Emocinė sveikata – kas tai?
Darželiuose, mokyklose, universitetuose ar darbo vietose vis dažniau girdimas terminas „emocinė sveikata“, tačiau neretai žmonės nesusimąsto, ką tai iš tiesų reiškia. VU Psichologijos instituto dėstytojos, psichologės dr. Ksenijos Čunichinos teigimu, emocinė sveikata yra svarbi psichinės sveikatos dalis, kuri apima gebėjimą priimti savo emocijas, kontroliuoti jausmus, elgesį ir mintis:
„Tai taip pat mūsų gebėjimas įveikti kasdienius sunkumus ir iššūkius. Emociškai sveikas žmogus geba įveikti stresą, keisti blogus įpročius, turėti sveikus santykius su aplinkiniais ir su savimi“, – kalba psichologė.
Problemos gali slypėti dar vaikystėje
Nenuostabu, jog emocinės sveikatos pablogėjimą gali sukelti daug veiksnių. Anot K. Čunichinos, tai gali būti kasdienio gyvenimo pokyčiai, didelis stresas, netektis, liga ir, žinoma, pandeminė situacija. Psichologė priduria, kad emocinę sveikatą taip pat blogina nuolatiniai konfliktai, per didelis darbo krūvis arba menki gebėjimai pasirūpinti savimi. Gilios emocinės sveikatos sutrikimų šaknys gali glūdėti ir vaikystės trauminėje patirtyje.
„Šiuolaikinis žmogus gyvena labai greitu tempu. Vystosi technologijos, aplinka yra labai konkurencinga. Nuolatinis savęs lyginimas su kitais arba tuo, ką matome kitų žmonių socialiniuose tinkluose, skatina nepasitenkinimą savo gyvenimu, nerealistiškų standartų iškėlimą, griauna emocinę pusiausvyrą“, – teigia VU Psichologijos instituto dėstytoja.
Jau daugiau nei metus gyvename neįprastomis sąlygomis: per labai trumpą laiką žmogus turėjo perstruktūruoti savo kasdienybę. K. Čunichinos manymu, pandemija sukėlė neapibrėžtumą, stiprų nerimą – dėl sveikatos, ateities, artimųjų. Normalu, kad tokiomis sąlygomis mažėja žmogaus patiriamas saugumo jausmas, kuris ypatingai svarbus emocinei pusiausvyrai.
„Daugelis tyrimų patvirtina, kad pandemijos metu emocinė žmonių sveikata sutriko, sutriko ir įprastas mūsų gyvenimo būdas. Prisitaikyti prie naujų aplinkybių reikia laiko – vieniems daugiau, kitiems mažiau. Baimės, pažeidžiamumo (viruso arba kitų karantino sukeltų padarinių atžvilgiu) jausmai ir gyvenimas nuolatinėje įtampoje apsunkina psichologinę žmogaus būklę“, – dalinasi psichologė.
Europiečių požiūris į žmonių psichologinę sveikatą
Susirūpinimas žmonių psichine sveikata dar iki pandemijos buvo labai svarbi Europos sveikatos politikos dalimi. Kaip teigia Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė, 2018 m. Europos Komisijos užsakytoje studijoje „Health a glance Europe 2018 report“ buvo išreikštas susirūpinimas dėl blogėjančios psichologinės žmonių sveikatos:
„Psichologinės sveikatos problemos kamuoja apie 84 milijonus ES gyventojų, o valstybių narių išlaidos tokių ligų gydymui kainuoja per 600 milijardus eurų arba 4 % ES bendro vidaus produkto“ – sako EP narė.
V. Blinkevičiūtės nuomone, psichologinės ligos ir sutrikimai sukelia dideles ekonomines bei socialines pasekmes. Visose valstybėse narės vykdomos programos psichologinei sveikatai gerinti, tačiau pripažįstama, jog turi būti nuveikta daug daugiau šioje srityje, ypač kalbant apie prevenciją:
„Kalbant apie psichologinę sveikatą, būtina pažymėti, jog ši sąvoka ES suprantama gana plačiai ir apima visą spektrą sutrikimų ir ligų – ne tik psichologinius sutrikimus kaip nerimas, lengva depresija, bet ir ligas, sukeltas narkotikų bei alkoholio vartojimo ir itin sunkias ligas, kaip sunkios formos depresija, šizofrenija, bipoliariniai sutrikimai ir daug kitų. Taigi, kalbame apie labai ilgą sąrašą ligų, kurios papuola į psichologinių ligų kategoriją“, – sako europarlamentarė.
Strategija – Europos Komisijos rankose
V. Blinkevičiūtės teigimu, EP kol kas neturi psichologinei sveikatai skirtos strategijos ES mastu, nors ne kartą Europos Komisija (EK) buvo primygtinai raginama EP pateikti tokią strategiją, ypač turint omenyje COVID pandemiją.
„Parlamentas dar praėjusiais metais sureagavo į pandemiją ir prašė EK pateikti 2021-2027 m. psichikos sveikatos planą. Todėl dabar tik lieka tikėtis, jog Komisija imsis veiksmų šioje srityje“, – apie tai, kokių pokyčių reikėtų, kalba politikė.
