Europos Parlamento pirmininko Davido Sassoli iniciatyva, 2020 metais pradėtas diskusijų formatas, kai Parlamente lankosi Vakarų Balkanų nacionalinių parlamentų pirmininkai, buvo tęsiamas ir šiemet. Po pirmojo šio formato susitikimo paskelbtoje bendroje deklaracijoje buvo patvirtintas ypatingai svarbus nacionalinių parlamentų vaidmuo skatinant sėkmingai įgyvendinti Europos Sąjungos reformų darbotvarkę, kuri leistų regiono valstybėms praverti Bendrijos duris. Šių metų Vakarų Balkanų politikų susitikimuose su D. Sassoli bei Europos Parlamento užsienio reikalų komitetu vėl skambėjo optimistiškos žinios apie Bendrijos plėtrą.

Europos Sąjungos politikai stengėsi tiek retorika, tiek praktinėmis iniciatyvomis parodyti, jog Bendrija į plėtrą žiūri rimtai. Svečiai iš Vakarų Balkanų, nors ir gyrėsi savo pažanga ir stengėsi parodyti pasiryžimą toliau judėti Bendrijos link, nebuvo tokie optimistiški dėl ateities perspektyvų. Pagrindinė to priežastis – dvišalis Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos konfliktas, įšaldęs makedonų ir albanų galimybes derėtis dėl narystės Europos Sąjungoje ir grasinantis visos Bendrijos patikimumui.

Tarp optimizmo ir sunkumų

„Džiaugiuosi jau antrą kartą sveikindamas atstovus iš Vakarų Balkanų Europos Parlamente. Labai svarbu dar kartą patvirtinti Vakarų Balkanų nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vaidmenį Europos Sąjungos plėtros procese, nes tai yra būtina sąlyga kuriant tvirtą demokratiją, tinkančią bendrajai Europos ateičiai. Tai dar svarbiau po COVID-19 krizės, kuri metė iššūkį parlamentams visame pasaulyje“, – optimistiška gaida svečius pasitiko Parlamento pirmininkas D. Sassolis.

Davidas-Maria Sassolis

Optimistine gaida svečius pasitiko ir Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris: „Vakarų Balkanai yra ir toliau bus vienu svarbiausių mūsų prioritetų“, – teigė Vokietijos europarlamentaras pridurdamas, kad ta parama nėra tik simbolinė: „Mes taip pat užtikrinome, kad mūsų politinė parama atsispindėtų per finansinę pagalbą, todėl mes kryptingai dirbome siekdami politinio susitarimo dėl 14 milijardų eurų vertės pasirengimo narystei paramos priemonės.“

Parlamento pirmininkų vizitas Strasbūre vyko ypatingai Europos Sąjungos plėtrai svarbiu metu, kai ant Bendrijos slenksčio esančios regiono valstybės – Albanija ir Šiaurės Makedonija – užstrigo ir negali pradėti derybų dėl narystės. Šias derybas įšaldė dvišalis Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos ginčas, kuris rizikuoja pakenkti pasitikėjimui visa Bendrija.

1991 metais Bulgarija pripažino Makedonijos valstybės egzistavimą, bet ne makedonų tapatybės ar makedonų kalbos egzistavimą. Bulgarai makedonų kalbą vadina bulgarų kalbos dialektu, ir atitinkamai makedonus vadina bulgarais. Ne ką mažesni ginčai vyksta ir dėl istorijos, ypač Antrojo pasaulinio karo laikotarpio Bulgarijos, įvairių kitų istorinių įvykių ir asmenybių traktavimo. Šie esminiai nesutarimai jau ilgą laiką buvo politinėje abiejų šalių darbotvarkėje, tačiau Šiaurės Makedonijai priartėjus prie narystės Europos Sąjungoje šis ginčas gerokai suintensyvėjo. Bulgarijos valstybės pareigūnai ne kartą viešai pareiškė, kad neradus sutarimo dėl istorinių klausimų ši šalis blokuos bet kokius Šiaurės Makedonijos bandymus prisijungti prie Europos Sąjungos. Bendrijos pareigūnų pastangos padėti abejoms šalims rasti susitarimą kol kas taip pat nevaisingos.

