Pasak ekspertų, vienas iš šių kataklizmų kaltininkų aiškus – klimato kaita. Problema, apie kurios priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Esminė bėda – siekiant sumažinti žmogaus daromą žalą klimatui reikia mažinti vartojimą, atsisakyti iškastinių resursų ir nemažai kitų daugeliui žmonių jau įprastais tapusių dalykų. Bandymai keistis tampa sudėtinga užduotimi ne tik besivystančioms pasaulio ekonomikoms, bet ir turtingoms Vakarų valstybėms.
Jau netrukus po potvynių Belgijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje mokslininkų grupė iš „World Weather Attribution“ teigė, kad dėl klimato atšilimo smarkios vasaros liūtys tapo nuo 3 iki 19 procentų stipresnės ir nuo 1,2 iki 9 kartų labiau tikėtinos. Šios vasaros potvynių žala Europoje taip pat šokiruojanti – skaičiuojama, kad vien su draudimo išmokomis susijusi žala gali siekti net apie 2 – 3 milijardus JAV dolerių. Bendras potvynių padarytos žalos kiekis – dar didesnis.
Nors Europos Sąjunga yra užsibrėžusi lyderiauti kovoje su klimato kaita, tačiau pastaruoju metu galime matyti nemažai kritikos, kad daroma gerokai per mažai, o Senąjį žemyną purtančios gamtinės nelaimės tokį skepticizmą tik dar labiau skatina. Visgi šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra – tai, kas vieniems atrodo pakankama, kitiems atrodo per mažai, tačiau dažniausiai pritariama, kad imtis veiksmų saugant gamtą – būtina.
Liudas Mažylis: žmonija žingsnis po žingsnio blogino klimato būklę
Europos Parlamento nario Liudo Mažylio teigimu, nors šie metai Europoje ir išsiskyrė ne vieną gyvybę nusinešusių gamtinių nelaimių skaičiumi, tačiau nerimą keliančios tendencijos matomos jau seniai. Jo teigimu, toli net ir žiūrėti nereikia – vien Lietuvoje ūkininkai tikrai ne kartą įvardijo šios vasaros kaitros padarytus nuostolius.
Pasak politiko, ar šiuo metu matomos tendencijos taps nauja realybe, smarkiai priklauso nuo pačių europiečių pasirinkto politikos kurso, o šios vasaros nelaimės – rimtas įspėjimas: „Ar tai taps nauja realybe priklauso nuo labai daug veiksnių. Pirmiausia, politinio apsisprendimo. Šiuo metu ES yra aiškiai išsikėlusi kovos su klimato kaita prioritetus, tokius kaip Europos Žaliąjį kursą – iki 2050-ųjų tapti klimatui neutraliu žemynu. Bet, žinoma, iššūkių netrūks, o ir per tą laiką gali visko nutikti. Galima manyti, kad klimato kaita daro tiesioginę įtaką žmonių politiniams apsisprendimams ir netgi konkretiems balsavimams. Kaip kitaip paaiškinti žaliosios pakraipos partijų įsitvirtinimą? Tai ryšku ir Vokietijoje, ir kitose Vakarų Europos valstybėse. Kas galėtų paneigti, kad neatsargus šyptelėjimas prieš kameras, kai vienos įtakingos vokiečių partijos lyderis buvo nuvykęs į potvynio apsemtą vietovę, kainavo jo partijai esminį vietų skaičių Bundestage? O vertėjo išlaikyti rimtį: juk stichinės nelaimės nuteikia tik užuojautai, kaimynas tuoj pat puola padėti kaimynui...“
L. Mažylio teigimu, gausėjant gamtinių nelaimių Europoje, ES galėtų imtis aktyvesnių veiksmų kuriant bendrą reagavimo į gamtines nelaimes sistemą: „Šiuo metu ES veikia kelios atskiros priemonės, skirtos padėti stichinių nelaimių metu atskiroms valstybėms narėms ar regionams. Tai ES solidarumo fondas, Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras, ES civilinės saugos mechanizmas. Žinoma, priemonės yra bendros, jos nėra orientuotos vien į gamtines nelaimes. Šias priemones koordinuoja Europos Komisija. Visgi, ES yra iki šiol priimta, kad žmonių, turto, aplinkos ir kultūros paveldo apsauga nuo daugybės grėsmių visų pirma yra nacionalinė atsakomybė. ES padeda koordinuoti situacijas valstybėms narėms bei skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą šiais klausimais – bet bendro koordinavimo mechanizmo nėra. Tačiau prisiminkime COVID-19 pandemijos patirtį. Iki jos sveikatos apsauga buvo tik valstybių narių atsakomybės srityje. Bendros politikos sveikatos apsaugos klausimais ES neturėjo.“
„Pandemija parodė, kad būtina veikti vieningai, todėl pandemija tapo bendru politiniu prioritetu. Kartu yra koordinuojami vakcinacijos procesai ir kt. O pernai buvo pristatyta pirmoji finansinė programa 2021–2027 metams „ES – sveikatos labui“ (angl. EU for Health), kuria siekiama investuoti 5,3 milijardus eurų ne tik į atsigavimą po pandemijos, bet ir į tvarios sveikatos apsaugos kūrimą. Taip pat iki kitų metų pradžios turėtų pradėti veikti Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA), kuri ruošis galimoms ateities pandemijoms. Neabejoju, kad ES ateityje gali imtis ir bendro gamtos ir stichinių nelaimių koordinavimo sistemos kūrimo, jei tam, deja, būtų tikrai didelis poreikis“, – teigė Europos Parlamento narys.
