Dvejonės, kurstomos nepasitikėjimo vyriausybe

Šiuo metu Bulgarija yra paskutinė ES pagal paskiepytų gyventojų skaičių – visiškai paskiepytų žmonių skaičius peržengė vos 20 proc. barjerą. Tačiau, ar skepticizmas dėl vakcinacijos gali koreliuoti su nepasitikėjimu vyriausybe? Remiantis 2021 m. atliktu „Eurofound“ tyrimu, kuriuo buvo matuojamas pasitikėjimas vyriausybe skalėje nuo 1 iki 10 (1 – visiškai nepasitikite, 10 – visiškai pasitikite), Bulgarija atsiduria tarp valstybių, mažiausiai pasitikinčių nacionaline vyriausybe (2,9 balo iš 10). Paradoksalu, tačiau intensyviai augant mirčių nuo koronaviruso skaičiui šalyje, didžioji dalis bulgarų vis dar skeptiškai vertina vakcinas nuo COVID-19. Pasiteiravus, kodėl bulgarai yra tokie skeptiški šiuo klausimu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, dirbęs Lietuvos ambasadoriumi Rumunijoje ir Bulgarijos Respublikai, Arvydas Pocius neabejoja, kad tai yra susiję su pasitikėjimo valdžios institucijomis lygiu: „Manau, kad tai lemia nepasitikėjimas valdžios institucijomis – vienas pagrindinių veiksnių, kuris turi įtakos žemam skiepimosi procentui“.

Nepaisant to, kad Bulgarijos sveikatos apsaugos ministras Stoičas Kacarovas nuolat skatina šalies gyventojus skiepytis, vis dėlto šie raginimai nėra sėkmingi. „Tai ne tik sveikatos krizė. Tai yra valstybinė katastrofa. Sveikatos sistema negali to padaryti be visų mūsų piliečių įsitraukimo“, – naujienų portalas „Euronews“ cituoja S. Kacarovą.

Arvydas Pocius

Vis dėlto, A. Pocius abejoja, kad žemas vakcinacijos skaičius Bulgarijoje yra nulemtas tik sveikatos apsaugos ministro negebėjimo kovoti su pandemija. „Nemanau, kad reikėtų kaltinti tik sveikatos apsaugos ministrą. Į šią problemą reikėtų žiūrėti kompleksiškiau, t. y., vertinti visų Bulgarijos valdžios institucijų darbą“, – pažymi Seimo narys, pridurdamas, kad šiai valstybei praverstų didesnis bendradarbiavimas ir mokymasis iš tų ES šalių, kurios šiuo metu geriausiai tvarkosi su pandemija.

Galima Rusijos intervencija, skleidžiant nepasitikėjimą

Neatmestina, kad ir Rusija daro nemenką įtaką bulgarų nuomonei, skleisdama nepasitikėjimą vakarietiškomis vakcinomis bei siūlydama savo vakciną „Sputnik“. EK žadėjo padėti parengti agitacinę kampaniją, bet rezultatų, o ir pačios kampanijos plano kol kas nesimato. Griežtinami veiklos ir judėjimo ribojimai, ypač nepasiskiepijusiems, bet skiepijamasi vangiai“, – pabrėžia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.

A. Pociui antrina ir Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, pridurdamas, kad dabartinė Bulgarijos situacija leidžia Rusijai didinti savo įtaką šioje šalyje. „COVID-19 pandemijos situacija Bulgarijoje ypač sunki – čia labai daug sergančiųjų ir labai mažai paskiepytų asmenų, o populistinės politinės jėgos, panašiai kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, neskatina žmonių skiepytis. Galų gale – tokia bevaldystė ir kultūrinis šalies artumas Maskvai leidžia Bulgarijoje lengvai plisti dezinformacijai (taip pat ir susijusiai su vakcinacija) bei kerotis kitoms hibridinėms grėsmėms, neretai siejamoms ir su Kremliaus įtaka“, – teigia europarlamentaras.

Andrius Kubilius
Foto: Europos Parlamentas

Ar trečias kartas nemeluos?

