Moters teisių ir lyčių lygybės komitetas
„Pagaliau padarykime 21 amžių – moterų amžiumi“, – pasisakė Europos Parlamento moters teisių ir lyčių lygybes komiteto pirmininkė Evelyn Regner.
Iš tiesų, šie žodžiai reiškia labai daug ir tikriausiai ne viena moteris svajoja, kad taip įvyktų, o dėl to, kad tai nebūtų tušti pažadai, šis komitetas rūpinasi dėl visko, kas trukdo Europos pilietėms jausti saugumą ir būti išgirstoms.
„Mintis išties graži ir reikalinga, moteris turime įkvėpti drąsiai imtis savirealizacijos. Tačiau, aš manau, kad XXI a., padarykime visų žmonių amžiumi. Mūsų visuomenėse ne tik moterys jaučiasi nesaugios ar nuvertintos. Vyrai, moterys, homoseksualūs, translyčiai, žmonės neidentifikuojantys savęs su jokia lytimi ir t. t., mes pagaliau turime kreipti dėmesį į žmogų, o ne į jo lytį, orientaciją, rasę, tautybę. Taigi, XXI a., padarykime žmonių amžiumi,“ – priduria tinklaraštininkė, mokytoja Marija Serbintaitė.
Komitetas ragina ES piliečius atkreipti dėmesį į tokias problemas, kaip: finansinė nelygybė (būtent lyčių atlyginimas, pensijos ir globos spragos), priešiškos reakcijos į moterų teises, smurtas prieš moteris, moterų seksualinės ir reprodukcinės sveikatos teisės ir moterų nepakankamas atstovavimas priimant sprendimus. „Mes norime, kad lyčių lygybė taptų ES prioritetu, nes lyčių lygybė reiškia geresnius įstatymus. Tam mums reikia pilietinės visuomenės ir visų organizacijų, kurios prisideda prie visų lygių teisių užtikrinimo, pagalbos“, – rašo E. Regner.
Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į abortų problemą
Mes gyvename šalyje, kurioje nėštumo nutraukimas yra legalus dalykas, kuris gali būti atliekamas iki 12 nėštumo savaičių, tačiau Europoje egzistuoja šalys, kurios nelegalizuoja abortų, kas iš dalies pažeidžia moterų teises.
Europos Parlamento moters teisių ir lyčių lygybes komiteto nariai pabrėžia, kad kai kuriuose Europos valstybėse vis dar galioja griežtai ribojantys įstatymai, draudžiantys abortus, išskyrus tam tikras aplinkybes, todėl moterys turi ieškoti slaptų aborto būdų ar gimdyti vaiką prieš savo valią, kas pažeidžia jų žmogaus teises. Taigi jie ragina visas valstybes nares užtikrinti visuotinę prieigą prie saugių ir teisėtų abortų ir garantuoti, kad nėštumo nutraukimas pagal prašymą yra teisėtas. Jie taip pat primena, kad visiškas abortų draudimas – viena iš formų smurto artimoje aplinkoje.
Smurtas prieš moteris
Seksualinis priekabiavimas, fizinis ir seksualinis smurtas prieš moterys – tai problemos, su kuriomis Europa kovoja iki šiol.
„Tikroji struktūrinė smurto prieš moterys priežastis yra lyčių nelygybė. Tai yra jėgos ir galios disbalansas,“ – sako Vilniaus Moterų Namų direktorė L. H. Vasiliauskė.
Pagal Europos Parlamento statistikos duomenys net 55% moterų Europoje yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, daugiau negu 20% jaunų merginų ( 18–29 metų) Europoje buvo patyrusios virtualų priekabiavimą (cyber stalking, angl.) bei virtualų sekiojimą (cyber stalking, angl.) ir 33% moterų patyrė fizinį bei seksualinį smurtą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apklaustos ne visos Europos pilietės ir daugumą moterų ir mergaičių nepraneša apie priekabiavimą, aukų skaičius tikrai yra didesnis. Dauguma aukų bijo smerkti smurtą, dažniausiai tai vyksta dėl to, kad aukos jaučia gėda arba bijo būti apkaltintos.
„Kodėl nereaguojama į moterų policijos kvietimą, jeigu vyksta skyrybos? Todėl, kad moterys, atseit, piktnaudžiauja baudžiamuoju kodeksu, norėdamos skyrybose turėti sau naudą, kas yra visiškas melas. Tyrimai įrodo, jog moteriai, kuri nusprendė nutraukti ryšį su vyru 70% padaugėja šansų būti rimtai sužalota arba net nužudyta,“ – sako L. H. Vasiliauskė.
Europos Parlamentas aktyviai bando spręsti šią problemą, kad kiekviena Europos pilietė galėtų jaustis saugiai bet kuriame Europos kampe. Vienas iš sprendimų – sustiprinti policijos ir teisminių institucijų mokymą tam, kad moterys lengviau galėtų pranešti apie priekabiavimą bei mobingą.
Taip pat Europos Parlamentas prašo kiekvieną Europos valstybę įsitikinti, kad kiekvienoje pradinėje ir vidurinėje mokykloje vyksta lytinis švietimas. „Kokybiškas lytiškumo ugdymas galėtų išspręsti nemažai problemų, ne tik smurto. Ir Lietuvoje jis vyksta, bet tik „ant popieriaus“. Štai ir turime lyties klišes, žmones negebančius suprasti savo jausmus, nemokančius jų priimti ir išreikšti. Nesugebame pasakyti ne, kai mus liečia, nors mes visai to nenorime. Tad taip, be abejonės, lytiškumo ugdymas gali išspręsti nemažai problemų, tačiau svarbu suvokti, kad jis turi būti kokybiškas ir antra, jog tai nėra vienintelė išeitis, sprendžianti problemą,“ – pabrėžia M. Serbintaitė.