Kaip teigia EP narė, Parlamentas patvirtino ir ES finansinius instrumentus, kuriuos bus galima panaudoti, didinant sveikatos apsaugos priemonių prieinamumą ir efektyvumą:
„ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo bei struktūrinių fondų lėšomis Lietuva numato stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą, siekiant mažinti savižudybių, priklausomybių skaičius, daug dėmesio skiriant vaikų psichologinei būklei. Bus gerinamas psichikos sveikatos geografinis ir finansinis prieinamumas, išplėstas psichoterapijos metodą taikyti galinčių specialistų ratas ir įgyvendintos kitos priemonės, kurių rezultatus turėtų pamatyti žmonės“, – pasakoja V. Blinkevičiūtė.
Paklausta, ar EP skiria daug dėmesio emocinės sveikatos temoms, lyginant su kitomis sritimis, V. Blinkevičiūtė neslepia, jog situacija galėtų būti ir geresnė, tačiau iniciatyvų bei raginimų iš EP narių taip pat netrūksta:
„Faktas, jog iki šiol neturime bendros ES strategijos dėl psichologinės sveikatos, verčia manyti, jog dėmesys šiai sričiai nebuvo pakankamas. Tačiau psichologinė žmonių sveikata tapo iššūkiu pandeminiu laikotarpiu ir natūralu, kad šiam klausimui šiuo metu skiriamas didelis dėmesys Europos Parlamente. Dar praėjusių metų liepos 10 d. plenarinėje sesijoje patvirtinome rezoliuciją dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19. Šioje rezoliucijoje labai aiškiai raginame Europos institucijas ir valstybes nares pasimokyti iš COVID-19 krizės ir aktyviau bendradarbiauti sveikatos apsaugos srityje bei imtis įvairių priemonių, kad būtų sukurta Europos sveikatos sąjunga. Ypač didelis dėmesys skiriamas ligų, tarp jų ir psichologinių, prevencijai.“
9 psichologės rekomendacijos emocinei sveikatai stiprinti
Su emocinės sveikatos problemomis gali susidurti kiekvienas žmogus, tačiau į jas visi reaguojame skirtingai. VU Psichologijos instituto dėstytojos K. Čunichinos teigimu, pirmiausia svarbu atpažinti emocinės sveikatos sutrikimus:
„Emocinės sveikatos pablogėjimo signalai gali apimti labai stiprias emocijas, kurios užvaldo ir yra sunkiai kontroliuojamos, neigiamo turinio mintis, nuolatinę blogą nuotaiką, stiprų nerimą arba įkyrias mintis. Taip pat pasikeitęs elgesys – žalingi įpročiai, persivalgymas, didelis pasyvumas.“
Siekiant išvengti emocinės sveikatos problemų, K. Čunichina siūlo atlikti kelis svarbius dalykus:
• Pirmiausia, nevengti kalbėti apie savo emocijas. Savo jausmų įsisąmoninimas padeda ieškoti kaitos priežasčių ir imtis aktyvių veiksmų jų valdymui.
• Išlaikyti gerą fizinį aktyvumą. Būdami fiziškai aktyvūs, skatiname savo smegenis išskirti hormonus, kurie gerina emocinę būklę.
• Išlaikyti dienos režimą: pakankamai laiko skirti miegui ir poilsiui, aiškiai atskirti darbo ir laisvalaikio valandas.
• Atsisakyti žalingų įpročių. Alkoholis yra vienas stipriausių depresantų, žalingas jo vartojimas skatina emocijų reguliacijos sutrikimus, didina nerimą, depresiją.
• Daryti tai, kas patinka. Malonios veiklos, hobiai, buvimas gamtoje, rankdarbiai, rūpinimasis naminiais gyvūnais padeda patirti malonias emocijas, skatina endorfinus, natūralius anestetikus ir malonumo jausmą.
• Bendrauti su žmonėmis. Veiklos, kurios suteikia artumo jausmą, gyvybiškai svarbios kiekvienam iš mūsų. Jos skatina oksitocino, „meilės hormono“, išsiskyrimą, kuris padeda patirti pasitikėjimą, saugumą. Pandemijos metu visi patyrėme socialinių poreikių deprivaciją. Tačiau gerai savijautai jausti ryšį su kitu žmogumi labai svarbu.
• Daryti tai, kas sekasi geriausiai. Veiklos, susijusios su meistriškumu, skatina dopamino išsiskyrimą. Dopaminas – tai laimės hormonas, jis stiprina pasitenkinimo savimi būseną.
• Priimti mintį, kad patirti psichologinius sunkumus – bendražmogiška. Į sunkumus ar nesėkmes galima reaguoti su atjauta, geranoriškai priimant savo išgyvenimus ir kuriant gerą ryšį su savimi.
• Nebijoti kreiptis pagalbos, jeigu kyla jausmas, kad susitvarkyti vienam sunku. Kartais net trumpa specialisto konsultacija gali padėti pamatyti situaciją kitaip, atrasti resursų, reikalingų problemos sprendimui.
