Teroristinių išpuolių skaičius ES nepakito

Remiantis 2021 m. Europolo pranešimu apie terorizmo situaciją ES, 2020 m. 27-iose ES valstybėse narėse buvo užfiksuoti 57 teroristinių atakų bandymai (įskaitant sėkmingus, nesėkmingus ir sustabdytus bandymus), palyginus su 55 išpuolių bandymais 2019 m. Dešimt iš šių išpuolių buvo džihadistų išpuoliai Austrijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Nors jie sudaro tik šeštadalį visų išpuolių ES, dėl jų įvyko daugiau nei pusė mirčių (12) ir beveik visi sužalojimai (47). Bendras žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius ES padvigubėjo nuo 10 mirčių ir 27 sužalojimų 2019 m. iki 21 mirties ir 54 sužalojimų 2020 m.

Iš viso Prancūzijoje ir Ispanijoje buvo įvykdyta 14 etnonacionalistų ir separatistų teroristinių išpuolių, o 24 išpuolius Italijoje surengė kairiųjų ar anarchistinių teroristų organizacijos ar asmenys. Daugeliu atvejų šios atakos buvo nukreiptos į privačią ir viešąją nuosavybę, pavyzdžiui, finansų įstaigas bei vyriausybės pastatus.

2020 m. trys ES valstybės narės (Vokietija, Belgija ir Prancūzija) patyrė keturis teroristinių išpuolių bandymus, kuriuos paskatino dešinysis ekstremizmas. Tačiau tik vienas iš jų buvo įgyvendintas.

Įvykdytų atakų – dvigubai daugiau, nei sustabdytų

Džihadistų terorizmas tebėra didžiausia grėsmė ES. 2020 m. įvykdytų džihadistų teroristinių išpuolių skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis už sustabdytų bandymų skaičių.

Europolo duomenimis, visi džihadistų išpuoliai, skaičiuojant keturis sėkmingus ir dešimt nesėkmingų bandymų, buvo organizuojami individualių asmenų.

Iš viso 2020 m. Europolui buvo pranešta apie 449 suėmimus, įtariamai susijusius su teroristiniais nusikaltimais. Šis skaičius buvo žymiai mažesnis nei 2019 m. (1004).

Foto: Shutterstock

Padidėjo paprastų ginklų naudojimas, auganti grėsmė – skaitmeninis radikalėjimas

Manoma, kad sprogmenų naudojimas teroristinių išpuolių metu 2020 m. sumažėjo dėl pandemijos ir viešųjų erdvių, tokių kaip prekybos centrai, bažnyčios ir stadionai, uždarymo.

2020 m. teroristai išpuoliams dažniausiai naudojo peilius, taranavimą transporto priemonėmis ir padegimus. Šaunamieji ginklai buvo naudojami tik vasario mėnesį įvykusiame dešiniųjų teroro išpuolyje Hanau (Vokietija) ir lapkričio mėnesį įvykusiame džihadistų išpuolyje Vienoje.

Padidėjus interneto naudojimui pandemijos metu, internetinėse bendruomenėse išaugo smurtinis ekstremizmas. Po pranešimų programėlių, tokių kaip „Telegram“, pastangų blokuoti teroristines grupes, džihadistų propaganda labiau pasklido po kai kurias, dažnai mažesnes, internetines platformas, o dešinieji ekstremistai, ypač jaunimas, vis dažniau naudojo vaizdo žaidimus ir žaidimų platformas savo ideologijai skleisti.

Džihadistai ir dešinieji ekstremistai bandė išnaudoti COVID-19 pandemiją propagandos tikslais, o kairieji ir anarchistiniai ekstremistai į savo skleidžiamas istorijas įtraukė vyriausybės kovos su pandemija priemonių kritiką.

