Nors įšventinimo procedūra vyko sekmadienį, jau šeštadienį miesto gatvėse buvo fiksuojami pirmieji susidūrimai tarp policijos ir prieš ceremoniją protestuojančių grupių (pagrinde – Juodkalnijos prezidento Milo Djukanovičiaus partijos ir kitų save patriotinėmis pristatančių, juodkalnietišką identitetą pabrėžiančių organizacijų rėmėjų). Iki pat sekmadienio vidurdienio šios grupės blokavo įvažiavimus į miestą. Protestuotojų teigimu, ši ceremonija yra bandymas suduoti smūgį šalies suverenitetui ir juodkalnietiškam identitetui. Įšventinimą rėmusi pusė kaltino Juodkalnijos prezidentą ir jo sąjungininkus kurstant religinę bei etninę neapykantą, siekiant susigrąžinti prarastas pozicijas šalies parlamente.
Apie trečdalis šalies gyventojų save laiko serbais, dar daugiau save priskiria serbų ortodoksų bažnyčiai, todėl buvo baiminamasi, kad protestai gali išaugti į smurtą tarp skirtingų etninių ir religinių grupių atstovų. Nors to išvengti pavyko, tačiau galutinis protestų rezultatas taip pat nėra džiuginantis – sulaikyta 14 protestuotojų, kelios dešimtys žmonių (tiek protestuotojų, tiek policijos pareigūnų) – sužeista. Be kita ko, šalis paniro į dar didesnį susiskaldymą.
Vyriausybės ir prezidentūros konfliktas
Įvykius Juodkalnijoje stebint iš toli, buvo nesunku susipainioti – abi konfliktuojančios pusės ir jas palaikantys asmenys ar organizacijos socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje į situaciją žvelgė iš absoliučiai skirtingų perspektyvų. Ši perskyra išryškėjo ir tarp dviejų aukščiausių šalies vadovų – prezidento ir ministro pirmininko.
Prezidentas M. Djukanovičius su nedidelėmis pertraukomis valdžią Juodkalnijoje išlaiko dar nuo 1991 metų. Per savo politinę karjerą jis šešis kartus ėjo ministro pirmininko pareigas, du kartus buvo išrinktas prezidentu. 2006 metais jo vadovaujama Juodkalnija referendumo dėka atsiskyrė nuo Serbijos ir tapo nepriklausoma valstybe. 2017 metais Juodkalnija prisijungė prie NATO aljanso ir deklaruoja narystės Europos Sąjungoje siekį. Nepaisant demonstruojamos pro-vakarietiškos pozicijos, tarptautinės organizacijos ir užsienio ekspertai M. Djukanovičių kaltina korupcija, o jo valdymo stilių laiko autokratiniu. „Freedom House“ Juodkalnijos politinio režimo vertinimą 2020 metais pakeitė iš demokratijos į hibridinio režimo.
Visgi 2020 metų Juodkalnijos parlamento rinkimai buvo kur kas didesnis lūžis, nei tarptautinių organizacijų reitingai – pirmą kartą per bene 3 dešimtmečius M. Djukanovičiaus Demokratinė socialistų partija ir jos partneriai surinko mažiau balsų nei opozicinės partijos. Viena svarbiausių pralaimėjimo priežasčių – religinė ir etninė skirtis.
Religinė, o tuo pačiu ir etninė, įtampa Juodkalnijoje suintensyvėjo po to, kai valdančioji Demokratinė socialistų partija kartu su koalicijos partneriais 2019 metais priėmė kontraversiškai vertinamą religijos įstatymą, prieš kurį protestavo Serbijos ortodoksų bažnyčia bei jos tikintieji. Serbai įstatymą laikė grėsme bažnyčios išlikimui ir serbiško identiteto išsaugojimui, mat įstatymu buvo ne tik reikalaujama religinių bendruomenių iš naujo įregistruoti savo veiklą, bet ir garsinama atimti jų turtą, jei nebūtų įrodyta, kad jis priklausė bažnytinėms bendruomenėms iki 1918 metų, kai susiformavo Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė (Jugoslavija). Priešindamiesi religijos laisvės įstatymui 2019 metais į gatves plūdo ne tik Serbijos ortodoksų bažnyčiai priklausantys tikintieji, bet ir bažnyčios atstovai, įskaitant tuometį bažnyčios vadovą Juodkalnijoje – vyskupą metropolitą Amfilohije.
