Slovėnijos premjeras nevengia atviros kovos su savo kritikais socialiniuose tinkluose, teigė kariaujantis su žiniasklaida ir nuolatos susilaukia kaltinimų dėl savo valdymo stiliaus, kuris, pasak kritikų, kelia pavojų Slovėnijos žiniasklaidai, teisinės valstybės principams ir pačiai šalies demokratijai. Jis pats šiuos kaltinimus nuolat neigia ir sulaukia sąjungininkų, tokių, kaip Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, paramos.

Viktoras Orbanas


Pasaulio žiniasklaidos akiratyje Slovėnijos politikas ryškiai suspindo, kai 2020 metais, dar gerokai prieš paskelbiant galutinius rezultatus, su pergale rinkimuose pasveikino buvusį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą.

Pastaruoju metu J. Janšos pozicijos šalyje vis labiau silpsta – gegužės pabaigoje po bene 10 valandų trukusių debatų Slovėnijos parlamente jis vos keleto balsų persvara laimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo. Vis didesnį spaudimą J. Janša ima jausti ir iš Briuselio koridorių – nepasitenkinimą jo vykdoma politika vis garsiau reikšti ima tiek Europos Komisijos, tiek Europos Parlamento, tiek kitų Bendrijos institucijų atstovai.

Grupė EP narių siūlė nutraukti paramą

Liepą Slovėnija oficialiai perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir šis oficialumu išsiskiriantis renginys būtų prabėgęs be didesnių fanfarų, jei ne per visą žemyną nuvilnijęs Europos Komisijos vicepirmininko Franso Timmermanso poelgis. Jis atsisakė būti bendroje Komisijos narių nuotraukoje su Slovėnijos konservatorių lyderiu J. Janša.

Užsienio žiniasklaidoje skelbiama, kad aistros tarp dviejų politikų užvirė dar per oficialų priėmimą, kuriame Europos Komisijos nariams J. Janša parodė vieno Slovėnijos teisėjo nuotrauką su Europos Parlamento nariu iš socialistų ir demokratų frakcijos bei kitais Slovėnijos socialdemokratų partijos nariais. Slovėnijos ministras pirmininkas teigė, kad nuotrauka yra šalies teisėjų politinio šališkumo įrodymas. Tokius J. Janšos samprotavimus griežtai atmetė Komisijos viceprezidentas, socialistų ir demokratų frakcijos atstovas iš Nyderalndų F. Timmermansas, vėliau atsisakęs būti vienoje nuotraukoje su Slovėnijos ministru pirmininku.

Slovėnija
Foto: Shutterstock

Buvęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras žurnalistams teigė, kad toks ministro pirmininko elgesys jam yra nepriimtinas: „Aš paprasčiausiai negalėjau būti ant vieno podiumo su premjeru J. Janša po jo nepriimtino ir šmeižikiško išpuolio prieš du teisėjus ir du Europos Parlamento narius iš socialistų ir demokratų partijos. Jis ginčijo jų nešališkumą dėl buvimo vienoje nuotraukoje. Teismų nepriklausomumas ir pagarba išrinktų Europos Parlamento narių vaidmeniui yra kertiniai teisinės valstybės elementai, be kurių negali veikti Europos Sąjunga“, – sakė F. Timmermansas.

Į šį Europos Komisijos vicepirmininko veiksmą ir pareiškimus atsakydamas J. Janša teigė, kad „Slovėnija nėra kolonija, nėra antrarūšė valstybė narė“, reikalaudamas vienodo traktavimo su kitomis valstybėmis narėmis, ir teigė, kad šalis neturi jokių problemų su įstatymo viršenybe ir žiniasklaidos laisve.

Kritikos dėl teisės viršenybės principų pažeidimų J. Janša sulaukė ir dėl įtarimų keliančio sprendimo nepaskirti dviejų Slovėnijos prokurorų į naujai kuriamą Europos prokuratūrą, skirtą kovai su korupcija ir lėšų grobstymu.

Slovėnijoje prokurorų skyrimas į Europos prokuratūrą tapo ypatingai opiu klausimu, nes vyriausybė nusprendė nepatvirtinti dviejų teisingumo ministerijos siūlytų kandidatų. Nors vienu esminių priekaištų kandidatams buvo nepakankamai geras užsienio kalbų mokėjimas, skandalą įžiebė tai, kad abu prokurorai, kurių kandidatūros buvo atmestos, anksčiau yra tyrę įtarimus kyšininkavimu, susijusius su pačiu J. Janša. Dėl tokio vyriausybės sprendimo atsistatydino Slovėnijos teisingumo ministrė Lilijana Kozlovič, prokurorų nepaskyrimą vadinusi „teisiškai nepagrįstu“.

Dėl šių įvykių į Europos Komisijos ir Europos Tarybos vadovus kreipėsi nedidelė grupė Europos Parlamento narių. Europarlamentarų laiške Slovėnijos vyriausybė kritikuojama tiek dėl žiniasklaidos laisvės varžymo ir bandymų susidoroti su nacionaline naujienų agentūra, tiek dėl negebėjimo paskirti šalies atstovų į Europos prokuratūrą. Vienas iš jų siūlymų, kaip tai pakeisti – laikinai įšaldyti Bendrijos skiriamas išmokas Slovėnijai.

