Ragina atkreipti dėmesį į korupcinių nusikaltimų svarbą
Visuotinio žmogaus teisių sankcijų režimo įtvirtinimas ES yra tikslingas siekis įvesti aiškią sistemą, atspindinčią bendrijos užsienio bei saugumo politikos vertybinę liniją. Juo tvirtai pabrėžiamas bendrijos pasiryžimas stiprinti savo vaidmenį, sprendžiant rimtus žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje. Pirmosios sankcijos pagal naująjį režimą pritaikytos dar 2021 m. kovo mėn. ES į konsoliduotą režimo sąrašą dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų įtraukus keturis su Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno nunuodijimu susijusius Rusijos pareigūnus.
Be konkrečiai reglamente įvardintų pažeidimų kaip genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, savavališkas sulaikymas ar suėmimas, kankinimas, vergija bei neteisminės egzekucijos, sankcijų režimas gali būti taikomas ir kitiems pažeidimams, jei jie yra plačiai paplitę, sistemingi ar kitaip kelia rimtą susirūpinimą, kiek tai susiję su bendros užsienio ir saugumo politikos tikslais.
Visgi Europos Parlamento liepos 8 d. priimtoje rezoliucijoje pastebima, kad pražūtingą poveikį žmogaus teisių padėčiai galinti turėti korupcija ES režime nėra įvardijama kaip baudžiamoji nusikalstama veika. Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė teigia, kad žmogaus teisių ir korupcijos klausimai viešojoje erdvėje dažnai klaidingai suvokiami kaip atskiros kategorijos.
„Apie korupciją dažnai kalbama nesiejant šių veikų su žmogaus teisėmis – tai paprastai kyšininkavimas, siekiant gauti kokią nors paslaugą, valstybės tarnautojų ar politikų neteisėtos veikos, kai naudojamasi tarnybine padėtimi ir panašiai“, – sako ekspertė.
Tačiau, anot E. Kavoliūnaitės-Ragauskienės, korupcinės veiklos daro žalą ne tik konkretiems asmenims, bet ir visuomenei apskritai: „Pavyzdžiui, dėl korupcijos iškreipiamas viešųjų išteklių paskirstymas visuomenėje – mažiau išteklių lieka tiems žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia. Didėja mokesčiai visiems, tampa sunkiau gauti valstybės teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, medicinos, didėja atskirtis tarp skurstančių ir pasiturinčių asmenų. Dėl korupcijos valstybės gyventojams tampa sunkiau sulaukti teisingumo: kai valdžios institucijos ir teismai yra korumpuoti, tampa sunkiau užtikrinti gyventojų saugumą, paperkami teisėsaugos institucijų pareigūnai. Taigi, tokiais atvejais korupcijos ir žmogaus teisių užtikrinimo ryšį galima įžvelgti labai tiesiogiai.“
Siekis sustiprinti sankcijų poveikį
Ragindami Europos Komisiją išplėsti sankcijų režimo taikymą ir korupcinius nusikaltimus įtraukti kaip galinčius aktyvuoti sankcijų režimą, europarlamentarai siekia užtikrinti, kad griežtesnis režimo įgyvendinimas padėtų įgyvendinti ES bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus.
„Nėra teisinga, kad Sergejaus Magnitskio vardu pavadintas sankcijų režimas negali būti pritaikytas Putino pakalikams, kurie pelnosi iš viešųjų fondų, skurdina Rusijos gyventojus, neužtikrindami jiems kokybiškų paslaugų ir oraus pragyvenimo galimybės. Korupcijos nusikaltimai sudaro reikšmingą žmogaus teisių pažeidimų dalį“, – teigė europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Komentuodama iniciatyvą Dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė pabrėžia, kad korupcinių pažeidimų įtraukimas į sankcijų režimą, viena vertus, sustiprina korupcijos kaip neteisėtos ir nepageidaujamos veikos svarbą aukščiausiame lygmenyje. Antra vertus, tai sudaro galimybes taikyti sankcijas tose valstybėse, kuriose dėl korupcijos yra pažeidžiamos žmogaus teisės, tuo pademonstruojant netoleranciją režimams, kuriuose dėl korupcijos atliekami žmogaus teisės pažeidimai.
„Trumpai tariant, tai yra įrankis, padedantis valstybėms efektyviau kovoti su korupcija, siekiant išvengti gresiančių sankcijų,“ – teigia E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė.
Didesnis Europos Parlamento vaidmuo
Papildytas sankcijų režimas leistų korupcinius nusikaltimus atliekantiems asmenims ir subjektams taikyti draudimą keliauti ar įšaldyti asmenų bei subjektų lėšas nepaisant to, kurioje pasaulio vietoje pažeidimas atliktas. Taip pat ES esantiems asmenims ir subjektams būtų draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sąlygas į sąrašus įtrauktiems asmenims ir subjektams naudotis lėšomis.
Šiuo metu į sankcijų režimą įtrauktų subjektų sąrašą ES valstybės narės arba ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai siūlymu sudaro ES Taryba. Tačiau siekiant režimo teisėtumo sustiprinimo, Europos Parlamento rezoliucija taip pat raginama suteikti didesnio įsitraukimo galimybes pačiam EP, leidžiant nurodyti šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų atvejus, bei pilietinei visuomenei.
„Būtina sustiprinti Magnitskio sankcijų prevencinį poveikį – panašaus pobūdžio nusikaltimai automatiškai turėtų užtraukti tas pačias sankcijas visiems kaltininkams. Sankcijų sąrašas turėtų būti rengiamas centralizuotai ES institucijose ir mažiau priklausyti nuo ES valstybių, o sprendimų priėmimui turėtų užtekti kvalifikuotos daugumos balsų. Korupcija taip pat turėtų būti įtraukta į ES sankcijų sąrašą, kaip tą padarė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada“, – pabrėžė europarlamentaras Andrius Kubilius.
Nors tokio pobūdžio žmogaus teisių pažeidimų sankcijų režimas nėra pirmasis pasaulyje, ES sprendimas priimti koordinuotą ir aiškią sistemą yra svarbus žingsnis, leidžiantis ES kovoti su žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje, neapsiribojant iki tol konkrečiose valstybėse veikusiais geografiniais sankcijų režimais.