Protestai prieš M. Djukanovičių ir jų sąjungininkus suvienijo opozicines jėgas, kurios vedamos dabartinio šalies premjero Zdravko Krivokapičiaus, laimėjo 27 iš 81 vietų parlamente, kartu su kitomis partijomis sugebėjo sudaryti koaliciją ir suformuoti trapią, vieno balso daugumą parlamente turinčią, vyriausybę. Naujoji vyriausybė teigė išlaikysianti pro-vakarietišką šalies kursą, pakeitė daugumą aukščiausių šalies institucijų vadovų, koregavo kontraversiškus įstatymus (tokius, kaip religijos laisvės įstatymas) bei iškėlė ne vieną tyrimą buvusio valdančiojo elito atstovams. Tai įžiebė nesutarimus tarp naujosios Z. Krivokapičiaus vyriausybės ir M. Djukanovičiaus vadovaujamos prezidentūros. Šis konfliktas atsispindėjo ir protestų fone.
Dieną prieš įšventinimo ceremoniją ministras pirmininkas Z. Krivokapičius dalyvavo šalies sostinėje Podgoricoje vykusiame Serbijos ortodoksų bažnyčios renginyje, skirtame į Juodkalniją atvykusiam aukščiausiam šios bažnyčios vadovui – patriarchui Porfirije ir naujajam šalies bažnyčios vadovui vyskupui metropolitui Joanikije sutikti. Tuo pačiu metu prezidentas M. Djukanovičius pasirinko kitą kelią – jis lankėsi Cetinėje, kur susitiko su įšventinimui nepritariančiais protestuotojais.
Kol prezidentas rodė palaikymą protestuojantiems ir skatino juos ginti Juodkalnijos suverenitetą, valdantieji kaltino protestuotojus ir juos palaikantį M. Djukanovičių siekiu destabilizuoti valstybę politinių dividendų vardan. Geriausiu susipriešinimo tarp prezidentūros ir vyriausybės pavyzdžiu tapo prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, buvusio policijos vado Veselino Veljovičiaus sulaikymas. Apie jo sulaikymą socialiniame tinkle „Twitter“ asmeniškai pranešė pats šalies ministras pirmininkas Z. Krivokapičius.
Užsienyje – nevienareikšmis vertinimas
Įvykių Juodkalnijoje dviprasmiškumą gerai iliustruoja ir ne vienareikšmiškas jų vertinimas užsienio šalyse. Įvykiai Juodkalnijoje dėmesio sulaukė ir tarp Europos Parlamento narių.
„Reikia gerbti tikėjimo laisvę ir tikinčiųjų jausmus, tačiau negalima piktnaudžiauti religinėmis apeigomis siekiant politinių tikslų. Saviraiškos, visai kaip ir protesto laisvė neliečiama“, – teigė Europos Parlamento narys iš Kroatijos, užsienio reikalų komiteto pranešėjas Juodkalnijos klausimais Tonino Picula.
T. Picula kartu su Slovakijos europarlamentaru Vladimiru Bilčiku išleido bendrą pranešimą, kuriame išreiškė savo susirūpinimą, jog įvykiai Cetinėje gali suduoti rimtą smūgį šalies ateičiai Europos Sąjungoje. „Raginame visas suinteresuotąsias šalis aktyviai prisidėti prie įtampos mažinimo visuomenėje ir laikytis Juodkalnijos įsipareigojimo kurti modernią, demokratišką ir daugiatautę visuomenę. Politinis savo religinių įsitikinimų instrumentalizavimas nesuderinamas su vykstančiu reformų procesu Juodkalnijoje ir sėkmingu šalies įstojimu į Europos Sąjungą. Tai neatspindi Juodkalnijos tarptautinės padėties ir ilgalaikio taikaus sambūvio tarp daugelio tikėjimų ir skirtingos etninės kilmės žmonių“, – teigė Europos Parlamento nariai.
