Dėl Covid-19 pandemijos pernai smukę neteisėti Europos Sąjungos išorinės sienos kirtimų atvejai šiemet vėl priminė apie senas problemas. ES sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius išorinę ES sieną migrantai ir prieglobsčio prašytojai neteisėtai kirto 36 100 kartų.
Tai „maždaug trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai,“ – skaičiuoja „Frontex“.
Apie augantį Viduržemio jūra ES krantus pasiekti bandančių žmonių srautą perspėja ir Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (UNHCR).
„Daugelis [jų] bėga nuo karo karo ir konfliktų,“ – skelbia UNHCR, kurios duomenimis šiemet Italijos krantus jau pasiekė per 15 tūkst. žmonių – 177 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai Europą pasiekė rekordiškai mažas atvykėlių jūra skaičius.
Gegužės viduryje ES migracijos problemos vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre, kai vos per porą dienų į Ispanijos valdomą Seutos anklavą Gibraltaro sąsiauryje iš Maroko atplaukė per 8000 migrantų ir prieglobsčio prašytojų.
Incidentas, kurį griežtų dešiniųjų pažiūrų Seutos meras Juan Jesus Vivas pavadino „invazija“, išprovokavo net tik į anklavą kariuomenę pasiuntusios Ispanijos diplomatinį konfliktą su Maroku, bet ir griežtą Briuselio reakciją.
„Niekas nešantažuos Europos migracijos problemomis,“ – pareiškė Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Margaritis Schinas, Madride skambant kaltinimams, kad Rabatas sieną į konklavą atvėrė įpykęs dėl Ispanijos kišimosi į Maroko kontroliuojamos Vakarų Sacharos politinius reikalus.
Šis Griežtas Europos Sąjungos atsakas puikiai parodo kaip jautriai po 2015 m. migrantų krizės į migracijos klausimus vis dar žiūri Briuselis. Tiesa, rasti sprendimą kaip sistemingai pažaboti prieglobsčio prašytojų ir ekonominių migrantų srautą euroblokui ir toliau nepavyksta.
Kritika ES išorės sienų apsaugos agentūrai
„Frontex“ parama ES narėms kovojant su neteisėta imigracija nėra pakankamai veiksminga,“ – teigiama šią savaitę paskelbtose Europos Audito Rūmų (EAR) išvadose.
„Tai ypač kelia nerimą tuo metu, kai „Frontex“ skiriama papildomos atsakomybės,“ – pridūrė audito išvadas pristatęs Leo Brincat.
„Frontex“ svarba ES migracijos politikoje nuolat auga nuo 2015 m. Europos migrantų krizės. Įkurta kaip nedidelė paramos ir koordinavimo agentūra, „Frontex“ šiuo metu atlieka tiesiogines ES sienų apsaugos funkcijas, o jos biudžetas nuo 2006 m. iki 2020 m. išaugo nuo 19 mln. iki 460 mln. eurų.
EK planuoja, kad iki 2027 m. „Frontex“ finansavimas išaugs kone dvigubai iki maždaug 900 mln. eurų, o agentūroje dirbančių pareigūnų skaičius jau šiemet pasieks 5000 ir per ateinančius penkerius metus padvigubės.
„Manome, kad esama reikšmingos rizikos, kad „Frontex“ kils sunkumų vykdant jai suteiktus [naujus] įgaliojimus,“ – rašoma EAR išvadose, kuriose atkreipiamas dėmesys į nepakankamą agentūros naudojamų duomenų kokybę, personalo valdymo problemas ir finansinio skaidrumo trūkumą.
Stringanti reforma
„Frontex“ audito išvados paskelbtos būtent tuo metu, kai ES narės bando rasti kompromisą dėl Naujojo migracijos ir prieglobsčio pakto, kuris skambiai buvo pristatytas dar pernai rugsėjį.
Reformuoti ES migracijos tvarką EK nepavyksta nuo pat 2015 m., migrantų krizės, kai Vengrija ir Lenkija nesutiko priimi prieglobsčio prašytojų pagal Briuselio numatytas paskirstymo kvotas. Fundamentalūs požiūrio skirtumai išlieka iki šiol.
„Valstybių narių patirtis, kalbant apie migracijos naštą skiriasi, todėl neretai nesutampa ir pozicijos dėl atsakomybės pasidalijimo bei solidarumo mechanizmo,“ – sako šią savaitę Naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą ES Vidaus reikalų taryboje (TVR) aptarinėjusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Daugelis sutiks, kad dabartinė migracijos tvarka mirusi ir negali atliepti dabartinių ES pastangų įveikti migracijos krizę,“ – pasibaigus TVR pareiškė Graikijos migracijos ir prieglobsčio ministras Notis Mitarachi.
