Europarlamentarai patvirtino įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą bent 55 proc., o iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui. Tai pokytis ne tik visai Europai, tačiau ir Lietuvai, mat sektorių, kurie daro neigiamą įtaką klimatui – turime. Visgi, įpročius teks keisti ne tik pramonei, tačiau ir kiekvienam iš mūsų savo kasdieniniuose, buitiniuose įpročiuose.
Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino naująjį klimato teisės aktą (442 balsai už, 203 prieš, 51 susilaikė), kuriuo įteisino Europos žaliojo kurso politinius įsipareigojimus. Balandį dėl šio teisės akto susitarė EP ir ES Tarybos derybininkai.
ES įsipareigojo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui – kad būtų išmetama į aplinką ne daugiau ŠESD nei jų surenkama ar absorbuojama. ES taip pat sieks, kad po 2050 m. ES pašalintų iš aplinkos daugiau ŠESD negu jų išmeta.
Naujuoju įstatymu taip pat įsipareigota iki 2030-ųjų ŠESD išmetimą sumažinti bent 55 proc. palyginti su 1990 m. padėtimi (ankstesnis tikslas buvo 40 proc.). Savo ruožtu, jei būtų priimtas būsimasis Europos Komisijos pasiūlymas dėl Žemės ūkio ir miškininkystės reglamento, tai leistų dar labiau padidinti anglies dioksido absorbentų kiekį ir iki 2030 m. faktiškai sumažinti minėtų dujų išmetimą 57 proc.
„Perėjimas prie žalesnės ekonomikos yra neišvengiamas, kadangi dėl įvairios žmonių veiklos klimatas šyla ir tik didelių pastangų dėka šis procesas gali būti sustabdytas. Nedarydami nieko būtume negrįžtamų klimato kaitos padarinių – dažnesnių potvynių, karščio bangų, liūčių, viesulų ir kt., stebėtojai. Deja, tai neskamba itin maloniai“, – sako Europos Parlamento narys Liudas Mažylis.
Siekis iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralią ekonomiką, pasak europarlamentaro, pareikalaus dar neregėtų resursų ir pastangų, tad finansinė pagalba labiausiai nuo pertvarkos nukentėsiančioms teritorijoms yra būtina.
Per pusmetį nuo 2023 m. numatytos pasaulinės Paryžiaus susitarimo peržiūros Europos Komisija turės pasiūlyti ŠESD mažinimo tikslą 2040-iesiems. Be to, atsižvelgdama į EP pasiūlymą, Komisija paskelbs, kiek ŠESD ES gali išmesti iki 2050 m., kad nebūtų pažeisti Paryžiaus susitarime prisiimti įsipareigojimai. Tai bus vienas iš kriterijų 2040 m. tikslui nustatyti.
Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija įvertins bendrą visų ES valstybių pažangą ir atskirų šalių priemonių nuoseklumą siekiant ES poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Remiantis europarlamentarų pasiūlymu taip pat bus įsteigta mokslinė Europos klimato kaitos taryba, kuri stebės pažangą ir vertins, ar Europos klimato politika atitinka numatytus tikslus.
Pasak europarlamentaro L. Mažylio, šie pokyčiai labiausiai paveiks tuos Lietuvos sektorius, kurie yra taršiausi ir generuoja daugiausiai ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos): „Skaičiuojama, kad Lietuvoje ŠESD rodiklis pramonėje yra vienas didžiausių ES. Daugiausia ŠESD generuoja tokios pramonės sritys kaip trąšų ir cemento gamyba, naftos perdirbimas. Tad, manau, šiems sektoriams turės būti skiriama daug dėmesio. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vienaip ar kitaip persitvarkyti turės ir kiti sektoriai. Lietuvoje pirmūnais neigiama prasme pagal išmetamą ŠESD kiekį yra transporto, energetikos, žemės ūkio, atliekų sektoriai“.
Europarlamentaras pabrėžia, kad pokyčius pajausime ir kasdienybėje, mat pasikeitimų ir intensyvesnio darbo šiuose sektoriuose tikrai turės būti (pavyzdžiui: didinant daugiabučių modernizavimo, renovacijos apimtis, skatinant darnaus judumo kultūrą), ne išimtis ir statybų sektorius, taip pat – gyventojų požiūris į transporto priemones, namų šildymo sistemas, atsinaujinančių išteklių diegimą bei naudojimą ir t.t.
EP pranešėja Jytte Guteland (Socialistai ir demokratai, Švedija) pažymėjo: „Džiaugiuosi, kad pagaliau turime klimato įstatymą, kuriame įsipareigojome išmetamų teršalų kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 55 proc., o pagal mūsų susitarimą su Komisija – 57 proc. Nors tikėjomės daugiau, tai yra tinkamas ir mokslu pagrįstas kompromisas, kuris turės didelę reikšmę klimatui. Per ateinantį dešimtmetį ES turės sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį daugiau nei per ankstesnius tris dešimtmečius kartu sudėjus, o nauji ryžtingesni tikslai gali įkvėpti ir kitas pasaulio šalis imtis aktyvesnių veiksmų.“
Tikimasi, kad susitarimą netrukus patvirtins ES Taryba. Reglamentas įsigalios dvidešimtą dieną po jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Savo ruožtu liepą Komisija planuoja pateikti keletą pasiūlymų, kurie padės pasiekti ambicingą 2030 m. tikslą.