Bene pirmoji ES reakcija po neteisėto „Ryanair‟ lėktuvo nutupdymo buvo draudimas Baltarusijos avialinijoms patekti į Baltarusijos teritoriją. Be to, nemaža dalis ES šalių iš karto pareiškė, kad jų lėktuvai taip pat negalės skristi per Baltarusijos teritoriją tiek ir dėl saugumo sumetimų, tiek ir siekiant nubausti pačią Baltarusiją, kadangi pastaroji nebeturės galimybių teikti tranzito paslaugų. Tokia pozicija buvo palaikoma ir pačioje Europos Sąjungoje, kuri savo ruožtu paragino visas Europos valdžios institucijas „patvirtinti būtinas priemones, kad Baltarusijos oro linijos būtų uždraustos ES oro erdvėje ir jos negalėtų patekti į ES oro uostus“. Europos Sąjunga taip pat atskirai kreipėsi į visus ES šalių vežėjus prašydama susilaikyti nuo skraidymo virš Baltarusijos oro erdvės.
Vis dėlto, šis draudimas gali turėti rimtų pasekmių Baltarusijos demokratinei opozicijai ir Baltarusijoje likusiai pilietinei visuomenei. Baltarusija taip pat iš savo pusės dar labiau paskatino savo šalies izoliaciją apribodama judėjimą per savo žemynines sienas su visomis aplinkinėmis valstybėmis išskyrus Rusija. Dėl to skrydžiai į artimiausias šalis buvo likęs bene vienintelis būdas palikti šalį politinio persekiojimo atveju, o užsivėrus ir šiai galimybei, Baltarusija gali virsti tam tikra uždara ir izoliuota teritorija, kurią palikti bus labai sudėtinga šioje šalyje nenorintiems ar negalintiems būti gyventojams. Tiesa, draudimas baltarusiams palikti šalį vis dar nėra absoliutus ir galimybė išvykti iš Baltarusijos ne per ES teritoriją vis dar išlieka. Būtent dėl šios priežasties Baltarusijos gyventojų tarpe galima vis dažniau išgirsti ketinimų vykti į Pietų Kaukazo šalis arba Turkiją, kadangi šiuo metu tai yra bene vienintelės likusios skrydžių alternatyvos.
Kokių naujovių pateiks ketvirtasis sankcijų paketas?
Tuo pačiu reaguodama į priverstinį „Ryanair“ skrydžio nusileidimą praėjusį mėnesį Minske ir žurnalisto Romano Protasevičiaus suėmimą, Europos Sąjunga pasiekė susitarimą, kad Baltarusijai būtų pritaikytas naujas sankcijų paketas. Esminis skirtumas tas, kad ankstesnės pritaikytos sankcijos, pavyzdžiui, trečiajame sankcijų pakete, buvo politinio pobūdžio ir būdavo nutaikytos į specifinius asmenis, kurie yra artimai susiję su režimu. Nepaisant to, kad įtakingų politikų sąskaitų Europos bankuose įšaldymas ir draudimas keliauti ES teritorijoje iš dalies paveikė ir visos šalies ekonomiką, iki šiol taikytos priemonės buvo nutaikytos į specifinius asmenis, tuo pačiu siekiant išvengti sukeltos žalos likusiems gyventojams. Nors ši priemonė yra taikoma ir dabar, o sankcionuojamų asmenų sąrašas yra nuolatos pildomas, į jį įtraukiant net ir paties Aleksandro Lukašenkos artimuosius, išlieka klausimas kiek šios sankcijos yra efektyvios. Be to, ES gana ilgą apsiribojo politinio pobūdžio sankcijomis ir dėl išliekančios rizikos, kad platesnės ekonominės sankcijos privers Baltarusija dar labiau atsigręžti į Rusiją.
Vis dėlto, tampa akivaizdu, kad iki šiol taikytos priemonės pilnai nepateisino keltų lūkesčių, todėl atsižvelgiant Baltarusijos opozicijos raginimus ir Aleksandro Lukašenkos neprognozuojamus veiksmus, šį kartą yra taikomasi ir į Baltarusijos ekonomiką. Tai yra svarbu yra iš pačių sankcijų paskirties perspektyvos – jomis nėra siekiama kuo labiau ekonomiškai ar politiškai nubausti valstybę, tačiau yra tikimasi pakeisti valstybės elgesį. Susitikę ES užsienio reikalų ministrai teigė, kad daug dauguma ES šalių narių palaiko tolimesnes sankcijas, tačiau ES vis dar turi surinkti pakankamai kiekvieno asmens ir įmonių nusikalstomos veikos įrodymų, kad pateiktų teisiškai tvirtus ir tikslius atsakingų asmenų sąrašus. Be to, šios naujos sankcijos siekia apriboti kalio, kuris yra pagrindinis Baltarusijos eksporto medžiaga, taip pat bus ribojamos ES šalių galimybės pirkti iš Baltarusijos tabako gaminius, aliejų ir su nafta susijusius produktus. Tai natūraliai turėtų pakenkti ne tik Baltarusijai, bet ir Lietuvai, kurios geležinkeliai ir jūrų uostas buvo naudojami minėtų produktų tranzitui ir eksportui. Iš kitos pusės, tokiu būdu yra tikimasi pakeisti Baltarusijos elgesį, o pasyvi Lietuvos ir ES reakcija į pastaruosius įvykius Baltarusijoje gali būti interpretuojama kaip silpnumo ženklas, dėl to ateityje režimo veiksmai būtų dar drastiškesni.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis taip pat anksčiau Europos Parlamento nariams teigė, kad Europos Sąjunga jau birželio greičiausiai pritaikys naujas ekonomines sankcijas Baltarusijai. Jei ES vyriausybės susitars politiniu lygmeniu, sankcijų sąrašą papildys taip pat ir naujų paskolų Baltarusijai išdavimo draudimas, bus apriboti ES šalių prekybiniai ir investiciniai santykiai su Baltarusija, svarstoma ir apie draudimą ES šalių bankams teikti investicines paslaugas.
