Šioje situacijoje yra labai svarbu yra atkreipti dėmesį ir į tai, kad reiškinys, su kuriuo susiduria Lietuva, nėra paprasta nelegali imigracija, o tai gali būti vadinama valstybės remiama migracija, o migrantai tokiu atveju tampa agresijos įrankiu. Pati Baltarusija taip pat teigia, kad galėtų stabdyti migracijos srautus, tačiau to sąmoningai nedaro, dėl ko dabartinė situacija net ir teisine prasme tampa ganėtinai neapibrėžta. Tačiau labai svarbu, kad net ir esant tokiai padėčiai, Lietuva siektų išlaikyti iki šiol susikurtą tarptautinį statusą, kai Lietuva pasaulyje yra matoma kaip savotiška laisvės ir demokratijos sala. Tai yra svarbu ir kreipiantis pagalbos tarptautinėje bendruomenėje tiek ir dvišaliu, tiek ir Europos Sąjungos lygmeniu.

Bronis Ropė: ne Lietuva nulėmė išaugusį pabėgėlių srautą

Lietuvos atstovas Europos Parlamente Bronis Ropė, komentuodamas paskutiniuosius Baltarusijos veiksmus ir migracijos situaciją, teigė, kad Baltarusijos vykdoma užsienio politika primena kerštą už paskelbtas sankcijos jos atžvilgiu, nors sankcijos buvo paskelbtos net ne Lietuvos, o Europos Sąjungos vardu. Nepaisant to, Lietuva jaučia reikšmingą paramą iš Europos bendruomenės ir dabar privalo pasisemti kuo daugiau patirties iš kitų šalių narių.

„Ne Lietuva atliko sprendimus, dėl kurių dešimtimi kartų padaugėjo pabėgėlių. Dėl to, kad Lietuva pasakė, jog Baltarusijos rinkimai yra suklastoti ir Baltarusijos valdžia neligitimi bei priėmė Baltarusijos opozicionierius, Aleksandras Lukašenka sugalvojo keršto būdą ir tokio dalyko mes negalime toleruoti. Ne Lietuva priėmė sankcijas Baltarusijai, o Europos Sąjunga, kuri turi dėti pastangas, kad A. Lukašenka baigtų tupdyti lėktuvus ir vežti po priedangą pabėgėlius į Lietuvą“, – teigė parlamentaras.

Bronis Ropė

Europos Sąjunga per pastarąjį dešimtmetį jau yra susidūrusi su panašaus pobūdžio migracijos krizėmis, kai į pietų Europos valstybes kasdien tūkstančiais atvykdavo pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių. Pasak parlamentaro, tai yra puiki proga ne tik kreiptis į tarptautines institucijas, bet ir pasimokyti iš savo kolegų, kaip tokią situaciją reikia valdyti bei kovoti su reiškinio priežastimi, nes ateityje tokios krizės gali pasikartoti.

„Iš tikrųjų, Europos Sąjunga, mano galva, turi begalę patirties. Jau beveik 10 metų pabėgėlių krizė vyksta Viduržemio jūroje, o 2015-2016 metais šį krizė buvo pakankamai gerai suvaldyta, todėl Lietuva turėtų išnaudoti Europos Sąjungos patirtį ir kovoti su priežastimi, nes kitu atveju nelegalių migrantų tik daugės. Migrantų atėjimas yra tik pasekmė ir jokia siena nuo to neišgelbės <...>. Europos Sąjunga turi nelaukti, kol migrantų skaičius Lietuvoje pasieks dešimtis tūkstančių, o jau dabar Europos Komisija ir už šias sritis atsakingi komisarai turi vesti derybas ir taikyti A. Lukašenkai atitinkamus ribojimus. Bet kokiu atveju yra ir tarptautinės organizacijos, kurias galima naudoti kaip saugiklius ir visą tai reikia naudoti kovojant su priežastimi, kad tokių migrantų kiekių nebeliktų“, – kalbėjo Bronis Ropė.