„Austrijoje šiais metais atsitiko jau 14 femicidų. Nužudoma vis daugiau moterų tiesiog už tai, kad jos yra moteriškos lyties“, – sako E. Regner. Femicidas – tai tyčinis moters nužudymas dėl to, kad ji yra moteris. Iš esmės femicidas gali būti atliekamas moterų, tačiau dažniausiai tai vyrų padarytas nusikaltimas.
„Apibrėžime baudžiamosios teisės knygose aiškiai parašyta: jeigu vyksta smurtas prieš moterį, jeigu moteris puolama vien dėl to, kad ji yra moteris – turi būti taikomos aiškios sankcijos. Žinoma, baudžiamoji teisė ir sankcija yra apibrėžtos nacionalinėse baudžiamosios teisės knygose, tačiau tai, ką mes dabar tobuliname ir ties ko mes šiuo metu dirbame – apibrėžti tai, kaip „Eurocrime“.
Darbo užmokesčio skirtumas – dar viena svarbi problema
Šiuo metu EP dirba ties ambicingesnės lyčių lygybės strategijos, sutelkiant dėmesį į smurto problemos panaikinimą.
„Mano nuomonė apie lyties klišes yra vienareikšmiška – tai varžo žmones. Tačiau lyties klišės yra taikomos ne tik moterims, bet ir vyrams, ir tą svarbu pabrėžti, nes jos veikia ir moteris, ir vyrus. Pavyzdžiui, manome, kad tik moterų kūnas yra seksualizuojamas, bet lygiai taip pat ir vyrų kūnai yra vulgarizuojami. Vyrai vis dar turi „parnešti duoną“ į namus, tai reiškia daugiau uždirbti, tad kaip reaguotume, jeigu vyras vietoj moters, šeimoje pasirinktų likti namuose ir rūpintis namų židiniu? Aišku, kad didžioji dalis visuomenė tam nepritartų, o toks vyras taptų pajuokos objektu, tačiau kai moteris pasirenka atsisakyti karjeros ir rūpintis namų židiniu, mes tai suvokiame kaip normą. Lyties klišės varžo, žlugdo mūsų talentus, tad taip, šiai problemai reikia skirti daug dėmesio,“ – sako M. Serbintaitė.
Nepaisant seksualinio priekabiavimo ir smurto prieš moterys,viena iš reikšmingiausiu lyčių nelygybės problemų, kuri pažeidžia moterų teises, yra nevienodi lyčių atlyginimai (gender pay gaps, angl.). Šiais metais per Tarptautinę moters dieną (Kovo 8–ąją) vykusiame Europos Parlamento moters teisių ir lyčių lygybes komiteto susirinkime daugiausiai dėmesio buvo skiriama būtent šiai problemai. Pagal Europos statistikos duomenys, 2019 m. moterų vidutinis valandinis uždarbis vidutiniškai buvo 14,1% mažesnis nei vyrų, per pastarąjį dešimtmetį šis vidurkis pasikeitė minimaliai. 2019 m. didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas ES užfiksuotas Estijoje (21,7%), o mažiausias Liuksemburge (1,3%). Remiantis Statistikos Departamento duomenimis, 2019 metais vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Lietuvoje buvo mažesnis negu ES vidurkis ir siekė 12,4%. Pagal Europos Parlamentą, moterys vis dar susiduria su diskriminacija darbo vietoje, pavyzdžiui, joms mokama mažiau nei vyriškos lyties kolegoms, turintiems tą pačią kvalifikacija ir dirbantiems tomis pačiomis sąlygomis. EP pabrėžia, kad moterys dažniau susiduria su bedarbystės problemą nei vyrai.
Europos Parlamentas užsakė bendrovės „TNS opinion“ atlikti tyrimą (2012 m. sausio 19–20 d.), jame dalyvavo 25 539 ES piliečiai iš 27 ES valstybių narių.
ES piliečiams buvo užduodami klausimai apie darbo užmokesčio skirtumą, taip pat įvairiomis kitomis temomis, tokiomis kaip vaikų priežiūra ir lyčių įvairovė darbe.
• Paklausti apie lyčių nelygybės problemos rimtumą savo šalyje, 52 % europiečių (58 % moterų; 46 % vyrų) vertino tai kaip rimtą problemą, o 45 % manė priešingai
• ES piliečiams buvo užduodama konkrečių klausimų siekiant sužinoti jų nuomonę apie darbo užmokesčio skirtumą. 69 % (76 % moterų, 62 %. vyrų) mano, kad tai rimta problema.
• Dėl kovos su darbo užmokesčio skirtumu, 47 % europiečių visų pirma mano, kad sprendimai turi būti priimami Europos Sąjungos, 38% – nacionaliniu ir 11% – vietos ar regioniniu lygmenimis.
• Beveik vienodas skaičius piliečių mano, kad reikia „sudaryti palankesnes sąlygas vyrams ir moterims gauti bet kokio pobūdžio darbą“ (27%.), „finansiškai bausti įmones, kurios nepaiso lyčių lygybės“ (26%) ir „užtikrinti, kad įmonėse darbo užmokesčio lentelės būtų skaidrios“ (24%).