EK pirmininkė: mes remiame Afganistano žmones

Metiniame pranešime kalbėdama apie Europos Sąjungos saugumo padėtį, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen teigia matanti ne tik pasaulio ėjimą link naujos tvarkos ir naujos eros pradžią, kurioje vyksta ypatingas konkuravimas, bet ir padidėjusią įtampą.

„Pastarieji įvykiai Afganistane yra ne priežastis tų pokyčių, kuriuos minėjau, bet simptomas. Pirmiausia noriu aiškiai pasakyti, kad mes remiame Afganistano žmones“, – pabrėžia U. von der Leyen.

EK pirmininkė reiškia palaikymą Afganistano piliečiams ir yra įsitikinusi, kad jie turi sulaukti paramos tiek savo šalyje, tiek kaimyninėse valstybėse.

„Mes palaikome moteris, vaikus, teisėjus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus. Ir aš pirmiausia galvoju apie moteris teisėjas, kurios dabar slepiasi nuo vyrų, kurias pasodino į kalėjimą. Jos bandė prisidėti prie teisingumo, prie teisinės valstybės kūrimo, ir mes turime jas paremti. Turime koordinuoti pastangas su valstybėmis narėmis ir užtikrinti joms saugumą“, – teigia EK pirmininkė.

Ursula von der Leyen

Anot jos, svarbu suvokti, kad šiai šaliai kyla didelė rizika. Reaguodama į ją, U. von der Leyen išskyrė, kad Europos Sąjunga išreikš Afganistanui paramą, o pagalbos priemonių rinkinio planai bus pristatyti kitą savaitę.

„Turime suvokti, kokia rizika gresia šaliai. Tai yra badas – tai būtų didžiulė nelaimė, ir mes turime suvaidinti savo vaidmenį. 100 milijonų eurų humanitarinei pagalbai bus dalis mūsų priemonių rinkinio Afganistanui remti“, – kalba EK pirmininkė.

„Mes matome, kokie įvykiai klostosi Afganistane. Tai sukėlė skausmą žuvusių karių šeimoms, ir mes lenkiame galvą prieš tų karių, diplomatų, pagalbos darbuotojų gyvybes, kurie už bendrą tikslą paaukojo savo gyvenimus. Reikia užtikrinti, kad tos aukos nebūtų beprasmės“, – pabrėžia U. von der Leyen.

„Nespręsi krizės užsienyje – krizė ateis pas tave“

EK pirmininkė mato, kad NATO laukia labai sudėtingų klausimų sprendimas. Jos teigimu, kad galėtume kalbėti apie saugumą ir gynybą, svarbu užtikrinti bendradarbiavimą ir investuoti į bendrą partnerystę.

„Todėl dirbame su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir iki šių metų pabaigos bus pateikta nauja NATO ES deklaracija“, – skelbia U. von der Leyen.

Kalbėdama apie ES saugumo užtikrinimą, EK pirmininkė išskiria tris tikslų kategorijas. Pirmiausia ji akcentuoja stabilumo užtikrinimą ES valstybių narių kaimynystėje ir įvairiuose regionuose.

„Su pasauliu mus sieja didžiulės sausumos ir jūrų sienos. Dėl geografinės padėties Europa geriau nei bet kas kitas žino – jei nesiimsi veiksmų ir laiku nespręsi krizės užsienyje, ta krizė ateis pas tave“, – pažymi EK pirmininkė.

Antroji svarbi kryptis ES saugumo užtikrinime – atsižvelgti į tai, kad šiandien technologijos leidžia vykdyti tokias atakas, kurių anksčiau neturėjome.

„Grėsmės, su kuriomis susiduriame, keičiasi. Nuo hibridinių, kibernetinių iki ginkluotės ir kosmoso varžybų. Technologijos tapo tam tikrų valstybių ir nevalstybinių grupių galios užgrobimo priemonėmis. Nereikia didelės armijos, kad padarytum didžiulę žalą – gali ligonines, pramonę sužlugdyti tiesiog iš savo nešiojamo kompiuterio, gali sunaikinti visus rinkimus savo telefonu, turėdamas prisijungimą prie interneto“, – kalba EK pirmininkė.

NATO naikintuvai

Trečiuoju akcentu ji išskiria poreikį ir toliau kurti Europos gynybos sistemą, kurioje valstybės narės glaudžiau dalintųsi informacija. Tai ypač svarbu įvertinus tai, kad ateityje gali būti misijų, kuriose NATO ar Jungtinės Tautos negalės dalyvauti, todėl Europa turinti būti savarankiška.

Tam, pasak EK pirmininkės, galėtų padėti ir bendras ES informacijos suvokimo centras, kuriame apjungti skirtingų valstybių narių informaciniai šaltiniai leistų ES būti būti „pasirengusiai, visiškai informuotai ir geriau priimti sprendimus“.

„Mes turime sukurti pagrindą kolektyviniam sprendimų priėmimui, ir tai vadinu situacijos suvokimu. Valstybės narės neveikia vieningai ir nesidalina informacija ES lygmeniu, taigi, žvalgybinis bendradarbiavimas turi būti sustiprintas. Tačiau kalba eina ne tik apie žvalgybą siaura prasme – reikia sukaupti visų tarnybų žinias iš kosmoso, policijos, atvirų šaltinių ir tam tikrų agentūrų“, – pabrėžia U. von der Leyen.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)