Tačiau tai nėra vienintelės ekonominės priemonės, kurias pasitelkia Europos Sąjunga, kadangi neteisėti prezidento rinkimai ir nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai privertė persvarstyti ir iki tol teiktą ES institucijų finansavimą demokratijos stiprinimui šalyje. Europos Sąjunga dar 2020 metais nutraukė savo milijoninę vystymuisi skirtą tiesioginę finansinę paramą Baltarusijai. Be to, Baltarusija susilaukdavo paramos ir kaip Rytų partnerystės programos narė ir kaip šalis, nukentėjusi nuo COVID-19 pandemijos. Svarbu yra ir tai, kad nutraukta parama Baltarusijai pasieks šią šalį kitu būdu – daugiau nei 24 mln. eurų šiuo metu yra perskirstomi nevyriausybinėms bei pilietinės visuomenės organizacijoms projektų pavidalu.
Siekiant atliepti Baltarusijos priklausomybės nuo Rusijos problemą, išskirtinis ir nuolatinis sankcijų taikymas vis dėlto nėra efektyviausias būdas tai padaryti. Taigi, taikant meduolio ir botago principą, meduolį šiuo atveju atstoja potencialus finansinis paramos paketas, tačiau jo panaudojimas vis dar priklauso nuo pačios Baltarusijos. Norint sukurti tam tikrą atsvarą Rusijos augančiai įtakai ir tuo pačiu motyvuojant Baltarusijos visuomenę, šių metų gegužę ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad ES skirs Baltarusijai net 3 mlrd. eurų paramą investicijų, projektų ir paskolų pavidalu tuo atveju, jei Baltarusija pereis prie demokratinio valstybės valdymo modelio. Natūralu, kad pats Aleksandras Lukašenka tokiu atveju turėtų pasitraukti, kadangi pasitikėjimas šiuo politiku Baltarusijoje yra vienas žemiausių per visą jo valdymo laikotarpį, o ir jo paties veiksmai, akivaizdu, kad nėra vedantys link demokratijos šalyje.
Lietuvos šauksmas migrantų krizės akivaizdoje
Vertinant situaciją iš saugumo perspektyvos, tiek NATO, tiek ir Europos Sąjunga visų pirma siekia išvengti dar gilesnės Baltarusijos karinės integracijos į Rusijos karinių pajėgų struktūras, dėl ko Baltarusijos teritorijoje galėtų atsirasti nuolatinės Rusijos karinės pajėgos ir technika. Tačiau dabar ne ką mažiau svarbus saugumo iššūkis Lietuvai yra kilęs ir dėl nelegalios trečiųjų šalių piliečių migracijos į Lietuvos teritoriją. Natūralu, kad dėl tokios nekontroliuojamos migracijos kyla humanitarinės krizės, kontrabandos arbe net teroristinių išpuolių pavojai.
Nors Lietuva savo ruožtu jau skyrė papildomą finansavimą ir žmogiškuosius pajėgumus savo rytinės sienos apsaugai, akivaizdu, kad su tokio masto nelegalios migracijos iššūkiu Lietuva dar nebuvo susidūrusi. Be to, kadangi ši migracijos krizė yra sukelta ir remiama valstybiniu lygmeniu Baltarusijoje, nėra aišku kokio masto problema tai gali tapti ateityje. Gera žinia ta, kad Lietuvos pagalbos šauksmas Europoje jau buvo išgirstas. Šiuo metu Europos sienų ir pakrančių agentūra „Frontex‟ jau siunčia savo papildomus pajėgumus sienos apsaugos ekspertus, kurių yra tikimasi sulaukti bent 40 vien per artėjantį mėnesį. Verta išskirti ir dvišalę pagalbą, kurią pažadėjo dar birželio mėnesį Lietuvoje apslankęs Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias. Pasak ministro, Graikija jau yra sukaupusi didžiulę patirtį nelegalios migracijos valdymo srityje, dėl ko ji yra pasiruošusi padėti Lietuvai tiek iš techninės, tiek ir iš ekspertinės pusės.