Globalios tendencijos rodo, kad migracijos krizės gali tapti vis dažnesniu reiškiniu ateityje ne tik dėl valstybėse kylančių konfliktų ar politinių nesutarimų, bet ir dėl globalios klimato kaitos bei vis didėjančio gyventojų skaičiaus. Dėl greitai besikeičiančių klimato sąlygų, dykumėjimo procesų, geriamojo vandens stygiaus arba potvynių, žmonės tampa priversti migruoti į kitus, labiau gyvenimui tinkamus regionus, dėl ko kyla ne tik nauji konfliktai atitinkamose regionuose, bet ir vietos gyventojai paprasčiausiai tampa priversti migruoti į kitus pasaulio regionus.

„Kalbant apie klimato kaitą ir apie pabėgėlių bangą, pasaulyje pabėgėlių skaičius didėja labai greitai. Iki 2050 m. bendras žemės gyventojų skaičius turėtų pasiekti 9 mlrd., nors dabar jis siekia kiek daugiau 7 mlrd. Taip pat dėl to, kad Afrikoje padvigubės gyventojų skaičius, galime jausti, kad šis papildomas milijardas gali atsidurti Europoje. Jeigu taip ir toliau, dėl klimato kaitos ir vandens lygio pakilimo žmonės privalės bėgti nuo stichijos ir žmonės privalės kur nors gyventi. Kaip tik dabar yra puiki proga įgyti patirties kaip tokius klausimus reikia spręsti. Mes turime daugybę surašytų dokumentų ir veiksmų planų, tačiau kai reikia juos realiai įgyvendinti, tai ne visada pavyksta. Ne taip paprasta teoriją paversti realybe. Šioje vietoje visos Lietuvos institucijos turi peržiūrėti savo planus ir dabar yra puiki proga pasiruošti, kad mes būtume stipresni“, – teigė parlamentaras.

Jaučiamas Europinis solidarumas

Kadangi sankcijos visų pirma buvo paskelbtos Europos Sąjungos vardu, reikėtų pasidžiaugti, kad yra jaučiamas solidarumas su Lietuva įvairiausias lygmenimis, pradedant nuo dvišalio lygmens pagalbos, baigiant Europos Sąjungos skirta finansine pagalba sienos apsaugai ir per trumpą laiką mobilizuotomis Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūros „Frontex“ pajėgomis.

„Siena su Baltarusija yra išorinė Europos Sąjungos ir Šengeno siena, tai nėra vien Lietuvos siena. Už šią sieną yra atsakinga ne tik Lietuva, bet ir „Frontex“. Lietuva atliko savo misijas, pavyzdžiui, Viduržemio jūroje valdant pabėgėlių srautą, dėl to reikia kelti klausimus „Frontex“, kad jis prisidėtų tinkamai ne tik gaudant pabėgėlius ir su jais dirbant, bet ir dirbant su priežastimi. Derybose su kita šalimi, šiuo atveju su Baltarusija, „Frontex“ , kaip ir Europos Sąjunga, turi šnekėtis ir ieškoti priežasčių, kodėl viskas taip vyksta bei šias priežastis naikinti. „Frontex“ taip pat turi siūlyti Lietuvai, ką ji turi padaryti. Ne Lietuva iššaukė šią situaciją, ją iššaukė A. Lukašenka, o spendimus priėmė Europos Sąjunga, dėl to Lietuva negali dėl to kentėti“, – svarstė Bronis Ropė.

Tiesa, pasak parlamentaro, čia vis dar išlieka neišpildyto potencialo ir bendradarbiavimo srityje galima būtų padaryti dar daugiau, nei yra padaroma dabar. Tam reikėtų įvairiais lygmenimis palaikyti kontaktą ne tik su tarptautinėmis institucijomis, bet ir tiesiogiai su asmenimis, kurie yra atsakingi už atitinkamų krizių suvaldymą.

„Lietuva nepakankamai pasinaudoja tomis galimybėmis, kurios šiandiena yra kalbant apie dvišalį kontaktą. Kyla klausimas, kodėl nėra kalbama apie kontaktą su Josepu Borelliu, kuris yra atsakingas už Europos Sąjungos užsienio politiką. Šiuo metu yra girdimos tik už sienų apsaugą atsakingo komisaro kalbos, tačiau toliau nėra judama. Tiek prezidentas, tiek premjere, tiek ir kiti ministrai turi nuolatos kelti šį klausimą ir išnaudoti visą turimą ES patirtį“, – svarstė Bronis Ropė.