Iki 2030 – ųjų sieks išsaugoti 3 mln. gyvybių
Lietuvos medikai, mokslininkai, politikai, pacientų ir kitos organizacijos kviečiamos teikti pasiūlymus dėl kovos su onkologinėmis ligomis pažangos. Viešąsias konsultacijas organizuojantis Europos Parlamento narys Bronis Ropė Lietuvai aktualių pasiūlymų pagrindu registruos pataisas Europos Parlamente:
„Negalėjau likti nuošalyje, žinodamas, kad ne vienas pacientas iš Lietuvos geresnių vaistų ar gydymo galimybių ieško kitose, ekonomiškai labiau išsivysčiusiose Europos šalyse“, – kalba vienintelis iš Lietuvos nuolatinis Kovos su vėžiu komiteto narys B. Ropė.
Europarlamentaro pranešime žiniasklaidai skelbta, jog šių metų vasario mėn. Europos Komisija pristatė Europos Kovos su vėžiu planą ir iš viso kovos su vėžiu veiksmams ketinama skirti 4 mlrd. eurų. Užsibrėžta iki 2030 m. išsaugoti 3 mln. gyvybių.
„Kartu su Aurelijumi Veryga, jam dar būnant sveikatos apsaugos ministru, pradėjome aktyvų bendradarbiavimą, kad šiame dokumente atsirastų ir Lietuvai palankios nuostatos, – teigia B. Ropė – Kviečiame tęsti pradėtą ekspertinį darbą visas susijusias šalis, galinčias prisidėti prie pažangos kovojant su onkologinėmis ligomis“.
Kviečia ekspertus ir eilinius piliečius išsakyti pastabas
Europos Parlamento Kovos su vėžiu komitetas dar liepos 15 d. pristatė pagrindinį savo darbotvarkės dokumentą – Pranešimo dėl Europos kovos su vėžiu plano projektą, kuriame teikia savo pasiūlymus, kaip tobulinti Europos Komisijos pateiktą dokumentą. Įvyko EP narių pirminės diskusijos dėl pristatyto Pranešimo projekto ir apsikeitimas nuomonėmis komiteto posėdyje.
Nuolatinis šio komiteto narys B. Ropė kviečia el. paštu bronis.rope@europarl.europa.eu iki rugpjūčio 31 d. išsakyti pastabas Pranešimo projektui, kurių pagrindu bus teikiamos pataisos EP.
„EP Kovos su vėžiu komitete bandome išjudinti Lietuvos ir visos Rytų Europos žmonėms gyvybiškai reikšmingus klausimus, susijusius tiek su prevencija, tiek su diagnostikos bei gydymo prieinamumu. Kiekvienas medikas svajoja apie galimybes dirbti su pačia geriausia įranga, turėti palankias darbo sąlygas bei galimybes tobulinti savo kvalifikaciją ir teikti tik geriausius rezultatus duodančias paslaugas savo pacientams“, – kalbėjo B. Ropė.
Pasak politiko, onkologine liga susirgusių žmonių išgyvenamumas ir gyvenimo kokybė pasibaigus aktyviam gydymui labai priklauso nuo naujausių vaistų bei inovatyvių ankstyvosios diagnostikos priemonių prieinamumo. Vėžys neretai vis dar diagnozuojamas jau vėlyvose stadijose, ligos gydymo būdai ir priemonės nėra efektyviausi.
Vaistų kainodara: trūkstant skaidrumo, nukenčia Lietuva?
Ropė džiaugiasi, kad jau pavyko įtikinti kolegas EP, jog prevencijos ir gydymo sąlygos ES šalyse narėse yra nevienodos, ir Rytų Europos šalims, tarp jų Lietuvai, reikalingas didesnis ES dėmesys:
„Jeigu kurių nors itin retų, brangių tyrimų, procedūrų ar kitų paslaugų iš tinkamai kvalifikuotų specialistų neįmanoma suteikti kiekvienoje ES šalyje, tuomet pacientams turi būti sudaromos galimybės tokias paslaugas patogiai ir be finansinių ar kitų kliūčių gauti tose šalyse, kuriose jos teikiamos.“
Mažosios Rytų ir Vidurio Europos šalys, taip pat ir Lietuva, anot B. Ropės, dėl mažesnių finansinių pajėgumų susiduria su rimtomis problemomis įsigyjant pažangiausius vaistus. Dažnai tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose mums siūlomų vaistų kainos yra kelis kartus didesnės, nei didžiosiose ES narėse.
