Vykdoma hibridinio karo ataka sulaukia įvairių reakcijų
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė dar liepos pradžioje, prieš Parlamento vasaros pertrauką, ėmėsi iniciatyvos ir surengė vidaus ir užsienio reikalų komitetų posėdį migrantų krizės problemai aptarti.
„Nors tai buvo tik pati įvykių pradžia, mums labai rūpėjo kuo greičiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra įprastas migracijos protrūkis, kokį patiria kitos, pietinės Europos Sąjungos šalys. Tas susirūpinimas jau tada buvo labai aiškus, išskyrus kraštutiniams kairiesiems. Mums buvo svarbu, kad visi susivoktų, kas vyksta, kad tai yra hibridinio karo ataka prieš vieną iš Europos Sąjungos valstybių. Dabar, aišku, konkretūs veiksmai yra ne Europos Parlamento, o Europos Komisijos ir Europos Tarybos rankose“, – sako R. Juknevičienė.
Galima pastebėti, kad vykstanti krizė iššaukia nemažai negatyvių visuomenės reakcijų – baimės, pykčio, priešiškumo neteisėtų migrantų adresu. R. Juknevičienė pastebi, kad tokias reakcijas dažniau kursto kraštutinės politinės jėgos, tačiau nemano, kad plačiajai visuomenei trūksta empatijos.
„Mes matome kraštutinių politinių jėgų raginimus vos ne šaudyti ant sienos, bet nemanau, kad tokių yra dauguma. Natūralu, kad kyla baimė. Per pastaruosius metus Lietuva sulaukė labai daug pabėgėlių iš Baltarusijos, tačiau nemačiau, kad žmonės juos sutiktų su pasipiktinimu. Labai aiškiai suprantame, kad žmonės bėga nuo kalėjimo, nuo kankinimų, galbūt ir nuo grėsmės jų gyvybei. Tai žmonės, kurie kažkuria prasme yra nukentėję, kad juos apgaudinėja Baltarusijos režimas, kad jie metami per sieną, nors fiziškai Lietuva neturi pajėgumų priimti tokio skaičiaus žmonių“, – teigia parlamentarė.
Politinis kurstymas ir įtampos kėlimas iš penktosios kolonos
R. Juknevičienės teigimu, šių dienų aktualijose atsispindi daug politinio kurstymo ir įtampos kėlimo iš Lietuvoje veikiančių Lukašenkos ir Putino gerbėjų. Parlamentarė įsitikinusi – tokius asmenis galima vadinti kolaborantais, o jų veikla kelia susirūpinimą.
„Matau, kad Lukašenka ir Putinas Lietuvoje turi nemažai savo gerbėjų, tokių kaip Paleckis, Kandrotas ir kiti, kurie nesibodi pasisakyti Lukašenkos propagandos televizijose. Akivaizdu, kad jie yra penktoji kolona, ir juos drąsiai galima vadinti kolaborantais.
Tokių žmonių turėjome ir 1940-ais metais – tuo metu jie nebuvo žinomi, bet paskui, Lietuvą okupavus, svarbiausias pozicijas užėmė tokie žmonės kaip Sniečkus, Guzevičius, Paleckis. Dabar irgi panašiai bandoma naudotis kolaborantais, o tai kelia rūpestį. Žinutės, kurias skleidžia Lukašenkos propaganda, atsikartoja ir Karbauskio siūlymuose, kai pradžioje jis siūlė keisti Lietuvos užsienio politiką“, – pastebi R. Juknevičienė.
Parlamentarė neabejoja, kad dabartinę migrantų krizę Lietuva įveiks, o iš jos šalis išeis sustiprėjusi. Tuo pačiu ji primena, kad ir 2015 metų pabėgėlių krizė Lietuvai atnešė daug patirties, pakeitė požiūrį į migraciją, buvo sustiprintos tokios struktūros, kaip „Frontex“. Be to, dabartinė krizė Europos Sąjungai reiškia signalą, kad reikia labiau susirūpinti išorės sienomis.
