Europos Sąjunga, baimindamasi politinio pasipriešinimo valstybėse narėse, nebegali garantuoti būsimos narystės šešioms Vakarų Balkanų šalims, kurioms šį pažadą davė dar 2003 metais Graikijoje, Salonikuose vykusiame viršūnių susitikime. Nuo to laiko prie Europos Sąjungos prisijungė vienintelė Kroatija, o bendra Serbijos ir Juodkalnijos valstybė subyrėjo į tris – 2006 m. nepriklausomybę nuo Belgrado paskelbė Juodkalnija, 2008 m. – Kosovas.
Prieš istorinį viršūnių susitikimą Graikijoje Chrisas Pattenas, už Bendrijos užsienio politiką tuo metu atsakingas Europos Komisijos narys, sakė: „Salonikuose bus pasiųstos dvi svarbios žinutės Vakarų Balkanams. Mes nelaikysime Europos Sąjungos žemėlapio užbaigtu, kol jūs neprisijungsite prie mūsų. Mes, Europos Komisija, padarysime viską, ką galime, kad jums tai pavyktų. Tačiau narystę reikia užsitarnauti. Prireiks sunkaus darbo ir regiono valdančiųjų politinės valios. Nuo jūsų pačių priklausys, ar toli ir greitai žengsite Europos integracijos keliu".
Šio pažado, bent nominaliai, Europos Sąjungos lyderiai laikėsi iki šiol, nuolat jį pakartodami ir įtvirtindami susitikimuose su Vakarų Balkanų regiono lyderiais.
Per šių metų Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimą, kuris vyks jau spalio 6 dieną Slovėnijoje, Bendrija planavo pakartoti prieš 18 metų duotą pažadą – „remti Vakarų Balkanų regiono europinę perspektyvą“. Pasak „Reuters“, tokie žodžiai iš tiesų įrašyti būsimos deklaracijos juodraštyje, tačiau jų patvirtinti nesugebėta jau per du derybų raundus. Tokią informaciją naujienų agentūrai taip pat patvirtino ir keturi neįvardyti Bendrijos diplomatai.
Nors viešai Europos Sąjungos valstybės neatskleidė savo pozicijų, tačiau tokios turtingos šalys kaip Danija, Prancūzija ir Nyderlandai baiminasi, kad nepasikartotų 2007 metais skubotai įvykęs Rumunijos ir Bulgarijos įstojimas į Europos Sąjungą, kuris iki šiol kelia nemažai diskusijų, ypač – dėl didelio migrantų iš Rytų Europos antplūdžio į turtingesnius Vakarus.
Vis tik Slovėnijos Kranio mieste esančioje Brdo pilyje vyksiančio 2021 metų viršūnių susitikimo darbotvarkėje kalbama apie narystės Europos Sąjungoje perspektyvos patvirtinimą, pagalbą regionui atsigaunant po pirmųjų COVID-19 pandemijos bangų, paramą naujiems infrastruktūriniams ir technologiniams projektams, regioninio bendradarbiavimo stiprinimą. Susitikime dalyvaus tiek aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai, tiek valstybių narių vadovai, tarp jų ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Regione – nuo pikto kartėlio iki raginimų nurimti
Nors „Reuters“ skelbta informacija ir nėra oficialiai patvirtinta, o ir nesutarimai dar gali nenulemti tokių rimtų pokyčių galutinėje Europos Sąjungos – Vakarų Balkanų viršūnių susitikimo deklaracijoje, tačiau į šią žinutę regiono ekspertai reagavo aktyviai. Ypatingai – socialiniuose tinkluose.
„Balkaniškame“ socialinio tinklo „Twitter“ burbule ši žinia buvo palydėta ir nusivylimo kupinais juokais, išdidumo pilnais „aš juk sakiau, kad taip bus“ ir su kruopele pykčio rašomais: „Europa mus išdavė, Europa mus paliko“ leitmotyvais. Dalis užsienio ekspertų taip pat klausė – kaip toliau bus formuojami Europos Sąjungos – Vakarų Balkanų santykiai, jei regiono valstybėms atsisakoma suteikti narystės perspektyvą.
„Pastaruosius 20 metų mano tėtis, dirbantis viešbučio registratūroje ir turintis vidurinį išsilavinimą, man kartoja, kad „aš nieko nežinau“ ir kad mes niekada netapsime Europos Sąjungos dalimi, o būsime kažkoks „europietiškas rajonas prie Europos Sąjungos sienos“. Iš kur jis tai žinojo?“, – šaržuodamas situaciją teigė buvęs Juodkalnijos kurorto Budvos meras Ljubomiras Filipovičius.