Pasak L. Mažylio, reikia suprasti, kad dešimtmečiais besiformavusios klimato kaitos problemos neišsisprendžia per kelis metus, o šiuo metu ES rodo labai tikslingą ir nuoseklų pavyzdį siekyje kovoti su klimato kaita: „2019 metais ES prabilo apie Europos Žaliąjį kursą ir net pandemijos metu toliau kryptingai pristatinėjo jo atskiras dalis, tokias kaip Biologinės įvairovės strategija, „Nuo ūkio iki stalo“ ir kita. Žinoma, pandemija tapo pirminiu prioritetu, nes čia ir dabar reikėjo sudaryti sutartis su vakcinų gamintojais, patvirtinti jas bei užtikrinti sėkmingą pandemijos valdymą, siekiant išsaugoti gyvybes čia ir dabar. Bet ir šią vasarą Europos Komisijos paskelbtas Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys (angl. Fit for 55 package), kuriuo bus siekiama labai aiškaus tikslo – iki 55 proc. sumažinti ES išmetamo anglies dioksido kiekį – labai aiškiai parodo principingą ir itin detalizuotą pokyčių siekį. Jame didelis dėmesys yra skiriamas regionams, jų analizei: kaip taršą pakeisti tvarumu. Taip pat šių metų vasarą Europos Vadovų Taryba užbaigė diskusijas dėl Europos klimato teisės akto, kuris galiausiai įsigaliojo ir teisėkūra dėl siekio iki 2050 m. ES būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralumas.“
„Nors iššūkių laukia tikrai daug, bet ES darbą pastaraisiais metais vertinčiau kaip itin kryptingą. Sukurti mechanizmus, priemones, teisės aktus, kurie padėtų ne tik išgelbėti mūsų gamtą, mūsų švarų orą, sveikatą, bet ir išsaugotų žmonėms darbo vietas, sukuriant naujas tvarias, kurtų inovacijas – didelis iššūkis. Kartais, kai iškeliame tikslą purkšti pasėlių laukus iš dronų, o ne iš traktorių (tada sutaupytume tonų tonas degalų), patys sau atrodome kaip futuristai. Betgi įdiekime plačiajuostį internetą atokiausiuose ūkiuose – ir „futurizmas“ taps ūkininkavimo kasdienybe. Tada ir „pasikonsultuoti“ su palydovinėmis sistemomis bus galima – o gal man tręšti nebebūtina, gal ir taip laukas derlingas? Vėl sumažintume išlakų! Reziumuodamas teigčiau: žmonija žingsnis po žingsnio blogino klimato būklę, tai ir „prisigyveno“ nematytų stichinių nelaimių; dabar žingsnis po žingsnio privalome šalinti savo pačių veiklos padarinius“, – teigė Europos Parlamento narys L. Mažylis.
Lina Paškevičiūtė: visų problemų pamatas – mūsų vartojimas
Aplinkosaugos koalicijos, skėtinės organizacijos, vienijančios Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas, vadovė Lina Paškevičiūtė teigė, kad šią vasarą Europą siaubusios gamtinės nelaimės, deja, bet yra naujoji realybė, o norint realiai kovoti su klimato kaita reikia radikaliai keisti kasdienį mūsų gyvenimo būdą.
