Ilgalaikiam rezultatui pasiekti svarbūs tarpiniai tikslai

Siekiant kuo efektyviau sumažinti žūstančiųjų skaičių keliuose, ekspertų nuomone, svarbūs keli aspektai. „ES užmojis išvengti žūčių bei sunkių sužalojimų keliuose yra labai sveikintinas. Suprantama, kad tai daugialypių sprendimų ir įvairių pastangų reikalas, kuomet panaudojus visas priemones reikiamu mastu, galima tikėtis teigiamo rezultato. Pabrėžčiau ir požiūrio į pačią kelių eismo saugumo svarbą, kuomet visuomenei rūpi kiekviena išsaugota gyvybė ir vertinamas pakantumas vienas kitu“, – tvirtina Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.

Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis atkreipia dėmesį ir į saugios infrastruktūros dėmenį. „Mes turime siekti, kad Lietuvos keliai ir gatvės būtų saugūs. Turime sutelkti dėmesį į pavojingų, avaringų vietų tvarkymą, gerinti infrastruktūrą pėstiesiems ir dviratininkams, rekonstruoti kelius, siekiant didesnio eismo saugumo ir mobilumo – pavyzdžiui, keliuose „Via Baltica“, Kaunas–Prienai, Vilnius–Utena. Ir visa tai, ką įvardijau, nėra susisiję su greičio mažinimu. Sumažinę greitį nesaugioje infrastruktūroje ne visuomet pasieksime norimą rezultatą, nes daug ką lemia ir žmogiškasis faktorius“, – sako V. Pumputis.

Vidmantas Pumputis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jam antrino ir Vilnius Tech Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis. „Lietuvoje akcentuojamas kelių infrastruktūros saugumo gerinimas, kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolė (atskiras dėmesys neblaiviems eismo dalyviams, leistino greičio laikymuisi, nesinaudojimui mobiliaisiais įrenginiais vairuojant ir atšvaitų dėvėjimui), automobilių techninės būklės kontrolė, parko amžiaus atnaujinimas bei efektyvi pagalba po eismo įvykio, – situaciją Lietuvoje komentuoja V. Žuraulis, – Žvelgiant į tolimesnę 2050 m. perspektyvą, manau, kad būtent tarpinių tikslų vykdymas su nuolatiniu situacijos vertinimu ir taikomų priemonių peržiūra yra reali galimybė pasiekti, kad keliuose nežūtų nei vienas žmogus“.

Dažniausios eismo įvykių priežastys

Nors greitis dažniausiai yra laikomas eismo įvykio pasekmių (žūčių ar sužalojimų) priežastimi, vis dėlto, Vilnius Tech Automobilių inžinerijos katedros profesoriaus nuomone, greitis ne visada yra paties eismo įvykio kilimo priežastis. „Pirmine priežastimi eismo įvykiui gali būti tiek eismo dalyvio veiksmai (įskaitant ir pėsčiuosius ar dviratininkus), tiek kelio savybės ar konkreti eismo situacija, tiek transporto priemonė ar jos elementai (pvz., padangų būklė, žibintai ar valytuvai). Dėl to tvariam avaringumo keliuose mažinimui visiems šiems veiksniams turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys“, – teigia profesorius, atkreipdamas dėmesį į tokius aspektus kaip eismo dalyvių švietimas, savitarpio pagalba bei atsakomybės ugdymas.

Vidas Žuraulis

Kalbant apie greičio ribojimą, V. Pumputis primena, kad 30 km/val. greičio ribojimas yra siūlomas tik dalyje miesto gatvių. Tai reiškia, kad ši rekomendacija nėra taikoma tranzitinėms, intensyvaus eismo gatvėms.

Vis dėlto, V. Žuraulis abejoja, kad greičio ribojimas taps kritine priežastimi atsisakyti automobilio ir pereiti prie kitų transporto priemonių. „Turime suprasti ir susitaikyti, kad aplinkos taršai pasaulyje pasiekus kritines reikšmes, miestų gatvės nebeplatės, greičiai jose nebedidės, o motorinio transporto eismui draudžiamų arba mokamų zonų tik daugės. Manau, kad tai bus kertiniai veiksniai, kurie ilgainiui visuomenę privers atsisakyti automobilio kasdienei miesto kelionei. Kai žmogus supras, kad valanda praleista automobilyje rytinio piko metu ir mokama arba nutolusi nuo darbo vietos automobilio parkavimo vieta yra akivaizdžiai blogiau nei 10-15 min. ėjimas pėsčiomis, 20-30 min. pavažiavimas viešuoju transportu ir jeigu dar reikia privažiavimas iki reikiamos vietos dviračiu ar paspirtuku, tik tada deja įvyks reikšminga miesto judumo transformacija“, – teigia profesorius, pridurdamas, kad šiems tikslams pasiekti turi būti ne tik įvedami ribojimai, bet ir nuolat gerinamas susisiekimas viešuoju transportu, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra, ugdymo įstaigų bei prekybos centrų išdėstymas.

Petras Auštrevičius

Tiesa, P. Auštrevičius džiaugiasi vis didesniu atsirandančių mažiau taršių ir aplinkai neutralių transporto priemonių kiekiu. „Daug ką lemia ir požiūrio reikalas, t. y. ar yra saugios dviračių trasos, ar dviračiai tinkamai paruošti. Sezoniniai dviračių naudojimo svyravimai Lietuvoje neišvengiami, bet jie mažėja. Todėl reikia daryti viską, kad prailgintume saugų dviračių sezoną, kuris teikia ir naudos, ir džiaugsmo“, – akcentuoja europarlamentaras.