„Būtina surasti būdus, kaip užtikrinti europinius centralizuotus pirkimus, kad masto ekonomikos dėka būtų amortizuotas mažųjų ES šalių finansinių pajėgumų trūkumas ir vaistų prieinamumas ES mastu taptų tolygesnis. Tai ypač aktualu kalbant apie naujausius vaistus. Pasak gydytojų, ligonių asociacijų atstovų, inovatyviausių vaistų prieinamumas su ES Rytų sienomis besiribojančiose valstybėse narėse yra ypatinga problema“, – kalba politikas.
Be to, europarlamentaro teigimu, vaistų nuo vėžio prieinamumo klausimą labai stipriai veikia vaistų kainodaros skaidrumo stoka, kai tikrąją medikamentų kainą težino vienintelė organizacija – tai vaistų gamintojas:
„ES valstybių vyriausybės derasi nežinodamos realios vaisto kainos, ir net neturėdamos informacijos apie kitų vyriausybių derybų dėl to paties vaisto kainų rezultatus. Glaudesnis bendradarbiavimas tarp valstybių ir bendri centralizuoti pirkimai galėtų pagerinti situaciją“.
Visuomenė jau reaguoja: pirmieji rezultatai rodo aiškias tendencijas
Ropė kviečia ir žmones, nesančius onkologijos srities ekspertais, dalintis sava patirtimi ir išgyvenimais: „Išgyvenusių savo artimame rate šią ligą patirtys man tampa labai vertingais pavyzdžiais diskusijose su Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų atstovais. Dėkoju žmonėms už tai, kad randa stiprybės ir pasidalina savo sudėtingomis istorijomis“, – apie baimę keliančią diagnozę nepabijojusiems prabilti žmonėms dėkoja Lietuvos atstovas Briuselyje.
Anot B. Ropės, apibendrinus iki šiol gautas žmonių patirtis ir įžvalgas onkologinių ligų gydymo tema, aiškėja, kad:
– Yra poreikis atnaujinti amžių profilaktinėse vėžio programose. Suteikti galimybę nemokamai reguliariai atlikti krūtų echoskopijas jaunesnėms moterims jų pasirinktoje įstaigoje. Jaunoms moterims krūties vėžys diagnozuojamas atstitiktinai, dažnai liga būna jau pažengusi. Ši diagnozė vis jaunėja. Jaunos moterys, ką tik sukūrusios šeimas, nebegali rūpintis savo vaikais, kartais jos būna vienintelės šeimos maitintojos.
– Europoje nėra aiškios galimybės sergantiems dalyvauti vaistų bandymų programose, šios programos JAV gerokai prailgina nemažai sergančių žmonių išgyvenimo galimybes, JAV apie programas labai lengva rasti visą informaciją, tuo tarpu pas mus programos yra pavieniuose gydymo centruose, nėra aišku kas yra kompensuojama valstybės lėšomis, dažnai net neaišku ar galima dalyvauti programoje, jei ji kitose ES šalyse.
– Neaišku, kokiomis aplinkybėmis galima gydytis kitoje Europos šalyje.
– Reikia svarstyti galimybę kompensuoti brangius vėžio žymenų tyrimus. Tyrimų dėka anksti diagnozavus ligą, jos gydymas gali būti pigesnis, o prognozės – optimistiškesnės.
– Platesnis alternatyvių papildomų gydymo galimybių ir prevencijos taikymas. Fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba, streso mažinimas ir kitos priemonės gali padėti išvengti ligos arba stabdyti jos vystymosi procesą. Reikalingi profesionalūs specialistai ir didesnis jų paslaugų prieinamumas.
– Sergantieji po ligos per retai apžiūrimi ir atkrytis pamatomas per vėlai.
– Dėmesys maisto saugai, kokybei, aplinkos taršos mažinimui, pramonėje naudojamų taršių medžiagų naudojimo kontrolė.