Pasak jos, šių metų gamtinės katastrofos yra pasekmės kylančios iš to, jog nepakankamai rimtai sprendėme klimato kaitos problemas: „Jau seniai buvo sakoma, kad jeigu nieko nedarysime, nespręsime klimato kaitos problemos, tai susidursime su potvyniais, susidursime su sausromis, su gaisrais, kylančiu jūros vandens lygiu ir kitomis bėdomis. Tai, ką mes matome dabar, matyt, yra išsipildymas to, apie ką mokslininkai šnekėjo gana seniai. Reikėtų kalbėti, kad tai – nauja realybė. Nauja realybė ir pasekmės, kylančios iš to, kad mes ilgai nieko nesprendėme arba nepakankamai sprendėme.“
Pasak L. Paškevičiūtės, dabartinė klimato kaitos politika skyla į dvi dalis: švelninimą ir prisitaikymą: „Siekdami, kad nebūtų dar blogiau, turime kuo greičiau imtis švelninimo – turime per 10 metų smarkiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. ES siekis iki 2050 tapti klimatui neutraliu žemynu ir iki 2030 m. 55 proc. sumažinti kenksmingų dujų išmetimą yra labai sveikintinas. Visgi tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir mokslininkai sako, kad to nepakanka, kad tai reikia spręsti greičiau. Pasak jų, iki 2030 reiktų šių dujų išmetimus turėtume sumažinti bet 65 proc. Tai mums tiesiog padėtų, kad neturėtume dar blogesnės situacijos.“
„Iš kitos pusės, prisitaikymo prie klimato kaitos politika turi būti visai kitokia. Prisitaikymas prie klimato kaitos yra labai lokali tema. Aišku, yra tokių bendrinių veiksmų, pavyzdžiui, miestuose užteks betonuoti – reikia keisti betoną žaliomis erdvėmis. Tai toks mažas pavyzdys, ką reiškia prisitaikyti jau prie įvykusios klimato kaitos elementariai tam, kad dideli karščiai mūsų miestų dar labiau nekaitintų“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos vadovė.
Jos teigimu, kalbant apie politikos kryptis Lietuvoje, esminė bėda – transporto srautai. Lietuvoje tai yra vis gilėjanti problema, mat mūsų šalyje transporto išmetamų žalingų dujų kiekis tik didėja. Kita problema – mes pernelyg dažnai į klimato kaitą žiūrime ją atskirdami nuo gamtos nykimo problemų: „Iš principo mes turime ieškoti sprendimų, kurie tiek klimato kaitai, tiek biologinei įvairovei, tiek kitoms ekologinėms krizėms būtų naudingi. Ir čia mes jau pradedame kalbėti apie, pavyzdžiui, biomasę, kuri pastaruoju metu tapo ypač diskutuotina tema. Diskutuojama dėl to, kiek ji prisideda kovoje su klimato kaita, kaip alternatyvus energijos šaltinis, tačiau tuo pačiu metu biomasė yra gana kenksminga biologinei įvairovei. Reikalingi sprendimai, kurie spręstų ne vienpusiškai, bet iš principo daug ekonominių problemų.“
L. Paškevičiūtės teigimu, raktas kovoje su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu yra mūsų gyvenimo būdas, mūsų vartojimas. Pasak jos, efektyviai kovai su klimato kaita reikalinga labai didelio mąsto mūsų gamybos, mūsų vartojimo pertvarka: „Net jeigu mes dirbame su energija – neužtenka ją keisti į alternatyvią. Reikia kuo stipriau mažinti energijos vartojimą. Mes savo išteklių vartojimą turime keisti į paslaugomis grįstą ar kitokį vartojimą, kuris neturėtų tokios įtakos ištekliams. Čia prasideda dar viena klimato kaitos politikoje labai svarbi tema, apie kurią Lietuvoje mažiau kalbama – teisingumo klausimas.“
„Tai reiškia, kad darant neišvengiamus pokyčius švelninimo politikoje, ar prisitaikymo politikoje neužtenka galvoti apie tuos, kurie greitai suvokia pokyčių realybę ir persiorientuoja. Mes turime galvoti ir apie tuos, kurie yra socialiai pažeidžiamiausi, kuriems yra sunkiausia tuos pokyčius suprasti ir įsisavinti. Visa politika turi būti tokia, kad visi kartu pereitume į kitokį vartojimą, kitokią realybę, kitokią ekonomiką“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos vadovė L. Paškevičiūtė.