Svarbu pradėti nuo infrastruktūros priemonių

Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl kelių eismo saugumo valstybės narės raginamos sukurti nacionalinius kelių eismo fondus, kurie iš kelių eismo baudų gautas sumas nukreiptų į kelių eismo projektus. Pasak V. Pumpučio, visų pirma, turėtume pradėti nuo infrastruktūros priemonių (t.y. kad kelio aplinka eismo dalyviams taptų saugi ir priimtina), o tik vėliau apie greičio mažinimą. „Visiškai teisingai, pirmiausia turi būti sukurta saugi, patogi eismo aplinka visiems eismo dalyviams, pertvarkant esamą miestų gatvių infrastruktūrą. Ten, kur būtina, natūraliai mažės važiavimo greitis, tą parodė ir Nyderlandų patirtis. Specializuoti fondai padeda greičiau įgyvendinti būtinas priemones“, – tvirtina Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas.

Foto: Shutterstock

Pašnekovai neabejoja, kad kelių eismo infrastruktūros tobulinimas yra esminė priežastis siekiant didesnio saugumo. „Pagrindinis greičio mažinimo priemonių tikslas – sudaryti saugias sąlygas judėti visiems eismo dalyviams. Nepamirškime, kad mieste dviratininkams turi būti sudarytos sąlygos saugiai ir laisvai judėti iš miegamųjų rajonų iki miesto centro. Net neabejoju, jeigu Vilniuje būtų suformuotini patogūs tranzitiniai dviračių takai iš miegamųjų rajonų ar priemiesčio zonų iki miesto centro, dalis vairuotojų persėstų ant dviračių ir judėtų darniai. Kitų šalių praktika parodė, kad dviratininkams reikia sudaryti patogias ir saugias sąlygas judėti. Tada be jokios prievartos pasikeičia ir judėjimo įpročiai“, – sako V. Pumputis.

Kelių eismo saugumo šalys lyderės

Pasiteiravus, kurios ES šalys šiuo metu pasižymi geriausiais kelių eismo saugumo rekordais, europarlamentaras išskiria kelias valstybes. „Paminėčiau Švediją, Daniją, Vokietiją ir Airiją. Tai puikūs pavyzdžiai mums ir kitiems, siekiant maksimaliai sumažinti žūtis bei sužeidimus keliuose. Kelių saugumo sprendimai glūdi tiek kelių projektavime, tiek vairuotojų mokyme, tiek transporto priemonių saugume“, – tvirtina P. Auštrevičius.

Eismo įvykių statistika, Susisiekimo ministerija.

Remiantis 2020 m. balandžio mėn. Europos Komisijos duomenimis, daugiausia žūčių keliuose tenka Rumunijos gyventojams (net 85 žūtys milijonui gyventojų). Tuo tarpu Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 63 žūtys, o tai gerokai viršija ES vidurkį. Visgi, pasak V. Pumpučio, situacija mūsų šalyje akivaizdžiai gerėja. „Lietuvos keliuose kasmet žūsta vis mažiau žmonių. Pavyzdžiui, 2019 m. žuvo 183, o 2020 m. – 176 eismo dalyviai. Dvejus metus besitęsianti COVID-19 situacija, sumažėjęs žmonių mobilumas turėjo teigiamos įtakos bendrajam avaringumui šalyje, tačiau tai mūsų netenkina. VšĮ Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2021 m. daugėja priešpriešinių susidūrimų keliuose, – teigia V. Pumputis, – Taip pat, augant elektrinių paspirtukų naudojimui šalies miestuose, daugėja ir su šiomis transporto priemonėms susijusių eismo įvykių bei sužeistųjų. Palyginimui, 2018 m. eismo įvykiuose buvo sužeisti 66 elektrinių paspirtukų vairuotojai, o 2021 m. iki rugsėjo 1 d. – net 156“.

Tragiškiausios avarijos – ne greitkeliuose?

Vis dėlto, profesoriaus V. Žuraulio nuomone, nėra visiškai teisinga teigti, kad didžiausios ir tragiškiausios avarijos įprastai įvyksta greitkeliuose. Šiuo atveju, didesnis pavojus pastebimas užmiesčio keliuose. „Užmiesčio keliuose, skirtingai nei greitkeliuose, paprastai būna po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Tai reiškia rizikingus lenkimo atvejus ar neaiškiomis aplinkybėmis išvažiavimus į priešpriešinio eismą (dėl nuovargio, mikromiego, perkelto dėmesio į išmaniuosius įrenginius ar sveikatos sutrikimų), – komentuoja V. Žuraulis, – Be to, užmiesčio keliuose (ne greitkeliuose ar automagistralėse) kelias būna labiau vingiuotas su artimomis miškingomis teritorijomis bei žemesnio priežiūros lygio. Nepaisant šių rizikos veiksnių, užmiesčio keliuose leidžiamas greitis natūraliai yra didesnis nei gyvenamosiose teritorijose. Tai lemia, kad dominuoja ne techniniai eismo įvykiai, bet įskaitiniai su nukentėjusiais ar net žuvusiais pėsčiaisiais, dviratininkais, vairuotojais ar keleiviais“.