Vos už savaitės įvyks jau treti parlamento rinkimai Bulgarijoje per vienerius metus, kadangi ankstesni parlamento rinkimai baigėsi aklaviete, nesudarius vyriausybės. Akivaizdu, kad dėl to šalis įstrigo amžinoje rinkimų kampanijoje. Tiesa, šis įvykis dar labiau atskleidė Bulgarijos politinio kraštovaizdžio fragmentaciją, atitinkamai nulemdamas ir politinį nestabilumą valstybėje.

„Visų pirma, svarbu suprasti, kad balandžio rinkimai Bulgarijoje vyko po ilgų protestų prieš tuomečio ir potencialiai būsimo ministro pirmininko Boiko Borisovo vyriausybę. Tai lėmė, kad ir taip pakankamai fragmentuotoje šalies politinėje sistemoje po rinkimų šalies parlamente iškilo visa eilė naujų antisisteminių politinių partijų, kurioms niekaip nepavyko suformuoti koalicijos ir naujos vyriausybės. Tokia pati situacija išliko ir po rinkimų liepą. Žvelgiant į skaičius, didžiausias pokytis neabejotinai yra paskutiniuosius rinkimus laimėjusios, žinomo atlikėjo Slavi Trifonovo vedamos partijos „Yra tokia tauta“ nuosmukis. Pasak naujausių visuomenės nuomonės apklausų, beveik 24 proc. balsų praeituose rinkimuose gavusi partija šiuo metu gali tikėtis vos 14 proc. rinkėjų palaikymo. Kita tradicinėms partijoms potencialiai palankia tendencija gali būti tai, jog galime matyti ryškų rinkėjų aktyvumo sumažėjimą – birželio rinkimai prie balsadėžių sutraukė beveik 9 proc. mažiau rinkėjų, negu rinkimai balandį“, – teigia Rytų Europos studijų centro politikos analitikas Justinas Kulys, pridurdamas, kad tai gali būti naudinga tradicinėms partijoms, kurių rinkėjų bazė, remiantis visuomenės apklausomis, yra gana pastovi.

Vis dėlto, europarlamentaro A. Kubiliaus nuomone, tikėtina, kad trečias kartas formuojant vyriausybę turėtų būti sėkmingas: „Nors iki rinkimų dar liko laiko, tačiau pastarųjų savaičių tendencijos suteikia vilties, jog šįsyk Vyriausybę pavyks sudaryti, ir ją sudarys nebe populistinės jėgos, o centro dešinės partijos“.

Rytų Europos studijų centro politikos analitiko J. Kulio teigimu, netrukus vyksiančiuose parlamento rinkimuose galime sulaukti ir netikėtumų. „Juo gali tapti „Harvardo tandemo“ etiketę gavusi, šiuo metu ekonomikos ir finansų ministrų pareigas einančių, Kirilo Petkovo ir Asseno Vassilevo vedama „Mes tęsiame pokyčius“ koalicija, kuri šiuo metu apklausose nusileidžia tik dvejoms didžiausioms šalies centro kairės ir centro dešinės politinių partijų koalicijoms. Tiek K. Petkovas, tiek A. Vassilevas yra baigę mokslus Harvarde, ir prezidento Rumeno Radevo paskirtame laikinajame ministrų kabinete yra vieni ryškiausių ir populiariausių veidų, todėl jų koalicija yra tikrai rimta kandidatė kovoti dėl aukščiausių pozicijų artėjančiuose parlamento rinkimuose“, – komentuoja J. Kulys.

Justinas Kulys
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Tuo tarpu Seimo narys A. Pocius abejoja dėl vyriausybės stabilumo. „Kol kas neaišku, ar į koalicinę vyriausybę jungtųsi judėjimas „Yra tokia tauta“ (ITN)“, – sako A. Pocius, – Tačiau, vargu, ar vyriausybė būtų ilgalaikė. Parlamentas reikalingas ir prezidento rinkimų patvirtinimui, tad gal ir dėl to bus bent jau trumpalaikis susivienijimas“.

