Visgi, pinigai nebus dalinami į kairę ir dešinę, tą buvo galima suprasti praėjusią savaitę priimtoje rezoliucijoje (514 balsų už, 163 prieš, 9 susilaikė), kurioje Europos Komisija raginama patvirtinti tik tuos planus, kurie visiškai atitinka reglamento nuostatas ir tikslus, ir nedaryti jokių politinių nuolaidų.

Reikės prisidėti prie šešių prioritetinių sričių

„Šių metų vasario mėn. EP patvirtino 672,5 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, skirtą padėti ES šalims kovoti su pandemijos padariniais. Tai beprecedentis ir pirmą kartą ES istorijoje sukurtas planas, skirtas pandemijos ekonominiams ir socialiniams padariniams švelninti“, – sako Europos Parlamento narė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė.

Europos Parlamentas ragina užtikrinti, kad kiekviena ES šalis plane įsipareigotų veiksmingai prisidėti prie šešių sutartų politikos sričių: žaliosios pertvarkos; skaitmeninės transformacijos; konkurencingumo; socialinės ir teritorinės sanglaudos; sveikatos ir atsparumo; taip pat ateities kartoms skirtų priemonių, tokių kaip švietimas ir įgūdžių stiprinimas. Ypatingą dėmesį siūloma skirti ir lyčių lygybei.

Rasa Juknevičienė

Europarlamentarai pabrėžia, kad kovai su klimato kaita, įskaitant biologinės įvairovės apsaugą, būtina skirta bent 37 proc. numatytų lėšų, o remiami projektai jokiu būdu neturi daryti „reikšmingos žalos“ aplinkai. Jų teigimu, investicijos į skaitmeninę transformaciją, kurios privalo sudaryti bent penktadalį visų lėšų, turi apimti skaitmeninio saugumo, infrastruktūros bei ES strateginių interesų apsaugos aspektus.

Europarlamentarai ragina atsisakyti praktikos, kai realios pridėtinės vertės neturintys projektai pateikiami iš naujo juos performulavus, ir pabrėžia, kad visos reformos ir investicijos turi būti susietos su aiškiais, išsamiais ir pagrįstais tikslais bei sąnaudomis, taip pat turi būti tinkamai stebimos pagal vienodus rodiklius. Visa tai turi užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams.

Lietuva dėl įsipareigojimų neturi nerimauti

Anot europarlamentarų, kiekvienas planas turėtų atitikti Teisinės valstybės sąlygų reglamentą ir ES vertybes, o į jų įgyvendinimą ir priežiūrą turi būti tinkamai įtraukta pilietinė visuomenė, socialiniai partneriai ir savivaldybės.

Kyla klausimas, ar šie įsipareigojimai, kuriuos turės prisiimti Lietuva, netaps nepakeliama finansine našta mūsų valstybei? Kurioje srityje Lietuvos laukia didžiausias iššūkis?

R. Juknevičienė teigia, kad nerimauti nereikėtų: „Apie grėsmes kalbėti tikrai nereikia. Grėsmė yra klimato kaita, pesticidų, trąšų besaikis naudojimas, t. y., ekologiniai klausimai, taip pat nepakankama skaitmenizacija. Pandemija parodė, kad reikalinga tvari sveikatos apsaugos sistema. Visoms toms sritims vystyti ir skirti Atsigavimo fondo pinigai. Tai pagelbės, o ne sukels grėsmes“.

Visgi, Lietuvai EP atstovaujanti politikė pastebi, kurios sritys Lietuvai kels didžiausius iššūkius, o kurios – mažiausius.

„Didžiausi iššūkiai laukia Žaliojo kurso kontekste žemės ūkiui, nes reikės pakeisti ir mąstymą, ir įpročius. Skaitmenizacijos srityje Lietuva yra labai pažengusi, kai kurios ES šalys tikrai yra labiau atsiliekančios, todėl čia yra puikus pagrindas tolimesnei pažangai“, – pastebi R. Juknevičienė.

Prioritetas – kokybinis ilgalaikis ekonomikos vystymas

Iki šiol savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pateikė 23 ES valstybės. Lietuva, kuriai iš viso numatyta 2,2 mlrd. eurų dotacijų, savo planą pateikė gegužės 15 d. Jį sudaro septynios dalys: atsparus sveikatos sektorius, žalioji pertvarka, skaitmeninė pertvarka, kokybiškas švietimas, inovacijos ir aukštasis mokslas, veiksmingas viešasis sektorius ir socialinė įtrauktis.

„Dar tvirtinant Atsigavimo fondą, kėliau klausimą, kaip pavyks šiai Lietuvos Vyriausybei peržiūrėti buvusios Vyriausybės planus ir užtikrinti, kad lėšos nebūtų tiesiog išdalintos. Džiaugiuosi, kad šios Vyriausybės prioritetas yra kokybinis ilgalaikis ekonomikos vystymasis, kad ruošiant nacionalinį planą buvo tariamasi su socialiniais partneriais. 2,2 mlrd. Eur yra didelė suma Lietuvai, ir reikės atidžiai sekti pinigų tinkamą įsisavinimą. Be to, tai yra Europos pasiskolinti pinigai ir juos reikės grąžinti, o tai gali mažinti kitą bendrąjį ES biudžetą ir išmokas, skiriamas Lietuvai. Tad likusį laiką turime išnaudoti pasiruošti ir šiam iššūkiui“, – apie ilgesnę perspektyvą kalba politikė.

Pasak jos, dabartinė Lietuvos Vyriausybė atsakingai ruošė projektus šiam planui: „Žiūrima į valstybės ateitį, o ne bandoma pinigus įsisavinti bet kokia kaina. Tikiuosi, kad šis dokumentas užtikrins šalies proveržį link teisingesnės, išmanesnės ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios visuomenės ir bus pagrindu Lietuvos ateičiai“.