Kovoje su terorizmu reikalingas platesnis dirbtinio intelekto panaudojimas

„Skaičiai rodo, kad net pandeminiais 2020 metais įvykdytų džihadistų išpuolių skaičius ES buvo daugiau nei dvigubai didesnis už sustabdytų atakų skaičių (atitinkamai 10 ir 4). Labai tikėtina, kad pandemijai pasibaigus užtikrinti saugumą Europoje bus tikrai ne lengviau, o kur kas sudėtingiau, nes daugės masinio susibūrimo galimybių ir vietų“, – atkreipia dėmesį EP narys Petras Auštrevičius.

Šaltinis: „Europolas“ 2021 m., dizainas „Delfi HUB“


Kovoje su terorizmu, pasak P. Auštrevičiaus, reikia būti žingsniu priekyje nusikaltėlių: „Esminis prevencijos įrankis šiandien yra šiuolaikinės technologijos, kurių teikiamų galimybių dar visapusiškai neišnaudojame“.

Europarlamentaras sako, kad pirmiausia reikalingas kuo platesnis dirbtinio intelekto pasitelkimas prognozuojant ir imituojant galimus terorizmo veiksmus. Britai jau dabar šioje srityje yra smarkiai pažengę, veikia ne vienas jų kurtas terorizmo prevencijos modelis.

Antra, reikalinga efektyvesnė viešosios erdvės, socialinių tinklų ir kitų bendravimui tinkamų platformų stebėsena. „Kaip žinia, ekstremistai šiais laikais įvertina rizikas bei išnaudoja net žaidimų įrangą savo žinioms skleisti, taip pat - verbavimui. Šioje vietoje būtina aktyvesnis monitoringas, reikia lopyti spragas, kurios išnaudojamas propagandai“, – sako P. Auštrevičius.

Ir trečia, pasak europarlamentaro, yra svarbu užkirsti kelią finansų srautams, kuriuos išnaudoja teroristai: „Čia kalbu ne vien apie nelegalią prekybą narkotikais. Pinigų plovimo priemonėmis dalis lėšų pasiekia ir teroristus. Būtina greičiau identifikuoti juodųjų pinigų šaltinius, ir juos sustabdyti".

Terorizmą padėjo suvaldyti tarpvalstybinė veiksmų koordinacija

„Padėtis ES šiandien iš tikrųjų yra labai gera, turint minty, kokios terorizmo grėsmės galėtų kilti Europai. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, mes galime tik pasidžiaugti ir patys sau pavydėti, kaip Europoje sėkmingai yra dorojamasi su tokio tipo iššūkiais. ES priemonės kovoje su terorizmu yra tikrai pakankamos ir pasiteisinusios“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.

Petras Auštrevičius


Pasak E. Račiaus, prisiminus, kaip Islamo valstybė buvo pradėjusi siautėti, kaip dešimtis tūkstančių europiečių įtikino persikelti į savo valdomas teritorijas, tai visa tai, kas buvo nuo Arabų pavasario ir kokia padėtis yra dabar, tai šiandien ji tikrai gera.

„Ar galima rasti daugiau priemonių? Turbūt taip. Įvairios nevyriausybinės organizacijos greit atkreiptų dėmesį, kad galbūt kalbant apie migrantų integraciją ar kitose srityse nėra pakankamai daug skiriama dėmesio ne tiek migrantams, bet, pavyzdžiui, šalia gyvenantiems vietiniams gyventojams, kad jie ugdytų toleranciją, išprusimą ir pan. Žinoma, kad galima rasti sričių, kur galima būtų pasitempti, bet bendras paveikslas ir padėtis ne tai, kad nėra kritiška, bet išties gera“, – pastebi profesorius.