Europos Parlamentas

Reformos ir santykių su kaimynine Graikija normalizavimas leido Šiaurės Makedonijai 2020 metais prisijungti prie NATO, tačiau ginčas su Bulgarija kol kas neleidžia praverti Europos Sąjungos durų. Šio konflikto keliamos nuoskaudos skambėjo ir iš Europos Parlamento užsienio reikalų komitete viešėjusio Šiaurės Makedonijos Nacionalinės asamblėjos pirmininko Talato Xhaferi lūpų.

Pasak jo, leidimas Bulgarijai blokuoti derybas kenkia pačiam Europos Sąjungos patikimumui: „Dėl pirmalaikių parlamento rinkimų ir pandemijos integracija į Europos Sąjungą nebuvo tokia pat intensyvi kaip ankstesniais metais. Didžiausi mūsų laimėjimai, atsižvelgiant į europinius kriterijus, priimant sudėtingų reformų paketą ir išsprendžiant įsisenėjusias problemas su kaimyninėmis šalimis, dėl vienašališkų reikalavimų tam tikrais istoriniais klausimais, vis viena neatvedė į kitą integracijos etapą. Atsižvelgiant į audringą regiono praeitį, tokių reikalavimų tapimas privalomų kriterijų paketo dalimi galėtų rimtai pakenkti Sąjungos patikimumui ir plėtros proceso koncepcijai.“

Nusivylimo neslėpė ir kitas Strasbūre viešėjęs Vakarų Balkanų politikas – dėl Šiaurės Makedonijos ir Bulgarijos konflikto greta Sąjungos durų taip pat įstrigusios Albanijos parlamento pirmininkas Gramozas Ruči. Jis dėkojo Kroatijos, Vokietijos ir Portugalijos vyriausybėms, kurios pirmininkaudamos Europos Sąjungos tarybai bandė greitinti plėtros procesus, tačiau išreiškė nusivylimą, kad pastarųjų vyriausybių pastangos nedavė vaisių: „Tačiau negaliu nepastebėti, kad integracijos greitis lėtėja dėl priežasčių, nesusijusių su mumis, dėl aistrų ar kitokių praeities inercijos apraiškų Balkanuose.“

Nepaisant iškeltų problemų, abu politikai stengėsi pabrėžti savo valstybių siekį ir toliau vykdyti reformas, būtinas siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Vakarų Balkanų politikų vizitą Strasbūre vainikavo bendra deklaracija, kurioje pabrėžtas nacionalinių parlamentų vaidmuo stiprinant demokratiją, vykdant narystei Europos Sąjungoje būtinas reformas bei pakartotas raginimas Europos lyderiams greitinti integracijos procesus. „Savo bendroje deklaracijoje mes raginome Europos Vadovų Tarybą įvykdyti savo pažadus ir skubiai imtis ryžtingų veiksmų, skirtų pagreitinti plėtros procesą. Narystės Europos Sąjungoje perspektyva ir pasiekimais pagrįstas Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą procesas tebėra Sąjungos politinis, saugumo ir ekonominis tikslas. Šiandien, labiau nei bet kada, plėtra reiškia geostrateginę investiciją į stabilią, stiprią ir vieningą Europą“, – teigė Europos Parlamento pirmininkas D. Sassoli.

P. Auštrevičius: plėtroje – lūkuriavimas

Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto, kuriame lankėsi Vakarų Balkanų politikai, narys Petras Auštrevičius kalbėdamas apie Bendrijos plėtrą taip pat nebuvo optimistiškas – pasak jo, iki 2025 metų naujų narių Europos Sąjungoje tikėtis yra sunku, o siekiant išspręsti ginčus tarp Sofijos ir Skopjė gali pasitarnauti suinteresuotas tarpininkas. Jo teigimu, nacionalinių parlamentų įtraukimas į plėtros klausimus yra labai svarbus siekiant užtikrinti procesų skaidrumą, aiškumą ir pagrįstumą.