Fransas Timmermansas

Parlamentarų teigimu, griežtos priemonės reikalingos ne tik dėl esminiams Europos principams kylančių pavojų, bet ir dėl to, jog Europos Sąjungai dalinant atsigavimo fondo lėšas, turi būti užtikrintas skaidrus jų panaudojimas. „Tuo metu, kai Europos Sąjunga dalija beprecedenčio mąsto išmokas valstybėms narėms, įskaitant 1,8 milijardą eurų skirtų Slovėnijai iš atsigavimo fondo, Europos Sąjungai būtina užtikrinti, kad būtų sukurti tvirti mechanizmai, skirti apsaugoti ES lėšas“, – teigė laišką pasirašę europarlamentarai iš žaliųjų, kairiųjų ir socialistų bei liberalų frakcijų.

Neprabėgus nei porai savaičių po skandalingų įvykių ir pareiškimų J. Janša, kaip Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios šalies vadovas, turėjo stoti prieš Europos Parlamentą. Ir nors susitikimo metu europarlamentarai negailėjo kritikos Slovėnijos ministrui pirmininkui, tačiau užsienio apžvalgininkai europarlamentarų komentarus laikė gerokai nuosaikesniais.

Tai, kad konfliktas gali aprimti, signalizavo ir Slovėnijos premjero spaudos konferencija po kreipimosi į Europos Parlamentą. Joje J. Janša teigė, kad Europos prokuratūra yra svarbi institucija ir jis pasistengs iki rudens pateikti Slovėnijos atstovų joje kandidatūras. Jis teigė sieksiantis padaryti viską, kad būtų kuriami tiltai.

L. Strupinskienė: J. Janša savo veiksmais kuria „paralelinę“ tikrovę

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja dr. Lina Strupinskienė teigė, kad tokie Slovėnijos premjero išsišokimai nėra staigmena, tačiau vargu ar prieš jį gali būti imtasi realių veiksmų.

„Savo profiliu J. Janša yra į Vengrijos premjerą V. Orbaną ar buvusį JAV prezidentą D. Trumpą panašus politikas. Jis destruktyvus ir radikalus, nuolat ir labai asmeniškai atakuojantis nepriklausomą žiniasklaidą. Nuo V. Orbano J. Janša skiriasi tuo, jog su žurnalistais kariauja pats. Jis jau dabar žinomas kaip „Maršalas Tweeto“ (referuojama į buvusį Jugoslavijos diktatorių maršalą Tito), nes savo „Twitter“ paskyroje asmeniškai dorojasi su žurnalistais, kurie drįsta jį kritikuoti.“, – teigė dr. L. Strupinskienė.

Foto: Zuma Press / Scanpix

Pasak jos, visos šios J. Janšos pastangos yra skirtos tam, kad skaldydamas Slovėnijos visuomenę ministras pirmininkas užsitikrintų šalies gyventojų paramą: „Jį ar jo vyriausybės darbą kritikuojančius žurnalistus premjeras dažnai vadina komunistais, melagiais, intrigantais ir panašiai. Iš esmės tai yra paprasčiausia propaganda, J. Janša savo veiksmais kuria „paralelinę“ tikrovę, taip bandydamas užsitikrinti sau kuo didesnę paramą namuose.

Paramos telkimas premjerui aktualus, nes Slovėnijoje jam pavyko užsitikrinti centro-dešinės ir dešinės, tačiau ne centro-kairės ir kairės paramą. Čia dar svarbu suprasti, jog partinė sistema Slovėnijoje labai fragmentuota, todėl jo laimėjimas labiau rodo žmonių nepasitenkinimą tradicinėmis partijomis, naujų veidų ir naujų vėjų politikoje paiešką, o ne besąlyginę paramą Janšai. Savo veiksmais jis labiausiai siekia poliarizuoti Slovėnijos visuomenę ir burti kuo platesnį rėmėjų ratą“, – teigė regiono ekspertė.

L Strupinskienės teigimu, vargu ar galima tikėtis, jog Europos Sąjungos institucijos imtųsi kokių nors veiksmų prieš Slovėniją, mat tame pačiame Europos Parlamente frakcijų nuomonės dėl J. Janšos politikos išsiskiria: „Kol kas premjero J. Janšos kolegos iš Europos liaudies partijos reaguoja atlaidžiai, nesiūlo lyginti jo su V. Orbanu ir Fidesz partija. Pasak jų, Slovėnijos premjeras vadovauja daugiapartinei koalicijai, galia nėra sutelkta jo vieno rankose, pati Slovėnija yra demokratiška, pilietinė visuomenė ten stipri, nėra esminių įstatymo viršenybės ar demokratijos problemų. Vis tik žmogaus teisų ir demokratijos kokybės situaciją stebinčios tarptautinės organizacijos laikosi kitokios pozicijos ir kritikuoja J. Janšą dėl žiniasklaidos laisvės ribojimų.

Europos liaudies partijos pozicijai nepritaria kiti Europos Parlamento nariai, kurie mano, kad Europos liaudies partija neturėtų padaryti tos pačios klaidos kaip su Fidesz. Jei nesutarimai ir toliau tęsis, galima būtų spėti, kad rudenį J. Janšos partija galėtų išeiti iš Europos liaudies partijos grupės ir kartu su V. Orbanu bei dešiniuoju politiku Matteo Salvini iš Italijos galėtų kurti euorskeptikų grupę.“