvačių kompensacinių mechanizmų, pasekmių ilgalaikei tvarumo strategijai gal ir nebus, bet jeigu to nepavyks – gali atsirasti poreikis sulėtinti tam tikras perėjimo iniciatyvas ypač ryški Prancūzija, kuri vis dar prisimena „geltonųjų liemenių“ protestų“, – pabrėžia kalbintas analitikas, J. Mickus.
Kaip rašoma įtakingo centro European Council on Foreign Relations (ECFR) raporte, siekdama įgyvendinti žaliojo kurso tikslus ES turės išmokti naudotis savo turimais svertais: veikti per daugiašales iniciatyvas, naudoti ekonominę bei „minkštąją“ galias siekdama įtikinti valstybes pereiti prie žaliosios energetikos.
Nors iš pradžių žingsnis atsisakyti netvarių energetikos išteklių atrodė skausmingas ir daugeliui nepriimtinas, ilgainiui šis sprendimas ne tik atsipirks, bet ir turės didžiulę ekonominę naudą, nes Europa nebebus priklausoma nuo iš Rusijos ir Viduriniųjų Rytų teikiamų energetinių žaliavų. Verta pabrėžti, jog iš dabartinės energetikos krizės būtent Rusija gauna didžiausią naudą.
„Kur iš tikro matome apčiuopiamų pasekmių – dešimt valstybių narių, vedamos Prancūzijos, atrodo sėkmingai privers Komisiją į vadinamąją „žaliąją taksonomiją“ bei įtraukti ir branduolinę energiją ir gamtines dujas – ypač Lenkijos prioritetas“, – teigia J. Mickus.
Nors žaliasis kursas dažnu atveju kelia nepatogumų ir didina kaštus tiek valstybėms, tiek verslui, bet tai yra politika su ateities perspektyva: siekiama išsaugoti aplinką ir kartu efektyviau naudoti ekonominius pajėgumus. Kartą išsprendę su žaliojo kurso įgyvendinimu susijusius iššūkius, europiečiai galės džiaugtis nepriklausomybe nuo išorinių, dažnai nepalankių, galių. Be to, žaliasis kursas ribos europinio kapitalo, plaukiančio į užsienį, kiekį, o tai prisidės prie ekonominės Europos ateities gerovės.