„Pastaraisiais metais skaičiau daugybę pranešimų apie Europos Sąjungą ir Vakarų Balkanus ir kiekvieną kartą, kai sakydavau „Europos Sąjunga užtrenkė duris“, sulaukdavau tokios piktos pro–europietiškų akademikų, apakintų savos politikos ir nesugebančių įžvelgti, koks melagingas pažadas tai buvo visą laiką, reakcijos“, – rašė viena ryškiausių regiono tyrinėtojų Jelena Subotič. Ji taip pat teigė nemananti, kad Bendrijos įsipareigojimai regionui apskritai kada nors buvo rimti: „Nemanau, kad Europos Sąjunga kada nors rimtai ketino įsipareigoti dėl plėtros Vakarų Balkanuose. Tai tapo daug akivaizdžiau po Prancūzijos veto, Graikijos piktnaudžiavimo santykiuose su Makedonija, kurie apsiėjo be jokių pasekmių, ir panašiai. Europos Sąjungos visuomenė neturi jokio noro įsileisti Vakarų Balkanų. Emmanuelis Macronas (aut. past. Prancūzijos prezidentas) tai aiškiai pasakė.“
„Europos Sąjunga ruošiasi oficialiai paskelbti tai, kas jau dešimtmetį buvo aišku visiems, kas bent kiek domisi šiuo regionu. Bėda ta, kad Briuselis neturi plano B. Jie ketina pribaigti savo vienintelį prasmingą užsienio politikos įrankį ir pakeisti jį... niekuo“, – nusivylimo neslėpė akademikas iš Bosnijos ir Hercegovinos Jasminas Mujanovičius.
Jam antrino ir analitikas iš Serbijos Vukas Vuksanovičius: „Na, galbūt geriau pasisakyti tiesiai šviesiai ir baigti šaradas. Kaip sakau jau daug metų, tiek Europos Sąjunga, tiek jos Balkanų „politika“ yra prasta komedija.“
Visgi tarp kritiškų balsų buvo ir tų, kurie ragino neskubėti daryti toli žengiančių išvadų bei palaukti realių viršūnių susitikimo rezultatų. Serbijos nacionalinio transliuotojo RTS užsienio naujienų korespondentas Dušanas Gajičius teigė, kad „Reuters“ siekia išpūsti problemą, nors realybė yra daug paprastesnė: „Tai, kas įvyko, yra gana įprastos derybos tarp skeptiškai nusiteikusių ir už plėtrą pasisakančių valstybių narių, kurias matėme daugybę kartų. Dauguma valstybių narių, įskaitant Vokietiją, nori, kad tekste būtų aiškiai paminėta plėtra. Penkios valstybės narės nori, kad būtų nuoroda į sąlygas ir nebūtų automatiškumo.“ Jam pritarė ir šios šalies politologas Srdjanas Cvijičius, teigęs, kad „Reuters“ paskelbta informacija yra kur kas labiau nulemta plėtros atžvilgiu kritiškų šalių vidaus politikos peripetijų.
Situaciją glaistyti bando Komisija
Kaip praneša Serbijos „N1“ naujienų portalas, Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai Ana Pisonero, bendraudama su „Voice of America“, teigė, kad „visų Vakarų Balkanų ateitis yra Europos Sąjungoje“, taip paneigdama diplomatinių šaltinių, kuriuos citavo „Reuters“, teiginius, jog Europos Sąjunga nesutaria dėl šešių Vakarų Balkanų šalių narystės.
A. Pisonero sakė, kad „Europos Komisija yra tvirtai įsipareigojusi tobulinti Vakarų Balkanų šalių, įskaitant Albaniją ir Šiaurės Makedoniją, stojimo procesą."
„Abi šalys įvykdė savo įsipareigojimus, ir mes visiškai pritariame tam, kad iki metų pabaigos būtų oficialiai pradėtos stojimo derybos, kaip sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen per savo vizitą regione. Visų Vakarų Balkanų ateitis yra Europos Sąjungoje“, – pridūrė Komisijos atstovė spaudai.
Pasak N1, ji sakė, kad „plėtros politika yra strateginė investicija į Europos stabilumą ir saugumą“, ir pridūrė, kad Europos Sąjungos vadovai pakartojo, jog yra vienareikšmiškai įsipareigoję siekti europinės Vakarų Balkanų perspektyvos.
Galiausiai, A. Pisonero teigė, kad spalio 6 dieną Slovėnijoje įvyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas bus svarbi proga patvirtinti Vakarų Balkanų europinę perspektyvą, imtis praktinių veiksmų tolesnei integracijai ir pradėti įgyvendinti regiono ekonominį ir investicijų planą.