Europarlamentaro teigimu, šiuo metu plėtros procesai yra sulėtėję: „Požiūris į Europos Sąjungos plėtrą, ypatingai po didžiosios plėtros įvykio, kurio laimingais dalyviais tapome, pasikeitė. Pasikeitė ir tonas, ir užsidegimas tolimesnei plėtrai – didelio užsidegimo tikrai nėra. Kaip žinia, yra priimta tokia nerašyta politinė nuostata, kad iki 2025 metų nebus jokios plėtros. Tai reiškia, kad derybos gali vykti, bet dėl jų pabaigos nebus jokio pažado. Matyt, tiek politiškai, tiek konstruojant pačią plėtros politiką didelio skubėjimo nėra. Sakyčiau, kad tai yra ramus, kiek į lūkuriavimą panašus laiko tarpas plėtros atžvilgiu.“

Petras Auštrevičius

Pasak P. Auštrevičiaus, konfliktas su greitai nusileisti nežadančia Bulgarija šiuo metu yra pagrindinis trukdis Šiaurės Makedonijai siekiant pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, o padėti išspręsti šį konfliktą galėtų suinteresuotas tarpininkas. Jo teigimu, šį dvišalį konfliktą labiausiai apsunkina tai, kad jo epicentre atsidūrė abejoms valstybėms labai jautrūs klausimai: „Šiaurės Makedonijos ir Bulgarijos istorinis ir kultūrinis ginčas yra sunkiai sprendžiamas iš Europos Sąjungos pusės. Sakykime taip – kaimynių nesutarimas dėl jautrių, kultūrinio tapatumo dalykų: kalba, istorija, pavadinimai ir panašiai, todėl čia tokių objektyvių kriterijų nelabai ir pritaikysi.“

Daugiau nei dešimtmetį Lietuvos Seime dirbęs politikas teigė, kad stojimo į Europos Sąjungą procesuose nacionaliniai parlamentai atlieka ypatingai svarbų vaidmenį. Esminė to priežastis nacionalinių parlamentų turima galia ratifikuoti arba atmesti valstybės vardu pasirašomus susitarimus. „Jeigu jie iki galo laiku neinformuojami, jeigu jie nežino, kokios derybos vyko ir ką mes pasiekėme, kur reikėjo rasti kompromisus, tu visada rizikuoji atsidurti situacijoje, kur paskutiniu metu gali atsirasti žodžiai „ne“ arba „palaukime“, kai tuo tarpu kiti proceso dalyviai nepasiruošę to daryti“, – apie darnaus ir pilnavertiško nacionalinių parlamentų įtraukimo į Europos Sąjungos plėtros procesus svarbą kalbėjo P. Auštrevičius.

Europarlamentaro teigimu, ne ką mažiau yra svarbi ir nacionalinių bei Europos parlamentų sąveika, ypač formuojant nuomonę apie savo valstybės pasiruošimą: „Formuoti nuomonę apie savo valstybės pasiruošimą tai ne vien tik derybinių skyrių uždarymas, bet ir politikų nuomonė apie tą valstybę – ar ji viską padariusi, ar ji toli pažengusi į priekį. Mes patys kentėjome, Lietuva tai yra konkretus atvejis, kai su politiniu įvaizdžiu mes turėjome esminių problemų, ypač dešimto dešimtmečio pabaigoje. Mes tą įveikėme ir, žinot, pakeisti įvaizdį ir suformuoti normalios, pakankamai dinamiškos valstybės įvaizdį, kitų politikų nuomonę yra pirmaeilės svarbos dalykas. Sakyčiau, kad proceso skaidrumui, aiškumui ir pagrįstumui nacionalinių parlamentų įtraukimas labai yra geras dalykas.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)