Prezidento rinkimuose – aiškus nugalėtojas

Verta pridurti ir tai, kad bulgarams yra įprastas protesto balsavimas (angl. „protest voting“), kuris gali būti suvokiamas kaip nepasitikėjimo esama valdžia išraiška. Apie tai knygoje Everyday Life in the Balkans rašo politologė Emilia Zankina. Tiesa, ryšį tarp nepasitikėjimo politinėmis institucijomis bei protesto balsavimo yra pastebėję ir užsienio tyrėjai Marcas Hooghe‘as bei Ruthas Dassonnevill‘is (2016 m.). Tačiau lieka neaišku, ar šį kartą bulgarai vėl rinksis protesto balsą, ypač kalbant apie prezidento rinkimus.

Palyginti su parlamento rinkimais, prezidento rinkimų baigtį Bulgarijoje nuspėti kur kas lengviau. Kaip žinia, dabartinis Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas kandidatuos kaip nepriklausomas kandidatas, remiamas Bulgarijos socialistų partijos (BSP).

Naujausios apklausos rodo, kad R. Radevas turi didžiausią tikimybę laimėti lapkričio 14 d. vyksiančiuose prezidento rinkimuose prieš pagrindinį konkurentą Anastasą Gerdjikovą. „Mano nuomone, dabartinis prezidentas R. Radevas dėl savo retorikos, viešų pasisakymų ir vykdomos politikos Rusijos atžvilgiu yra labiau laikomas prorusišku. Tokia jo pozicija, matyt, patinka didesnei daliai rinkėjų. Jo kandidatūra Rusijos buvo palaikoma pirmosios rinkiminės kampanijos metu. Taip jis yra ir toliau bus palaikomas kandidatuojant į prezidentus antrajai kadencijai“, – tvirtina A. Pocius.

Nors, atrodo, krizės metu aktyvi politinė lyderystė turėtų būti sutelkta prezidento rankose, vis dėlto, Bulgarijos atveju sparčiai augant koronaviruso skaičiams, prezidentas vangiai ragina žmones skiepytis. Nepaisant to, prezidento reitingai išlieka aukšti, o tai leidžia daryti prielaidą, kad atsakomybę dėl žemų skiepijimo rodiklių bulgarai yra linkę perduoti vyriausybei, o ne prezidentui. „Matyt, žmonės mano, kad ne prezidentas, o vyriausybė yra kalta dėl blogų skiepijimo rodiklių Bulgarijoje. Prezidento R. Radevo reitingai vis dar auga. Naujausių apklausų duomenimis, spalio viduryje jį palaiko virš 50 proc. apklaustųjų, o A. Gerdjikovą palaiko vos virš 20 proc.“, – teigia A. Pocius, pridurdamas, kad siekiant pritraukti daugiau rinkėjų rinkimuose nebus reikalaujama turėti žaliąjį pasą.

Kovoje su korupcija – pabaigos nesimato

Remiantis „Transparency International“ 2020 m. duomenimis, Bulgarija užima 69 vietą iš 180 šalių ir yra viena labiausiai korumpuotų šalių ES.

Vis dėlto, pasak A. Pociaus, siekiant kovoti su aukšto lygio korupcija šalyje, visų pirma, svarbu pradėti nuo ryžtingų reformų teisingumo srityje. „Tiek man dirbant Lietuvos ambasadoriumi Rumunijoje, atstovaujant Lietuvą, ir Bulgarijoje 2014-2019 m., Bulgarija buvo ir dabar yra įvardijama kaip viena labiausiai korumpuotų šalių. Tai rodo aukštų Bulgarijos pareigūnų ir politikų įtraukimas į JAV sudarytą vadinamąjį Magnickio sąrašą šių metų pavasarį, o dabar dar ir „Panama Papers“. Tol, kol nebus įgyvendinta esminė Bulgarijos teisingumo sistemos reforma, korupcija aukštuose politikos sluoksniuose nebus panaikinta, – pripažįsta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, – Ypač aktuali prokuratūros ir specialiųjų teismų pertvarka. Dėl neryžtingumo vykdyti reformas teisingumo srityje Bulgarija nuolat susilaukia kritikos iš ES ir kitų tarptautinių institucijų“.