Europos Sąjunga reaguodama į susidariusią situaciją ketina priimti naują skaitmeninių paslaugų įstatymą, kuris galėtų šią problemą išspręsti.

Naujasis skaitmeninių paslaugų ir platformų įstatymas DSA (angl. Digital Service Act) yra naujas Europos Sąjungos pasiūlytas socialinių platformų turinio talpinimo taisyklių paketas. Vienas pagrindinių šio paketo tikslų – sukurti pusiausvyrą tarp atvirumo socialinėje viešojoje erdvėje ir žalingo ar nepageidaujamo turinio. Kitais žodžiais tariant – yra norima paversti virtualią socialinę erdvę kuo labiau draugišką vartotojui. Tuo pačiu yra siekiama pakeisti dabartinį jau nusistovėjusį požiūrį į pateikiamo turinio reguliavimą, kuris platformų savininkus nepaverčia atsakingais už turinį jų platformose. Taigi, naujasis pasiūlytas reguliacinis mechanizmas yra visų pirma socialinių platformų atskaitomybe vartotojui ir skaidrumu grįstas paketas.

Tiesa, įvairios socialinės platformos neretai imasi iniciatyvos iš savo pusės ir prižiūri, kad vartotojai nepažeistų jų pačių nustatytų bendruomenės taisyklių. Taigi, iki šiol vyrauja skirtingos nuomonės dėl to, koks turėtų būti reguliacinis vaidmuo socialinių platformų atžvilgiu. Iš vienos pusės yra teigiama, kad visos socialinės platformos Europos Sąjungoje turėtų bendras veikimo gaires ir tuo pačiu reguliuotų pernelyg radikalius politinius pasisakymus, tačiau iš kitos pusės, yra skatinama atvirumo kultūra ir mažesnė cenzūra.

Socialiniai tinklai tarsi nevaldoma virtuali erdvė

Vis dėlto, ekspertai pripažįsta, kad pastaruoju metu pernelyg didelė vartotojų poliarizacija socialiniuose tinkluose tampa vis didesne problema, kuri vyksta ir dėl pastebimos visuomenės socialinių burbulų formavimosi tendencijos. Jau daugiau nei dešimtmetį yra pastebima, kad gyventojai socialiniuose tinkluose yra daug labiau linkę burtis aplinkui bendraminčius, dėl ko pastarieji atsiriboja nuo kitokią nuomonę žmonių. Dėl šios priežasties žmonėms socialinėje erdvėje sekasi vis sunkiau ne tik išgirsti kitokią poziciją, bet ir ją suprasti. Be to, socialiniai tinklai yra tapę puikia platforma skleisti ir dezinformaciją, kas tapo ypač aktualu COVID-19 pandemijos kontekste, tad šią situaciją palikti nekontroliuojama yra sudėtinga.

Naujas reguliacinis mechanizmas visų pirma siekia sukurti naujas skaidrumo taisykles patiems socialiniams tinklams, o taisyklės turėtų sumažinti nelegalaus turinio keliamą riziką, kadangi ir šiandien naudojamos turinio filtravimo sistemos ne visada tinkamai veikia. Turinio atvaizdavimo ir pateikimo filtrai, kuriuos naudoja didžiosios informacinių technologijų įmonės, dažnu atveju yra automatizuoti, kad būtų suvaldytas didžiulis turinio kiekis, kuris kasdien įkeliamas į jų tinklus, tačiau šie filtrai dažnai yra kritikuojami dėl jų neefektyvumo. Taigi iš esmės, naująjį DSA taisyklių paketą galima būtų palyginti su jau pritapusiu BDAR standartu, kuris yra skirtas išlaikyti vartotojų privatumui, o tuo tarpu DSA būtų standartas skiriamas turiniui. Be to, turinio priežiūra būtų perkelta ne tik ant socialinių platformų pečių, bet tam tikra atsakomybė būtų skirta ir įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios galės rankiniu būdu stebėti turinį ir apie jį pranešti.
Iki pat šiol visoje Europos Sąjungoje vyravo gana fragmentiškas šios turinio politikos įgyvendinimas. Pavyzdžiui, tokios ES šalys kaip Prancūziją ir Lenkiją, neseniai priėmė gana skirtingus reglamentus, susijusius su socialinių platformų elgesiu ir atsakomybe, tad yra tikimasi, kad DSA sugebės išspręsti šiuos turinio kontrolės skirtumus.