Tarp esamų ir buvusių politikų buvo ir tų, kurie savo simpatijas aiškiai išreiškė vienai iš konfliktuojančių pusių.
Vokietijos žaliųjų partijos atstovė Europos Parlamente Viola von Cramon dėl protestų kaltino Juodkalnijos prezidentą M. Djukanovičių ir Serbijos vadovą Aleksandrą Vučičių. Pasak jos, Juodkalnijos vadovas siekia išvengti vyriausybės vykdomo tyrimo, nukreipto prieš jo artimos aplinkos asmenis, o Serbijos vadovas tiesiog naudojasi situacija, siekdamas destabilizuoti savo kaimynę. „Nors Juodkalnija turi pareigą ginti savo piliečių teisę į taikų susirinkimą ir religijos laisvę, ji neturėtų kentėti nuo karo kurstymo kampanijos, kurią organizuoja jos prezidentas M. Djukanovičius ir prezidento A. Vučičiaus kontroliuojama Belgrado žiniasklaida“, – teigė V. von Cramon.
Absoliučiai priešingos nuomonės laikėsi buvusi Kroatijos užsienio reikalų ministrė Vesna Pušič. Jos teigimu, protestai – Juodkalnijos nepriklausomybės klausimas. „Tai, kas vyksta Juodkalnijoje, nėra religinė, net ne politinė ar ideologinė problema – tai konfliktas dėl Juodkalnijos teisės egzistuoti kaip nepriklausomai valstybei. Visa kita yra antraeilis dalykas, kuris gali būti išspręstas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė buvusi įtakinga Vakarų Balkanų politikė.
Lina Strupinskienė: atgyja tapatybių politika
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų direktorės pavaduotoja, Vakarų Balkanų regiono ekspertė dr. Lina Strupinskienė teigė, kad protestai yra savotiškas Juodkalnijos prezidento M. Djukanovičiaus bandymas išlaikyti valdžią ir per visuomenės skaldymą susigrąžinti po pralaimėtų parlamento rinkimų prarastas pozicijas.
„Deja, net patys juodkalniečiai ganėtinai sumišę dėl to, kas dabar vyksta jų šalyje. Iš esmės nesutariama, kas iš tiesų slypi už šių protestų. Tikrai aišku, jog etninės tapatybės ir religijos klausimai Juodkalnijoje svarbūs ir jie smarkiai suskaldę populiaciją. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad tapatybių politika yra tiesiausias kelias į rinkėjų širdis. Verta prisiminti, jog būtent dėl bandymo eiti prieš stačiatikių bažnyčią prezidentas M. Djukanovičius, šalį valdęs pastaruosius trisdešimt metų, pernai pirmą kartą pralaimėjo rinkimus. Labai tikėtina, kad palaikydami ir kurstydami protestus prieš naujojo Serbijos stačiatikių bažnyčios metropolito inauguraciją Cetinėje, M. Djukanovičius ir jo partija siekia grįžti į valdžią ir užsitikrinti politinę paramą. Jau rugpjūtį jie ėmė kalbėti apie tai, kad naujojo metropolito inauguracija yra dar vienas Serbijos bandymas pažeminti Juodkalniją, pakirsti jos valstybingumą ir nepriklausomybę, plėsti savo įtaką regione“, – teigė eksperte.
