JT vykstanti konferencija Glazge jau spėjo įpusėti, pasak Europos Parlamento delegacijos narių, pirmoji savaitė buvo skirta kalboms ir dideliems pasisakymams, tačiau antroje jau turi būti ieškomi konkretūs sprendimai ir susitarimai.
„Pirma savaitė buvo skirta dideliems pranešimams, pasisakymams, o ši savaitė bus skirta sprendimams, užtikrinti, kad tie pažadai būtų ir įgyvendinami. Ir kas man atrodo taps svarbia diskusija šią savaitę, tai galutinės konferencijos išvados. Mums būtina suprasti, kaip mes galime patobulinti Paryžiaus susitarimą, nes jeigu apsvarstysime šį susitarimą formaliai, kita proga bus tik 2025 metais, kuriais mes jau aptarinėsime ateinančius 2030 metus, o to sau leisti mes negalime“, – pabrežė B. Eickhout.
Sunku rasti kompromisą
Portugalijos narė Lidia Pereira kalbėdama apie susitarimus vis dar mato galimybę pasiekti „teigiamų politikos rezultatų“, visų pirma dėl 6-ojo straipsnio, reglamentuojančio tarptautinę prekybą anglimi, tačiau, pasak L. Pereiros, ES turi būti realistiška žiūrėdama į šalis, kurios „negalvoja dukart“, kad išsaugotų ekonominį augimą neteršdamos.
„Šiek tiek nerimą kelia tai, kad kai kurios šalys nedalyvauja konferencijoje, ypatingai Kinija ir Rusija“, – sakė L. Pereira. Kol stambūs anglies vartotojai, įskaitant Maroką, Lenkiją, Ukrainą ir Vietnamą, pasirašė laipsniško anglies atsisakymo sąjungą viršūnių susitikime Glazge, Kinija ir Rusija jame nedalyvavo.
Pasak L. Pereiros, nors Europa rodo lyderystę klimato kaitos klausimais, visgi svarbu bendradarbiauti ir prieiti bendro susitarimo. „Mano viltys ganėtinai mažos iš to, kas mūsų laukia šioje konferencijoje, bet svarbu suprasti, jog jeigu 27 šalims pavyko susitarti dėl klimato įstatymo, tai gali pavykti ir visam pasauliui. Ir mes žinome, jog esame mažiausiai atsakingi už CO2 emisiją, bet tuo pat metu paskutinį dešimtmetį rodome lyderystę aplinkosaugos politikoje.
Todėl tikiu, kad galime sutarti su kitomis šalimis ir pasirūpinti ateities kartomis. Ir mums svarbu šitame perėjime nepalikti kitų valstybių už nugaros, todėl mes spaudžiame išsivysčiusias šalis padėti besivystančioms. Bet mes negalime pakeisti kiekvienos valstybės sistemos. Nors Europa turi savo politikos viziją, visgi ji yra įgyvendinama tik bendradarbiaujant“.
EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Pascalis Canfinas mano, jog kiekviena šalis turi savo strategiją, todėl nėra lengva sukurti tarpusavio pasitikėjimą. „Bet kokį JAV prezidento įsipareigojimą gali atmesti kitas. Nėra lengva sukurti pasitikėjimą ir ilgalaikius įsipareigojimus su kitomis pusėmis", – sakė P. Canfinas. Jis ypač suabejojo prezidento Joe Bideno gebėjimu paversti ilgalaikius klimato tikslus į konkrečias politikos kryptis ir paragino jį imtis visų būtinų veiksmų, kad tikslai būtų įgyvendinti per vykdomuosius įsakymus ar per teisės aktus.
Vicepirmininkas Bas Eickhout taip pat pastebi, jog ne visos šalys turi konkretų veiksmų planą šioje konferencijoje. „Kai kurios šalys, kaip pavyzdžiui, Europos Sąjungos, turi įsipareigojimų ir konkrečių planų, kaip toliau veikti. Kita vertus, Australija atvyko į Glazgą turėdama su savimi ne daugiau, kaip brošiūrą."
Australija yra viena iš šalių, neseniai paskelbusių apie planus iki 2050 tapti neutralia klimato atžvilgiu ir sulaukusių mokslininkų ir žaliųjų grupių kritikos dėl to, kad jų įsipareigojimams trūksta konkretumo ir jos pernelyg pasikliauna dar neįgyvendintomis technologijomis, siekiant išvalyti orą nuo anglies dvideginio.
Mato svarbą pereiti prie atsinaujinančios energijos išteklių politikos
Vicepirmininkas B. Eickhout seminare pasakė, jog atsinaujinantys energijos šaltiniai yra svarbūs ne tik ekologijai, bet ir geopolitiniams sprendimams. Kaip dėsto vicepirmininkas, atsinaujinantys energijos šaltiniai ne tik prisidėtų prie ekologijos gerinimo, bet ir leistų tapti mažiau priklausomiems nuo kito kuro importuotojų.
„Mes pamatysime, jog ateityje kova dėl resursų bus vis didesnė, mes ateityje daugiau nepamatysime žemų energijos kainų. Todėl geriau ruoškimės gaminti savo energiją, kuri leis mums būti labiau konkurencingiems rinkoje. Todėl mums reikia pereiti į žaliąjį kursą, kad tapti jo lydere ir pranokti inovacijomis kitus. Kitu atveju turėsime konkurencijos problemų.“
Primename, jog Europos Parlamente Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pateikė pasiūlymą dėl COP26 rezoliucijos, kuri buvo priimta spalio antrosios plenarinės sesijos metu, 527 nariams balsavus už, 134 balsavus prieš ir 35 susilaikius.
Rezoliucijoje teigiama, kad ES turi išlikti pasauline kovos su klimato kaita lydere ir kad visos G20 šalys turėtų rodyti pasaulinę lyderystę ir įsipareigoti pasiekti klimato neutralumą ne vėliau kaip iki 2050 m.
Siekdami padidinti veiksmų tempą klimato srityje, europarlamentarai pritaria siūlymui sutrumpinti dabartinio klimato kaitos veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį nuo dešimties iki penkerių metų. Jie taip pat siūlo ES iki 2025 m. panaikinti visas subsidijos iškastiniam kurui ir ragina kitas šalis imtis panašių priemonių.