Paklausus, kurios ES priemonės suvaldė situaciją, E. Račius sako, kad nors teigiamą rezultatą davė priemonių visuma, visgi, jis išskirtų glaudesnį bendradarbiavimą, veiksmų koordinaciją: „ES žinybų vaidmenyje ES tikrai labai glaudžiai bendradarbiauja viduje. Aišku, ne tik tarpusavyje, bet ir su kitomis valstybėmis partnerėmis, pavyzdžiui, Izraeliu ir pan. Atsibudimas ir suvokimas, ypač Islamo valstybės klausimu, kad pavieniui ne tai kad nėra prasminga kovoti, bet yra sudėtinga ir reikia koordinuoti kaip įmanoma artimiau, davė tikrai daugiau teigiamų vaisių. Kalbant apie infiltravimąsi į potencialias ekstremistines grupes, tai šie naudojami metodai irgi geri. Didžiausia sėkmė, kad Europos Sąjunga, kokia bebūtų didfunkcionali daugybėje kitų sričių, žinybų lygmenyje šioje srityje atrodo, kad veikia pakankamai koordinuotai“.

Situacija pasikeitė po teroristinių išpuolių Paryžiuje ir Briuselyje

„Atskaitos taškas, kai buvo pradėta į terorizmą reaguoti labai rimtai ir situacija pradėjo keistis, buvo išpuolis Paryžiaus „Bataklano“ teatre ir Briuselio oro uosto sprogdinimai. Panašu, kad didžiosios ES valstybės sukluso ir suvokė, kad Islamo valstybės grėsmė iš tikrųjų yra labai reali. Tuomet buvo imtasi realių priemonių. Dabar įvairaus pobūdžio išpuolius bandoma užkardyti ir tas grupes susekti pagal tą patirtį ir naudoti priemones, kurios buvo pritaikytos ne „Al-Qaedo“, o Islamo valstybės išpuolių užkardymui“, – sako profesorius.

E. Račius sako, kad turime daugybę šalių Europoje, kurios nesusiduria su jokio tipo teroristinėmis grėsmėmis. Lietuva šiame kontekste buvo paminėta vienu atveju, kai buvo ketinta susprogdinti paketą.

„Žinoma, būtų buvusi labai nemaloni situacija, jei tas paketas būtų susprogęs. Bet pripažinkime, tai buvo labai infantiliškas mėginimas ir jeigu lygintume, tarkime, su Prancūzija, kuri turi kolosalių iššūkių, pačio įvairiausio plauko ideologinių grupuočių, tarp kurių ir ginkluotų, tai tada sakytume, kad mūsų patirtys, kaip diena ir naktis, – sako E. Račius, kurio nuomone, būtent Prancūzija būtų sektinas kovoje su terorizmu pavyzdys ES, – Matome, kaip ši šalis sėkmingai dorojasi su šiais iššūkiais, kaip jie reaguoja ir kiek statistiškai yra užkardomų įvykių. Prancūzija sėkmingai dirba su visoms religinėmis bendruomenėmis, tai yra svarbu. Tarp neblogai susitvarkančių paminėčiau ir Didžiąją Britaniją, kuri jau nebėra ES“.

Egdūnas Račius

Nerimą kelia dešiniojo ekstremizmo plitimas

„Kalbant apie religinį ekstremizmą, matome, kad su juo dorojamasi, dešinysis ekstremizmas dar nėra tokia didelė problema, bet jis sparčiai kyla ir čia laukia nauji iššūkiai ir sprendimai, kaip su tuo dorotis. Reiktų atsižvelgti ir į tokį dalyką, kad Europos Parlamente yra atstovų iš ultra dešiniųjų politinių jėgų. Nenoriu pasakyti, kad tos jėgos pritartų teroristiniam išpuoliui, bet jos galbūt nebūtų linkusios pritarti priemonėms tokiai radikalizacijai pažaboti. Kairysis atskirose valstybėse šiek tiek yra problema, bet ne tokio masto“, – pastebi profesorius.

Visgi, E. Račius atkreipia dėmesį, kad paskutiniai terorizmo išpuoliai buvo organizuoti pavienių asmenų, nesusivokusių realybėje, skirtingai nei, kaip buvo prieš tai, kuomet juos gerai organizavo grupuotės, turinčios ir sprogstamąsias medžiagas: „Dabar išpuolius lydi peiliai ar šaunamieji, bet lengvieji ginklai, tai jau parodo, kad sugebėta užkardyti. O tokios pavienės nusikalstamos veikos turbūt visada išliks“.