L. Strupinskienės teigimu, protestų kurstymas yra ne tik bandymas susigrąžinti valdžią, bet ir bandymas suskaldyti trapią naująją valdančiąją koaliciją, žvelgiant į ateinančius savivaldos rinkimus Podgoricoje: „Buvęs policijos vadas, dabartinis M. Djukanovičiaus patarėjas saugumo klausimais pats kvietė juodkalniečius protestuoti, o buvusius savo pavaldinius ragino nepaklusti nurodymams panaudoti jėgą. Be to, protestai ir ypač nesutarimai dėl to, kaip juos valdyti, leidžia M. Djukanovičiui skaldyti trapią valdančiąją koaliciją ir padeda burti paramą rudenį vyksiančiuose vietos rinkimuose sostinėje (kur dauguma save laiko juodkalniečiais, o ne serbais) ir net tikėtis priešlaikinių parlamento rinkimų.“
Pasak L. Strupinskienės, M. Djukanovičiui ir jo rėmėjams įvykiai Cetinėje gali tik dar labiau apsunkti ir taip sudėtingą padėtį: „Reikia suprasti, kad trisdešimt metų egzistavusį autoritarinio režimo aparatą išardyti nėra lengva. Nors M. Djukanovičiaus partija ir atsidūrė opozicijoje, daug jam artimų žmonių tebedirba įvairiausiose valstybinėse institucijose, ypač saugumo struktūrose, todėl vertinti, kiek valdantieji kalti dėl prasto protestų valdymo – sunku. Ne veltui dabartinis šalies premjeras paskelbė apie inicijuojamą vidinį tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų, o anksčiau minėtasis dabartinis M. Djukanovičiaus patarėjas, buvęs policijos pajėgų vadas V. Veljovičius buvo sulaikytas dėl galimo protestuotojų kurstymo.“
„Vis tik, manyčiau, jog savaitgalio įvykiai veikiau rodo M. Djukanovičiaus pralaimėjimą ir jo įtakos menkimą. Metropolitas sėkmingai inauguruotas, M. Djukanovičiaus santykiai su Serbijos prezidentu A. Vučičiumi akivaizdžiai pablogėję, jo patarėjas sulaikytas, tarptautinės bendruomenės palaikymo nėra. Bandymas politizuoti inauguraciją, kurstyti smurtą rodo savotišką desperaciją ir diskredituoja tiek M. Djukanovičių, tiek jo partiją“, – teigė regiono ekspertė.
Metropolito inauguracija yra įprasta religinė ceremonija, o ankstesni metropolitai taip pat būdavo inauguruojami Cetinėje. L. Strupinskienės teigimu, bažnyčia turi teisę rengti tokią ceremoniją. Lygiai taip pat piliečiai turi teisę į taikų protestą. Pasak jos, kilęs susiskaldymas naudingas ne tik Juodkalnijos vadovui M. Djukanovičiui, bet ir Serbijos prezidentui A. Vučičiui: „Vis dėlto, praėjusios savaitės įvykiai suteikė puikią progą vėl ištraukti tapatybių politikos kortą. Ja pasinaudojo ne tik buvęs Juodkalnijos prezidentas M. Djukanovičius, bet ir dabartinis Serbijos prezidentas A. Vučičius, kuris stipriai kontroliuoja bažnyčią Serbijoje ir tikisi per ją plėsti įtaką kaimyninėje Juodkalnijoje. Iš šio konflikto abu savotiškai laimėjo, nes aštrinant bei politizuojant religinę-etninę skirtį Juodkalnijoje, mažiau vietos liks tiems, kurie nori konstruktyvios politikos.“
„Kita vertus, naujoji valdžia susitvarkė su protestais ir ceremonija, nepaisant protestų, įvyko. Pastaruosius metus jie aktyviai dirbo reformuodami teisėsaugą, ruošdamiesi inicijuoti tyrimus dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo, ypač sietino su šalį ilgus metus valdžiusia paties Djukanovičiaus partija. Taigi turbūt ne atsitiktinumas, kad protestai buvo taip smarkiai politizuojami ir smurtas taip aktyviai kurstomas“, – teigė VU TSPMI direktorės pavaduotoja dr. L. Strupinskienė.