„Dabartinė vyriausybė dirba sunkiai, bet labai veiksmingai, ir ieško sprendimų, kurių iki šiol niekam nereikėjo priimti. Linkiu jiems sėkmės ir laikau kumščius. Nepaisant to, patinka ar nepatinka politiškai ši vyriausybė, visuomenė ir žiniasklaida turi suprasti, kad vyksta ir informacinis karas. Laukia nelengvas ruduo, nes bus finalinė „Zapad“ karinių pratybų, kuriose dalyvauja Rusija ir Baltarusija, fazė. Turiu daug nuojautos ir matymo, kad šita situacija irgi susijusi su šitom pratybom, siekiant kaimyninėje valstybėje sukelti chaosą. Todėl labai kviečiu visus neužkliūti už šito naratyvo ir nepilti vandens ant to scenarijaus malūno“, – sako R. Juknevičienė.
Pastebi trukdymą valstybei apsiginti nuo krizės
Europos Parlamento narys Andrius Kubilius antrina, kad absoliuti dauguma parlamentarų supranta, kad tai, kas vyksta Lietuvoje, nėra nieko panašaus į pabėgėlių krizę, kuri Europą buvo ištikusi 2015-2016 metais.
„Tai yra tam tikra hibridinio karo rūšis, kurią organizavo Lukašenka. Suprantama, kad tai kelia rimtą pavojų visos Europos Sąjungos saugumui, nes jei nebus sustabdytas Lukašenkos hibridinis karas, tai po to lygiai tokių pat veiksmų galima tikėtis iš Vladimiro Putino. Bendrą sąjungos pozicija yra solidari ir labai aiškiai suprantanti iššūkius, su kuriais mums tenka susidurti. Suprantami ir veiksmai, kurių Lietuva imasi stiprindama fizinę sienos apsaugą“, – teigia A. Kubilius.
Kalbant apie krizės iššaukiamas visuomenės reakcijas, parlamentaras pabrėžia, kad svarbu atskirti du dalykus – laikinų stovyklų kaimynystėje esančių žmonių nerimą ir kenkėjišką politikavimą.
„Lietuvoje labai daug tokio pigaus, neatsakingo ir net kenkėjiško politikavimo iš žinomų visuomenės grupių, kurios laksto po visą Lietuvą ir trukdo valstybei įgyvendinti svarbius veiksmus. Žinomi politikai ir įvairios visuomenės grupės rinkosi prie Rūdninkų, mitingavo, trukdė pareigūnams dirbti. Šioje vietoje reikėtų atskirti du dalykus – žmonių nerimą susiduriant su kažkuo nepažįstamu, ir kenkėjišką politikavimą, kai bandoma kenkti vyriausybei, bet kartu kenkiama ir valstybei“, – pastebi A. Kubilius.
Iš migrantų krizės Europa turėtų pasiimti tris pamokas
Parlamentaro teigimu, dabartinė migrantų krizė atkreipė didesnį dėmesį į šalies sienų saugumą ir parodė, kad Rytuose susitelkę režimai kelia vis didesnį pavojų. Viso A. Kubilius išskiria tris esmines pamokas, kurias iš šios krizės gali pasiimti Europa.
„Visų pirma, bus sustiprinta rytinės sienos apsauga, apie ką galbūt buvo galima pagalvoti ir anksčiau. Bet čia paprastas dalykas – kol neištinka krizė, tai dalykai nebūna sprendžiami. Antras dalykas – manau, kad visa Europos Sąjunga ir Vakarų demokratijos gauna dar vieną rimtą signalą, koks pavojingas teroristinis Lukašenkos režimas. Manau, tai prisidės prie to, kad Vakaruose rasis daugiau supratimo, kad reikia ieškoti greitų būdų, kaip padėti baltarusių žmonėms atgauti savo demokratines teises ir užbaigti šį nusikaltėlišką Lukašenkos režimą.
Ir trečias dalykas – aš manau, kad Vakaruose taip pat bus žymiai geriau suprantama, kad visa Europos Sąjungos rytinė siena darosi rizikinga. Problemas kuria tokie autoritariniai režimai, kaip Lukašenkos, bet labai greitai tai gali tapti ir Kremliaus naudojamu įrankiu. Dėl to reikia iš anksto ruoštis, didinti sienų apsaugą“, – pabrėžia A. Kubilius.