ES reguliariai aptariamos terorizmo grėsmės bei priemonės jam užkardyti

Greta 19-os universalių konvencijų ir protokolų Jungtinių Tautų Saugumo Taryba yra priėmusi keletą rezoliucijų, susijusių su terorizmu. Svarbiausia iš jų – visaapimanti Saugumo Tarybos rezoliucija, priimta 2001 metų rugsėjo 28 dieną po teroristinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone.

Europos Sąjunga 2005 metų gruodį parengė kovos prieš terorizmą strategiją, kuri akcentuoja keturis veiklos aspektus kovoje prieš terorizmą: prevenciją, apsaugą, persekiojimą ir reagavimą.

2005 metais taip pat parengta Europos Tarybos konvencija dėl terorizmo prevencijos. Šia konvencija siekiama imtis veiksmingų terorizmo prevencijos priemonių ir kovoti su viešu kurstymu daryti teroristinius nusikaltimus, verbavimu ir mokymu terorizmo tikslais.

Jungtinių Tautų šalys narės 2006 m. rugsėjį pradėjo naują etapą kovos prieš terorizmą srityje – priėmė Visuotinę kovos prieš terorizmą strategiją.

Vidiniai ir išoriniai kovos prieš terorizmą aspektai bei priemonės teroristinei veiklai užkardyti reguliariai aptariami trijose ES Tarybos darbo grupėse. Europos Sąjungos institucijos koordinuoja kovos prieš terorizmą veiklą, Europos Sąjungos Taryboje veikia Kovos prieš terorizmą koordinatorius.

Paryžius mini teroristinių išpuolių metines
Foto: AP/Scanpix


Kitos tarptautinės ir regioninės organizacijos bei iniciatyvos – NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba, Pasaulinė kovos prieš branduolinį terorizmą iniciatyva, Visuotinis kovos prieš terorizmą forumas – savo veikloje taip pat užsiima skirtingais kovos prieš terorizmą aspektais.

Lietuvoje taikomos ribojamosios priemonės, susijusios su terorizmu

Lietuva pakankamai aktyviai veikia tarptautiniuose kovos prieš terorizmą formatuose. Per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m. antroje pusėje Lietuvos atstovai pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybos vidinių bei išorinių aspektų darbo grupėms.

2014–2015 metais Lietuva buvo nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare. Tuo metu Lietuva taip pat pirmininkavo JT Saugumo Tarybos Kovos su terorizmu komitetui bei atitinkamai darbo grupei.

Lietuvoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, susijusios su terorizmu, nustatytos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis (jos įgyvendinamos ir ES teisės aktais) ir savarankiškomis ES ribojamosiomis priemonėmis. Šios priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą.

Lietuva netaiko autonominių (t. y., savo pačios iniciatyva priimtų) sankcijų, susijusių su terorizmu: nėra priimta jokio nacionalinio teroristų ar su jais siejamų asmenų sąrašų.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ribojamosios priemonės

Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje įsteigti du komitetai, kurie sprendžia tarptautinių sankcijų, nustatytų teroristinėms organizacijoms ir su jomis siejamais asmenims, klausimus.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas koordinuoja su „Al-Qaida“ susijusių asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, sąrašą.

Komitetas taip pat nuolat atnaujina Talibanui priklausančių bei su juo susijusių asmenų sąrašus. Šiems asmenims taikomos tarptautinės sankcijos, kurias sudaro kelionių apribojimai, lėšų užšaldymas, ginklų embargas. Informacija apie sankcijų komiteto veiklą, susijusius teisės aktus, taikomas sankcijas ir išimtis bei kita susijusi informacija pateikiama Sankcijų komiteto tinklapyje.