EP nariai priėmė rezoliuciją dėl LGBTIQ asmenų teisių Europos Sąjungoje: 387 europarlamentarai balsavo už, 161 prieš, 123 susilaikė. Rezoliucijoje pažymima, kad ES valstybės privalo gerbti pagrindines LGBTIQ asmenų teises ir sudaryti sąlygas nekliudomai jomis naudotis. Tos pačios lyties asmenų santuoka ar partnerystė, sudaryta vienoje iš ES valstybių, turėtų būti vieningai pripažinta kitose ES valstybėse, o tos pačios lyties porų sutuoktiniai ar partneriai privalo turėti tas pačias teises, kaip ir skirtingų lyčių sutuoktiniai, teigia europarlamentarai.

Seimo narys, teisininkas, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, LGBT aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius sako, Europos Parlamento sprendimą paraginti valstybes nares teisiškai apsaugoti tos pačios lyties porų santykius vertinantis teigiamai, ypatingai šiuo metų vykstančių diskusijų dėl Partnerystės įstatymo kontekste.

Tomas Vytautas Raskevičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


„Lietuva yra viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių, kuriose niekaip nėra reglamentuojami tos pačios lyties porų santykiai. Nors Partnerystės įstatymas aktualus ir kartu gyvenantiems, tačiau nesusituokusiems skirtingų lyčių asmenims, šis įstatyminis reguliavimas tos pačios lyties poroms taip pat padėtų užtikrinti teisinę apsaugą, suteikiant partneriams artimųjų asmenų statusą. Labai tikiuosi, kad Lietuva netaps paskutine Europos valstybe, teisiškai sureguliavusia partnerystės santykius, o teikiamas įstatymo projektas sulauks Seimo narių palaikymo jau rudens sesijos metu“, – akcentuoja Laisvės partijos narys.

EP atkreipė dėmesį į Lenkijos ir Vengrijos bendruomenes, patiriančias diskriminaciją

EP ragina Europos Komisiją „imtis konkrečių priemonių, siekiant užtikrinti judėjimo laisvę visoms šeimoms, įskaitant vaivorykštės šeimas, vadovaujantis sprendimu byloje „Coman & Hamilton“, kuriame teigiama, kad direktyvoje dėl laisvo judėjimo vartojamas terminas „sutuoktinis“ taikomas ir tos pačios lyties partneriams. Kadangi Rumunija neįgyvendino minėto sprendimo, Europos Komisijai siūloma imtis papildomų veiksmų ir užtikrinti jo vykdymą.

EP taip pat kviečia ES valstybes pripažinti kitoje valstybėje išduotame gimimo liudijime nurodytus suaugusiuosius teisėtais vaiko tėvais, neatsižvelgiant į suaugusių asmenų teisinę lytį ar šeiminę padėtį. Europarlamentarai pabrėžia, kad svarbu pripažinti gimimo liudijimus visose ES valstybėse, neatsižvelgiant į tėvų lytį, nes taip būtų užtikrinta, kad į kitą ES valstybę persikeliantys vaikai neliktų be pilietybės.

EP nariai taip pat prašo Komisijos atkreipti dėmesį į LGBTIQ bendruomenės Lenkijoje ir Vengrijoje patiriamą diskriminaciją ir pasinaudoti turimomis priemonėmis, siekiant pašalinti aiškų pavojų, kad Lenkija ir Vengrija gali šiurkščiai pažeisti pamatines ES vertybes.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Tai svarbu, bet turime suprasti, kas tai yra rezoliucija

„Žinoma, kad balsavau už. Visose savo rinkiminėse programose nuo 2016 metų aiškiai palaikiau, kaip ir beje, Romos katalikų bažnyčią, lygiai tą patį faktą, kad LGBT bendruomenės žmonės turi teisę į civilinę santuoką. Partnerystė yra kaip žingsnis į tai. Kaip žadėjau, taip ir darau“, – sako europarlamentarė Aušra Maldeikienė.

Europos Parlamento narė sako, kad pirmiausiai turime suvokti, kas tai yra EP rezoliucija: „Tai yra EP nuomonė kuriuo nors klausimu. Ji nėra įstatymiškai privaloma. Nieko naujo EP nepasakė, didžioji dalis EP žmonių ir politinių grupių palaiko šį klausimą. Labiau buvo akcentuotos problemos, ypatingai, Lenkijoje ir Vengrijoje. Ačiū Dievui, Lietuva nebuvo paminėta, nors turime pakankamai aštrią situaciją. EP primena, kad žmogaus teisės ES yra labai svarbios. Tokia yra esmė“.

Aušra Maldeikienė
Foto: Asmeninins albumas


Diskredituojančios LGBT negali netekti finansavimo

Rezoliucija, pasak A. Maldeikienės, nėra direktyva, šis klausimas yra ES šalių narių nacionalinės teisės objektas. Tad EP net ir negalėtų nurodinėti šalims, kaip jos turi elgtis šiuo klausimu.

„Šiame dokumente akcentuojama, kad jeigu Lenkija ir Vengrija LGBT bendruomenę diskredituos, tai gali netekti finansavimo. Tai yra nesąmonė. Nors EP ir Europos Komisija tikrai visuose dokumentuose skatina žmonių lygybę, negalima šio klausimo sieti su tiesiogiai su išmokomis.

Išmokų Vengrija ar Lenkija negali tuo atveju, jeigu teisės viršenybės principu nesilaiko skirstant finansinius išteklius. Tai yra kai ES pinigus atiduoda savo draugužiams, teismai sutvarkyti taip, kad nemato čia problemos. Lenkija, pavyzdžiui, teismų viršenybę naikina. Reiškia nebelieka esminio dalyko, kaip patikrinti, ar teisingas sprendimas, jeigu politikai gali įtakoti teismus ir pan. Bet čia nėra šio klausimo. Tai būtų nekorektiškai tai sieti“, – atkreipia dėmesį A. Maldeikienė.