EK norėtų, kad Naujo migracijos ir prieglobsčio pakto mechanizmas būtų prieinamas visoms ES narėms patiriančioms didelį migracijos spaudimą. Jį aktyvavus EK įvertintų atvykusių migrantų skaičių ir darbo rinkos poreikius bei pasiūlytų paskirstymo tarp valstybių narių planą proporcingą jų dydžiui ir ekonomikai. Šalys nenorinčios priimti atvykėlių galėtų galėtų pasirinkti finansuoti brangų leidimo ES pasilikti negavusių asmenų grąžinimą į kilmės šalis bei prisidėti kitomis finansinėmis ir logistikos priemonėmis.
Tam prieštarauja daugiausia prieglobsčio prašytojų ir migrantų sulaukiančios Kipras, Graikija, Ispanija, Italija ir Malta, kurios palaiko privalomą atvykėlių srauto paskirstymą ES. Rytinės ir Šiaurinės narės, tarp kurių ir Lietuva, tam priešinasi.
„Pagalbos teikimas neturėtų reikšti privalomų perkėlimų. Asmenų perkėlimas turi būti grįstas [šalių] savanoriškumo principu,“ – kategorišką Lietuvos poziciją Europos taryboje pabrėžė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, kol kas sutarimas dėl to, kaip reikėtų reformuoti migrantų priėmimo tvarką, iš dalies nepavyko pasiektas, nes vadinamasis Viduržemio jūros penketas atsisakė nagrinėti atskirus Naujo migracijos ir prieglobsčio pakto teisės aktus ir nori, kad visi jie būtų priimti kartu.
Nedidelis vilties ženklas atgaivinti derybas netikėtai sužibo Viduržemio penketui sutikus priimti svarbų paketo klausimą dėl prieglobsčio paramos biuro (EASO) pertvarkos. Numatoma šią įstaigą transformuoti į dar vieną Briuselio prižiūrimą agentūrą, kuri turės įgaliojimus spręsti, kas turi teisę gauti prieglobstį ES, o kas grąžintas į kilmės šalį.
„Turime judėti į priekį su naujų paktu. Reikia pasiekti daug kompromisų ir Viduržemio penketas nori parodyti, kad nori derėtis ir siekia parodyti gerą valią siekiant […] susitarimo,“ – pareiškė N. Mitarachi. Pasak A. Bilotaitės, tai „suteikia vilčių, kad šis reglamentas bus priimtas ankščiau laiko“.
Milijardai migracijos prevencijai
Deryboms dėl Naujojo migracijos ir prieglobsčio pakto stringant, Europos Parlamentas (EP) šią savaitę patvirtinto 80 mlrd. dydžio kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo fondą „Globali Europa“. Finansinis instrumentas leis ateinančius septynerius metu skirti paramą ES kaimynystės šalims ir Azijos, Pietų ir Centrinės Amerikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėms.
Maždaug 8 mlrd. eurų iš šio fondo bus skirti „visapusiškai reaguoti į iššūkius, poreikius ir galimybes, susijusius su migracija ir priverstiniu perkėlimu, nuosekliai ir papildant ES migracijos politiką,“ – rašome susitarime.
Pasak fondo steigimo pranešėjos Rasos Juknevičienės, kuri gynė EP poziciją derybose su kitomis ES institucijomis, vystomojo bendradarbiavimo prioritetų sąrašo viršuje – Afrikos šalys. Fondo lėšos bus skirtos jose stiprinti demokratijos ir žmogaus teisių padėtį, užtikrinti saugumą ir įveikti klimato kaitos padarinius.
„Didžiausi migracijos srautai eina per Viduržemio jūrą. Tad šio instrumento tikslas, kad šios šalys galėtų tvarkytis taip, kad jas palikti norėtų kuo mažiau žmonių,“ – sako R. Juknevičienė.
Apie tai, kad norint sustabdyti neteisėtą migracijos srautą, Briuselis turi dėti pastangas pažaboti migracijos priežastis, o ne pasekmes, mano ir neseniai Briuselyje kaip tik viešėjęs Tuniso prezidentas.
„Daugelis sako, kad išspręsti šią problemą reikia stiprinant saugumą, tačiau akivaizdu, kad tai migracijos bangos nesustabdys,“ – „Euronews“ kanalo interviu kalbėjo Kaisas Saiedas.
Daugiau nei trys milijardai eurų iš „Globalios Europos“ fondo bus skirti greitojo reagavimo veiksmams ES kaimynystėje.
„Tai buvo labai svarbus klausimas. Matome, kad kai kurių krizių akivaizdoje Europos Sąjunga buvo buvo palikta surištomis rankomis,“ – sako R. Juknevičienė. Pasak europarlamentarės, priemonė padidins už lėtą reakciją dažnai plakamo Eurobloko galimybes efektyviai spręsti krizes prie Bendrijos sienų.