Nors šį įstatymų paketą pasiūlė Europos Komisija, šiuo klausimu taip pat pasisakė ir Europos Parlamentas, kuris šiuo svarsto pasiūlytus pakeitimus.

Pasak Danijos atstovės Europos Parlamente Christel Schaldemose, socialiniai tinklai ir kitos prekybos platformos turi būti atsakingi už savo pačių sukurtus turinio algoritmus. Be to, pasak parlamentarės, socialiniams tinklams reikėtų sukurti aiškius rėmus, kuriose jie galėtų atpažinti ir pašalinti nelegalų turinį.

Nors šis Europos Sąjungos išsikeltas tikslas skamba ambicingai, iš tiesų toks siekis kelia nemažai iššūkių tiek iš techninės įgyvendinimo pusės, tiek ir iš etinės perspektyvos. Taip yra todėl, nes socialiniai ir kiti panašūs tinklai tapdami kaip galima labiau skaidrūs turėtų atskleisti ir savo veikimo, turinio bei reklamos pateikimo algoritmus vartotojams. Neretai tokie algoritmai yra įmonių komercinė paslaptis, todėl kyla klausimas ar šį siekį Europos Sąjungai pavyks suderinti su įmonių interesais. Be to, nors socialinės platformos turės užtikrinti, kad jose bus laikomasi religinio, politinio ir ideologinio neutralumo, tačiau tuo pat metu jose turėtų būti užtikrinama ir saviraiškos teisė, taigi išlieka klausimas kaip šias gaires interpretuos tiek turinį prižiūrėsiančios socialinės platformos, tiek ir pati Europos Sąjunga.

Ar išvysime naują socialinių tinklų erą Europos Sąjungoje?

Kadangi nubrėžtos turinio skaidrumo gairės yra gana abstrakčios, tai vis dar sukelia nemažai abejonių ir neaiškumų, kaip gali keistis turinys socialiniuose tinkluose ateityje.

Iš vienos pusės, socialiniai tinklai nenorėdami rizikuoti galimai pažeisti nustatytų gairių gali norėti prevenciškai užblokuoti turinį, kuris iš tiesų būtų legalus, tuo pačiu nenorėdami potencialiai būti ateityje susieti su rizikingu turiniu. Be to, tokia tvarka gali sukurti didesnį įžengimo į rinką barjerą mažesnėms arba tik besikuriančioms platformoms, kurioms tokie nauji reikalavimai ir jų įgyvendinimo kaštai gali pasirodyti per dideli.

Nepakankamas reglamento apibrėžtumas gali taip pat sukelti ir atvirkštinį efektą, kadangi tokiu atveju atsiranda piktnaudžiavimo rizika. Socialinių platformų savininkai gali pradėti tyčia šalinti turinį, kuris yra legalus, bet neatitinka socialinės platformos valdytojų politinių pažiūrų. Dėl to, žvelgiant iš ilgojo laikotarpio perspektyvos, nelegalaus pobūdžio turinys turėtų būti labiau apibrėžtas. Taip pat svarbi ES pasiūlytos reguliacijos dalis – skirtis tarp labai didelių ir likusių platformų.

Platformos, kurių srautas sudaro bent 45 milijonus vartotojų per mėnesį, bus laikomis didelėmis ir pastarosios turėtų atitikti papildomus skaidrumo standartus, pavyzdžiui, pateikti paaiškinimus vartotojams kokiu pagrindu ar algoritmais jiems yra pateikiamos turinio rekomendacijos. Vis dėlto, verta pabrėžti, kad ši iniciatyva yra vis dar svarstymo stadijoje, todėl yra natūralu, kad vis dar galima tikėtis pokyčių, kurie atlieps šiuos iškylančius naujus iššūkius.